Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų ir atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei O. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, trečias asmuo bankas AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų reikalavimų, atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei O. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, trečias asmuo bankas AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Sprendė, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko bus pažeisti jų interesai, todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teises bei apsaugoti jų interesus, taikytina laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

11. Įvertinęs tai, kad šioje proceso stadijoje duomenų nėra vertinama ir tiriama šalių turtinė padėtis bei vaikų poreikiai, teismas sprendė, kad minimaliems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma būtų po 200,00 Eur kiekvienam, todėl tokį išlaikymo dydį priteisė iš ieškovės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

12. Nurodė, kad teismui nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, jis pats turi teisę dėl minimų išmokų kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas, dėl to šį atsakovo reikalavimą vertino kaip perteklinį ir atmestiną.

13. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas negali reikšti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju ieškinį pareiškė ne jis, o ieškovė, o priešieškinio atsakovas nepateikė, su tokiu ieškovės argumentu teismas nesutiko, nes procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas – šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai; arba nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamąją vietą su atsakovu L. K.; nustatyti žemiau nurodytą laikiną motinos O. K. bendravimo su sūnumi K. K. tvarką: O. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitę nuo sekmadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, o nelankant ugdymo įstaigos iš laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant į laikiną gyvenamąją vietą; O. K. bendravimo su sūnumi laiku užtikrina, kad sūnus paruoštų ugdymo įstaigoje paskirtas užduotis; tėvai Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su K. K. praleidžia rotacijos principu. Jeigu vienais metais sūnus Šv. Velykas praleidžia su L. K., tuomet tais pačiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas gali praleisti su O. K. (t. y. 2025 metais sūnus Šv. Velykas gali praleisti su O. K., Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su L. K., 2026 m. Šv. Velykas sūnus praleidžia su L. K., Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas – su O. K. ir t. t.); jei pasiėmimo metu K. K. patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, O. K. privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) telefonu arba elektroniniu paštu informuoti sūnaus tėvą L. K. ir netrukdyti susitikimui su vaiku; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš ieškovės O. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur, paskiriant tėvą L. K. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

16. Taip pat prašo bylos dalį dėl K. K. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo nutraukti.

16.6. Apeliantės manymu, paliktas iš esmės vien tėvo įtakoje, sūnus nusigręš nuo motinos. Be to, bendravimo tvarkoje nenumatyti susitikimai, jei vaikas sirgs, o šalių sūnus dažnai ir ilgai serga. Faktiškai motina su neįgaliu ikimokyklinio amžiaus sūnumi matysis labai retai, kas dar labiau pakenks vaiko raidai.

16.7. Teigia, kad šalys gyvena netoliese viena kitos (atstumas tarp gyvenamųjų vietų – apie 3 km), atstumas nuo motinos gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos – apie 2 km, vaikas yra įpratęs gyventi su abiem tėvais ir abiejų gyvenamosios vietos jam įprastos bei pažįstamos. Ieškovė turi galimybę pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas, pas gydytojus ir pan. Iš esmės iki 2025 m. vasario 21 d., kai atsakovas ėmėsi vykdyti 5,5 m. neįgalaus vaiko apklausas su kuriuo jis važiuos, būtent ieškovė pristatydavo vaiką į ugdymo įstaigą ir kitas reikalingas įstaigas.

16.8. Mano, kad 50:50 bendravimo tvarkos galimybę patvirtina ir 2025 m. balandžio 15 d. Pagalbos plane pačių tėvų pasiektas susitarimas – abiem tėvams bendrauti su sūnumi po lygiai. Todėl jei teismas nematytų pagrindo nustatyti sūnaus K. K. gyvenamąją vietą su motina, apeliantė prašo nustatyti 50:50 bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo sekmadienio iki sekmadienio. Tokiu būdu galėtų būti subalansuotos abiejų tėvų galimybės dalyvauti vaiko gyvenime. Tokiu atveju, vaikui turėtų būti priteisiamas 100,00 Eur išlaikymas iš skyriumi gyvenančio tėvo (darželiui ir pan. išlaidoms apmokėti).

