Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jų tėvų, suinteresuoti asmenys – S. R., J. R.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

14. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens J. R. atskirojo skundo turinį, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria leista paimti nepilnametį vaiką iš tėvo, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

19. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Informacijos apie gautą pranešimą formą, atlieka VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (7 punktas, 7.3 papunktis, 15 punktas). Nustačius, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad <...> gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi VTAPĮ 36⁵ straipsnyje numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko apsaugos poreikį turi būti įvertinti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 30.1-30.11 papunkčiuose. Aprašo 31 punkte numatyta, kad vertinant vaiko situaciją, bent vienos 31.1-31.10 papunktyje numatytos sąlygos, kuri iš esmės yra padidėjusios ar didelės rizikos veiksnys, buvimas lemia vaiko apsaugos poreikio nustatymą. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuo atveju, jei, nustačius bent vieną iš Aprašo 30 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nėra nustatomas apsaugos veiksnys (37 punktas). Pažymėtina, kad jei vertinant vaiko situaciją, vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, ar yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaiką saugioje aplinkoje VTAPĮ 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktą (16 punktas). VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.

20. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R, gimusi (duomenys neskelbtini)., yra nepilnametė, kurios tėvai S. R. ir J. R. yra išsiskyrę (iki dukros gimimo) ir gyvena atskirai. Nepilnametė E. R. gyvena kartu su motina S. R., adresu (duomenys neskelbtini). S. R. su nepilnamete E. R. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. birželio 30 d. dėl girtavimo ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2018 m. gruodžio 5 d. taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau, anot pareiškėjo, nors vaiko tėvai dalinai vykdo jiems pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimai, susiję su žalingu alkoholio vartojimu, nėra vykdomi, o būtent šios tęstinės alkoholizmo problemos ir kelia didžiausią grėsmę mažametės saugumui. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. J. R. surašytas įspėjimas dėl atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, nes 2018 m. balandžio 2 d. vaiko tėvui nustatytas 2,38 prom. neblaivumas, tuo metu vaiko motina taip pat buvo neblaivi, dėl ko vaikas laikinai apgyvendintas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. 2018 m. lapkričio 26 d. S. R. buvo neblaivi prižiūrėdama mažametę, vaikas vėl nuvežtas ir laikinai apgyvendintas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. 2019 m. lapkričio 4 d. vaiko motina negalėjo išprašyti iš namų savo neblaivaus sutuoktinio, konflikto metu namuose buvo mažametė E..

22. Pateikti byloje duomenys taip pat patvirtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. rugpjūčio 19 d. gavo pranešimą (1VTP-2509), jog nepilnamečio vaiko E. R. motina S. R. yra neblaivi, jai nustatytas 1,84 prom. neblaivumas, iškviesta policija. Tarnybos specialistams nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), užpildyta Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą forma Nr. 1IGP-2517, kurioje nurodyta, kad bendraujant su nepilnametės E. motina, ji nurodė, kad vartojo alkoholį (vakar išgėrė alaus), tačiau šiandien alkoholio nevartojo; nurodė, kad alkoholį vartoja porą kartų per mėnesį, kai vaikas jau miega. S. R. pažymėjo, kad dėl dukters sutiko priimti siūlomą pagalbą, lankyti priklausomybių konsultanto konsultacijas, toliau bendradarbiauti su specialistais. Moteris supranta esamos situacijos rimtumą, ketina daryti atitinkamas išvadas, keisti gyvenimo būdą. Pažymėta, jog bendraujant su vaiko tėvu J. R., jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). su savo motina, alkoholio nevartoja apie 3 mėn., nes pats to nenori, specialistų konsultacijų nelanko. Vyras pažymėjo, kad jis, psichiatro teigimu, nėra alkoholikas. Tarnybos specialistai, įvertinę, kad mažamečio vaiko gyvenamojoje vietoje vartojamas alkoholis, priėmė sprendimą vertinti nepilnametės E. situaciją, ir mergaitė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. 1VPA-38 perduota tėvui J. R. ir apgyvendinta (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvertinus mažametės E. R. situaciją, vaiko apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, kadangi nepilnametės E. tėvas įvykio metu buvo blaivas, iš karto sureagavo ir atvyko pasiimti mergaitės.

23. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tarnyboje buvo gautas policijos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. tarp mažametės tėvų S. R. ir J. R. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad J. R. buvo nepageidaujamas namuose, S. R. norėjo paskambinti į policiją, tačiau J. R. paėmė peilį, iš pranešėjos atėmė mobilųjį telefoną ir jį pradūrė peiliu, kuris po smūgio nebeveikia. Tuo pačiu metu pranešėjai peiliu sužalotos kairės ir dešinės rankų plaštakos, moteris patyrė fizinį skausmą. S. R. teigimu, J. R. įvykio metu buvo neblaivas ir ją užpuolė, tuo tarpu J. R. teigia priešingą versiją, kad būtent S. R. buvo neblaivi ir būtent ji pastarąjį užpuolė. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, jog byloje dėl šio įvykio, kiek tai susiję su mažamete E. R., yra šalių nurodoma skirtinga informacija: S. R. teigia, jog konflikto metu mažametė E. nemiegojo, viską matė ir girdėjo, J. R. nurodo, jog po konflikto, kai buvo iškviesta policija, jis vaiką pažadino ir išsivežė pas save namo, kur gyvena kartu su savo motina.

24. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo vertinama mažametės E. situacija, užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1309. Įvertinus tokius rizikos veiksnius, kaip pastovūs konfliktai artimoje aplinkoje, kai dėl tėvų tarpusavio konfliktų vyksta puolimai peiliu, yra kviečiama policija, bei padidintos rizikos veiksnius, tai, kad šeima Tarnybai jau žinoma dėl netinkamos mažametės priežiūros, būnant kartu su vaiku vartojamas alkoholis, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nustačius vaiko apsaugos poreikį, priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, ją taikant vaiko močiutės A. R. namuose, nes tiek vaiko tėvai, tiek močiutė patvirtino, kad jos namuose alkoholis nėra vartojamas. 2020 m. rugsėjo 2 d. darbui su mažametės atstovais pagal įstatymą sudaryta mobilioji komanda.

25. Nepilnametės E. tėvai S. R. ir J. R. 2020 m. spalio 12 d. sutiko, kad iki kol jie gydysis, dukrai būtų nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant giminaitę V. V. N. Dėl šių aplinkybių, įvertinus esamą situaciją, 2020 m. spalio 13 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktu Nr. 1LPN-125 nutraukta nepilnametės E. R. laikinosios priežiūros priemonė ir vaikas apgyvendintas pas tetą V. V. n., adresu (duomenys neskelbtini).

26. Nagrinėjamu atveju esminis suinteresuoto asmens J. R., prašančio panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nutarta leisti paimti nepilnametę E. R. iš jos tėvų, atskirojo skundo argumentas yra tas, kad, anot apelianto, jis neturi priklausomybės nuo alkoholio, neprivalo gydytis ar vykdyti kitus jam nustatytus įpareigojimus. Be to, anot apelianto, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai jį suklaidino dėl dukros jam grąžinimo, priversdami pasirašyti sutikimą dėl dalyvavimo „Minesotos“ programoje, tuo tarpu apeliantas priklausomybės nuo alkoholio neturi ir joks gydymas jam nėra reikalingas.

27. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais duomenimis, kompleksiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), taip pat išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo sutikti su dėstoma suinteresuoto asmens pozicija. Nagrinėjamoje byloje yra objektyvūs rašytiniai įrodymai, visų pirma, Respublikinio priklausomybės ligų centro 2020 m. spalio 13 d. medicininis išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantui J. R. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ką reiškia, kad pastarasis turi medikų diagnozuotą priklausomybę (duomenys neskelbtini). Išraše taip pat pažymėta, jog J. R. nustatyta abstinencija nuo raminamųjų vaistų, tačiau pacientas stacionarinio gydymo nuo abstinencijos atsisakė, pageidavo gydytis ambulatoriškai. Kadangi J. R. tuo metu, t. y. netgi ir po faktinio vaiko paėmimo iš tėvų ir apgyvendinimo kitoje šeimoje, kraujyje buvo rastas teigiamas BZP (benzodiazepinai), t. y. rasta atitinkamų medžiagų ir vaistų likučių, nuo kurių jis yra priklausomas, jam atvykti dėl "Minesotos“ programos buvo pasiūlyta po dviejų savaičių, nurodant, jog per nurodytą dviejų savaičių laikotarpį jis turėjo nevartoti raminamųjų vaistų. Duomenų, kad J. R. tiek po nurodyto laikotarpio, tiek vėliau būtų nuvykęs atlikti jam rekomenduotą gydymosi nuo priklausomybių programą ar ėmęsis kitų priemonių situacijai pakeisti, nėra. Taigi, aukščiau nurodytas oficialus rašytinis dokumentas (RPLC medicininis išrašas), patvirtinantis esančią apelianto priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms (pažymėtina, jog ne vienai, o dviem), vienareikšmiškai paneigia subjektyvius apelianto teiginius apie tai, kad jis mano neturįs jokių priklausomybių.

28. Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą yra pateikti ir kiti įrodymai, pagrindžiantys priešingas, nei nurodo apeliantas, aplinkybes: 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo aprašo priedas, kuriame užfiksuota suinteresuoto asmens nuomonė, kur jis nurodo, jog alkoholio nevartoja apie 3 mėnesius; 2020 m. rugpjūčio 25 d. vertinant nepilnametės situaciją, apeliantas, nors ir teigė priklausomybių neturintis, tačiau neneigė vartojantis alkoholį; 2020 m. rugsėjo 2 d. vertinant mažametės situaciją, J. R. motina A. R. nurodė, kad J. R. būna, kad užgeria; 2020 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. R. paaiškino, jog J. R. alkoholį irgi vartoja; to pačio teismo posėdžio metu pats suinteresuotas asmuo J. R. nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo išgėręs sidro. Be to, į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. spalio 8 d. sudarytas Pagalbos R. šeimai planas, kuriame 2020 m. liepos 16 d., t. y. dar iki kritinių įvykių šeimoje, suinteresuotam asmeniui J. R. buvo keliami įsipareigojimai spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemą, kurių jis neįvykdė. Aplinkybes dėl J.R. diagnozių ir priklausomybių buvimo teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas mobiliosios komandos specialistas L. V. S.

29. Įvertinus visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes dėl jo turimos priklausomybės nuo alkoholio, receptinių raminamųjų vaistų, jam diagnozuotų elgesio sutrikimų ir pan.

30. Negalima nepažymėti aplinkybės, jog vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį (sidrą) vartojo 2020 m. rugpjūčio 30 d., t. y. konflikto su mažametės dukros motina dieną, dėl kurio buvo kviesta policija. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas nurodė, kad po konflikto, t. y. po to, kai buvo iškviesta policija, suinteresuotas asmuo pažadino mažametę dukrą, sėdo su ja į savo automobilį ir išvažiavo į namus (žr. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo formą, 9 punktas). Taigi, viena vertus būtų galima sutikti su apelianto argumentu, kad pavieniai atvejai negali būti vertinami kaip priklausomybė nuo alkoholio, tačiau kita vertus, pažymėtina, kad netgi ir pavienių atvejų pasėkoje, kaip pavyzdžiui šiuo atveju, kad neblaivus asmuo sėdo už vairo su mažamečiu vaiku automobilyje, taip sukeldamas realų pavojų vaiko sveikatai ar gyvybei, taip pat mažamečiam vaikui sudarydamas nesaugią ir pavojingą aplinką.

31. Nors apeliantas teigia, jog Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai jam liepė pasirašyti prašymą dėl gydymosi „Minesotos“ programoje, kurį jis nepagalvojęs pasirašė, o dabar tam, kad susigrąžintų dukrą, turi gydyti priklausomybes, kurių neturi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokio sutikimo turinį, daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, jog suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai išaiškinta situacija, aplinkybės, kurioms esant, bei veiksmai, kuriuos įvykdžius, būtų pagrindas mažametį vaiką grąžinti jo įstatyminiams atstovams (įskaitant ir apeliantą).

32. Pažymėtina ir tai, kad vertinant nepilnametės E. R. apsaugos poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 30.1 ir 30.3 papunkčiuose ir 31.1, 31.4 papunkčiuose nustatyti aukštos rizikos veiksniai (vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimojoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos: mergaitė gyvena aplinkoje kur galimai tapo smurto artimoje aplinkoje liudininke. Namuose įvyko konfliktas tarp vaiko tėvų, kuomet vieną iš tėvų kitas puolė peiliu, buvo iškviesta policija; vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; rizikos veiksnys nustatytas abiem vaiko atstovams pagal įstatymą; rizikos veiksnys nustatomas ne pirmą kartą: šeima Skyriui žinoma dėl netinkamos dukters priežiūros (alkoholio vartojimo esant su vaiku); policija dėl panašių konfliktų kviesta ne kartą.

33. Įvertinus visų aplinkybių visumą, ankstesnį paties apelianto elgesį bei padėtį šeimoje ir aplinkoje, kurioje augo vaikas, apskritai, darytina išvada, kad apeliantas tiesiog nesupranta ir nepripažįsta savo problemos dėl alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (receptinių raminamųjų vaistų) žalingo vartojimo, nėra linkęs keistis ir keisti susidariusią situaciją, priimti specialią pagalbą bei suvokti, jog jam tokia pagalba yra būtina. Teisėjų kolegija pažymi, kad kol apeliantas realiai nepradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms, taip pat nesiėmė spręsti galimai turimų psichologinių problemų ir kol visuma pagalbos priemonių nepadėjo apeliantui taip, kad būtų pagrindas spręsti, jog jis gali tinkamai pasirūpinti dukra, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų ir, kadangi rizikos veiksniai nėra išnykę, nėra pagrindo teigti, jog vaikas galėtų/turėtų būti sugrąžintas jo tėvui.

34. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų paėmimas iš tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje įrodytas pagrindo paimti mažametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 2 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teisėjui kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę E. R. iš jos tėvų, įskaitant apeliantą, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pilnai ar iš dalies panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms apelianto atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

suinteresuoto asmens J. R. (J. R.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.