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti O. K. atskirąjį skundą nenagrinėtą dalyje dėl jos pareikštų naujų reikalavimų, susijusių su prašoma nustatyti K. K. nauja bendravimo tvarka su skyriumi gyvenančiu tėvu, o likusioje dalyje atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą – palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį; nepriimti O. K. kartu su atskiruoju skundu pateiktų išrašų; prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungti atsiliepimo prieduose nurodytus papildomus įrodymus.

17.3. Pažymi, kad ieškovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių paneigti aplinkybę, kad atsakovas nuo 2025 m. sausio 15 d. gyvena kartu su abiem nepilnamečiais vaikais. Įvertinus tai, kad K. K. nuo savo gimimo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), K. K. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, nekeičiant esamos jo gyvenamosios vietos, neabejotinai geriausiai atitinka jo interesus bei užtikrina jo ir sesers K. K. ryšio išsaugojimą.

17.4. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog Skundžiama nutartimi nustatyta laikina K. K. ir ieškovės bendravimo tvarka nėra pakankama išlaikyti motinos ir mažamečio sūnaus ryšį, mano, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susijusių su ieškovės laikinu bendravimu su sūnumi K. K., teismas visiškai pagrįstai nustatė ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, atitinkančią nepilnamečio vaiko poreikius ir užtikrinančią galimybę ieškovei bendrauti su sūnumi tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

17.5. Atsakovo vertinimu, ieškovės nauji reikalavimai negali būti atskirojo skundo dalyku, todėl turėtų būti palikti nenagrinėtais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas sureguliuoti esamą situaciją, nustatė laikiną K. K. gyvenamąją vietą su atsakovu ir iš ieškovės nepilnametės dukros išlaikymui priteisė laikiną 200,00 Eur išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti byloje kylantys klausimai dėl laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, bei į tai, kad pateikti papildomi rašytiniai įrodymai yra susiję su byla, todėl apeliantės su atskiruoju skundu ir atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti ieškovės 2025 m. gegužės 13 d. pateiktą prašymą ir papildomus rašytinius įrodymus, nes pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

23. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, nustatyta laikina ieškovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė su priimta teismo nutartimi nesutinka, teigdama, kad atsakovas niekada nesirūpino vaikais, jais visuomet rūpinosi ieškovė, ir nors sutinka, kad vyresnioji šalių dukra gali pati pasirinkti su kuriuo iš tėvų nori gyventi, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove dėl jo mažo amžiaus, negalios ir prisirišimo prie motinos. Be kita ko, atskiruoju skundu apeliantė kelia alternatyvius reikalavimus dėl kitokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodydama, kad šalių nepilnamečio sūnaus laikinoji gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tiek su tėvu, tiek su motina, tačiau turi būti nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi pagal „50:50“ principą. Be to, iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantė neginčija teismo nutarties dalių, kuriomis nustatyta laikina K. K. gyvenamoji vieta su atsakovu ir dukrai priteistas laikinas išlaikymas, todėl dėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.

Dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo

24. Nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su šalių nepilnamečio vaiko K. K. laikina gyvenamąja vieta ir laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau atsakovas pateikė prašymą abiejų vaikų laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus ir ieškovės laikinąją bendravimo tvarką bei priteisti nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą.

26. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

27. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.).

28. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir šiuo metu, šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su atsakovu. Nors apeliantė teigia, kad ji su sūnumi išsikraustė iš namų ir nepilnametis vaikas gyveno su ja, o dukra liko gyventi su tėvu, iki kol atsakovas sūnaus ieškovei nebedavė, byloje nėra objektyvių duomenų apie nuo 2025 m. sausio 15 d. tarp šalių buvusį susitarimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove, byloje nepaneigta, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu vaikas gyveno su tėvu, kur anksčiau gyveno ir ieškovė. Bylos duomenys patvirtina, kad dabartinė laikina šalių sūnaus gyvenamoji vieta su tėvu jam yra įprasta, šeima bute gyveno kartu iki kol šalys pradėjo gyventi skyrium. Byloje objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas per visą šį laiką iki atskirojo skundo nagrinėjimo sūnaus atžvilgiu netinkamai vykdytų savo kaip tėvo pareigas ar kitaip pažeidinėtų jo interesus, nėra.

30. Iš vaiko teisių apsaugos specialistų 2025 m. liepos 2 d. išvados, pateiktos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagal kitą ieškovės prašymą, nurodyta, kad netikslinga keisti nepilnamečių K. K. ir K. K. laikiną gyvenamąją vietą, nes galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu tėvas vaikais rūpinasi tinkamai: tėvo materialinė padėtis nepablogėjo, jis dirba, gauna pastovias pajamas ir vaikams skirtas išmokas, vaikų auklėjimas, priežiūra būnant pas atsakovą, nepablogėjo, vaikams gyvenamoji vieta įprasta nuo seniai, kai šeima gyveno kartu, jos laikinas keitimas, iki sprendimo byloje priėmimo, nepagristai sąlygotų nusistovėjusių, per ilgą laiką susiformavusių, socialinių ryšių išderinimą, nutraukimą. Ši išvada bei kiti atsakovo į bylą teikti šalių sūnaus sveikatos duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad tik ji rūpinosi vaiko raidos problemomis, kad atsakovas yra abejingas sūnaus sveikatos būklei, net ir esant nustatytam neįgalumui, neigia diagnozę, kad vaikui gyvenat su tėvu kyla grėsmė jo sveikatai.

31. Byloje esantys duomenys iš esmės patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje šiuo metu yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti, vystytis ir tobulėti nepilnamečiam šalių sūnui, kad iš esmės abu tėvai prisideda prie vaiko auginimo, dalyvauja jo gyvenime, rūpinasi jo sveikata ir pan. Be to, nors apeliantė teigia, kad K. K. yra labiau prisirišęs prie motinos, šią aplinkybę paneigia vaikų apklausa – abu šalių vaikai vaiko teisių specialistams yra išsakę norą vienodai gyventi tiek su mama, tiek su tėčiu, kas reiškia, kad K. K. santykis su abiem tėvais yra geras ir artimas. Visgi, įvertinus tai, kad dabartinė gyvenamoji aplinka šalių nepilnamečiui sūnui, turinčiam negalią, ką akcentuoja ir pati apeliantė, yra įprasta, taip pat įvertinus tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovo negalėjimą esamuoju metu pasirūpinti šalių nepilnamečiu sūnumi, jo sveikata ir raida, apie tai, kad nepilnamečiam vaikui su atsakovu būtų nesaugu, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, jog ieškovės nurodyti argumentai, šiuo konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl nepilnamečio sūnaus K. K. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu.

32. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečio vaiko (sūnaus) gyvenamoji vieta atitinka jo interesus ir poreikius, yra stabili, jam pažįstama ir artima, todėl, šiuo metu, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu (vaiko tėvu), atitinka nepilnamečio vaiko interesus, laikinai sureguliuoja esamą konfliktinę situaciją tarp vaiko tėvų ir užtikrina esamos padėties stabilumą.

33. Dėl to spręsti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria nepilnamečio šalių sūnaus K. K. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, yra neteisėta ir naikintina, nėra pagrindo.

34. Kadangi atskirajame skunde nėra pateikta argumentų, kad teismo nustatyta laikino išlaikymo suma K. K. – 200 Eur, būtų neteisinga ar neproporcinga, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies plačiau nepasisako.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. K. tvarkos nustatymo

35. Šeimos santykiuose nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

36. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

37. Nagrinėjamu atveju, pateikusi ieškinį, ieškovė prašė nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną K. K. gyvenamąją vietą su motina O. K., nustatyti laikiną tėvo L. K. bendravimo su vaiku K. K. tvarką: tėvas kas antros savaitės penktadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos, o nelankant ugdymo įstaigos – iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir pirmadienį nuveža vaikus į ugdymo įstaigą, iš kurios po užsiėmimų pasiima motina; tėvas tą savaitę, kai savaitgalio vaikų laikas yra su motina, trečiadienį pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos, o nelankant ugdymo įstaigos – iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir būna su vaikais iki penktadienio ryto, nuveždamas juos į ugdymo įstaigą, o jos nelankant – į motinos gyvenamąją vietą iki 14 val.

38. Atsakovas, pateikęs nuomonę dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir su jomis nesutikdamas, prašė taikyti jo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus K. K. ir K. K. gyvenamąją vietą su tėvu L. K.; nustatyti laikiną motinos O. K. bendravimo su sūnumi K. K. tvarką: O. K. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį turi teisę bendrauti su K. K., pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, o nelankant ugdymo įstaigos iš laikinos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžinant sūnų į jo laikiną gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; O. K. metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su sūnumi nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. nepertraukiamai, pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, o nelankant ugdymo įstaigos iš laikinos gyvenamosios vietos ir grąžinant į laikiną gyvenamąją vietą; O. K. bendravimo su sūnumi laiku užtikrina, kad sūnus paruoštų ugdymo įstaigoje paskirtas užduotis; O. K. su sūnumi K. K. turi teisę leisti vasaros atostogas (14 nepertraukiamų dienų), ji vasaros atostogų su sūnumi datą suderina su L. K. prieš 1 mėnesį iki planuojamų atostogų; tėvai Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas su K. K. praleidžia rotacijos principu. Jeigu vienais metais sūnus Šv. Velykas praleidžia su L. K., tuomet tais pačiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas gali praleisti su O. K. (t. y., 2025 metais sūnus Šv. Velykas gali praleisti su O. K., Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas praleidžia su L. K., 2026 m. Šv. Velykas sūnus praleidžia su L. K., Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas – su O. K. ir t. t.). O. K. sūnų iš jo laikinos gyvenamosios vietos pasiima pirmąją švenčių dieną nuo 10.00 val. ir grąžina paskutinę švenčių dieną iki 20.00 val. į jo laikiną gyvenamąją vietą; jei pasiėmimo metu K. K. patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, O. K. privalo nedelsiant (ne vėliau kaip per 1 val.) telefonu arba elektroniniu paštu informuoti dukros tėvą L. K. ir netrukdyti susitikimui su vaiku.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės nustatė tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kokios prašė atsakovas.

40. Ieškovė, nesutikdama su priimta nutartimi, nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra pakankama išlaikyti motinos ir mažamečio sūnaus ryšį, nes vaikas yra itin mažo amžiaus, neįgalus, su tokiu vaiku ryšys kuriamas tik per bendras veiklas, o jokios bendros veiklos per 3 val., apimant vaiko paėmimą iš ugdymo įstaigos ir pristatymą tėvui, nėra įmanomos. Apeliantė mano, kad faktiškai antradieniais ir ketvirtadieniais ieškovė suteiks auklės paslaugą atsakovui – paims vaiką iš darželio, pamaitins ir pristatys jam į namus. Be to, apeliantė teigia, kad paliktas iš esmės vien tėvo įtakoje, sūnus nusigręš nuo motinos, motina su neįgaliu ikimokyklinio amžiaus sūnumi matysis labai retai, kas dar labiau pakenks vaiko raidai.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti apeliantės nuogąstavimai iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, paneigti į bylą po skundžiamos nutarties pateiktais duomenimis vaiko teisių apsaugos specialistų. Šios nutarties dalyje dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo jau aptarta, kad vaiko K. K. ryšys su motina yra geras ir artimas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių grėsmę motinos ir vaiko ryšiui, duomenų, kad nustatyta bendravimo tvarka nebūtų vykdoma, kad jos nebūtų įmanoma vykdyti, duomenų, kad apeliantei nėra sudaromos sąlygos leisti laiką su vaiku, byloje taip pat nėra. Nors apeliantė teigia, kad antradieniais ir ketvirtadieniais ieškovė faktiškai tik suteiks auklės paslaugą atsakovui, tokie apeliantės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes pagal įstatymą, abu tėvai privalo prižiūrėti vaiką, todėl vaiko paėmimas iš darželio, jo maitinimas yra ieškovės, kaip ir atsakovo, viena iš pareigų vaiko atžvilgiu, tokias pačias pareigas ieškovė privalėtų vykdyti net ir tuo atveju, jei su vaiku tomis dienomis ji praleistų daugiau laiko, vaikas liktų pas ieškovę su nakvyne ir pan.

42. Nors apeliantė nurodo ir daugiau priežasčių, dėl ko, jos manymu, nustatyta bendravimo tvarka yra neteisinga (pvz. matymasis su vaiku jam sergant), ta aplinkybė, kad tėvų santykiai yra konfliktiški ir jie nesugeba konstruktyviai susitarti vaikus liečiančiais klausimais, nereiškia, kad teismas gali sureguliuoti absoliučiai visus šalims iškylančius ar galimai ateityje kilsiančius klausimus. Tėvai, siekdami geriausių savo nepilnamečių vaikų interesų, privalo elgtis sutelktai, nekelti vaikams lojalumo konflikto, gerbti vienas kitą tiek, kiek reikalinga geriausių vaikų interesų užtikrinimui.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyta laikina ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų vaiko vystymąsi ar raidą, kenktų ieškovės ir vaiko ryšiui. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai ištirti ir įvertinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui.

44. Be to, nors apeliantė teigia, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nepareikalavo vaiko teisių apsaugos specialistų išvadų, neturėjo vaiko nuomonės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas privalėjo išreikalauti visus duomenis ir įrodymus, reikalingus išspręsti bylai iš esmės.

45. Atskiruoju skundu apeliantė pareiškė alternatyvius reikalavimus, prašydama nustatyti vaiko K. K. laikiną gyvenamąją vietą arba su motina, arba su tėvu, nustatant „50:50“ principu paremtą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus prašymus, konstatuoja, kad ieškovė iš esmės ne tik skundžia priimtą nutartį, bet ir reiškia naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kartu nurodant naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), ir reikšti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis). Pažymėtina, kad apie priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą (nutartį). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų ir jų nenagrinėja.

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi nėra paneigiami ieškovės nurodomi argumentai, kad pagal šiuo metu byloje esančius preliminarius duomenis apie tėvų galimybes rūpintis šalių sūnumi, reiškiamas vaikų nuomones, 2025 m. balandžio 17 d. pagalbos plane nurodytas šalių nuomones dėl lygiaverčio vaikų priežiūros pasidalijimo, šalių nepilnamečio sūnaus priežiūra galėtų būti padalinta tarp šalių vienodai, tačiau būtent pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, privalės atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byla nenagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, siekiant laikinai stabilizuoti vaiko priežiūros klausimus esant šalių konfliktiškiems santykiams, nustatant tik laikiną vaiko gyvenamąją vietą ten, kur vaikui yra įprasta būti, tiek bendravimo tvarką, pagal kurią įprastos vaikui kasdienės veiklos vyksta jam įprastu būdu (pvz., nakties poilsis, keliavimas į ugdymo įstaigą).

47. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal atskirąjį skundą į pagrindinę bylą pateikė daug dokumentų, kuriuos įvertinus bus galima spręsti, ar laikinai nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus galima pripažinti nuolatine ar ne, ar geresnius vaiko interesus galės užtikrinti ieškovės šiuo metu naujai nurodoma „50:50“ nuolatinė bendravimo tvarka. Nagrinėjamu atveju, svarbu ir tai, kad šią bylą pagal ieškovės atskirąjį perdavus apeliacinės instancijos teismui, ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl dėl jos argumentų, susijusių su „50:50“ bendravimo tvarkos nustatymu plačiau pasisakys Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-2364-413/2025.

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei neįrodžius, kad teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, kenkia jo raidai ir sveikatai, kad nustatyta tvarka nėra pakankamai užtikrinamas vaiko ir motinos artimo ryšio išsaugojimas, nėra pagrindo spręsti, kad priimta nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl apeliantės prašymo nutraukti bylos dalį dėl K. K.

49. Atskiruoju skundu apeliantė nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamas ne atsakovo, bet ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslu apginti mažamečio vaiko interesus – jo teisę į šeimos ryšius. Atsakovas yra išreiškęs nuomonę dėl ieškovės prašymo, tačiau nėra pareiškęs savarankiškų materialiųjų reikalavimų šioje byloje, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tikslu užtikrinti teismo sprendimo vykdymą pagal ne savo, o ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti minėtą prašymą.

50. Nesutinkant su šiais apeliantės argumentais, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, ir teismas gali CK 3.65 straipsnyje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020). Dėl to, sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų interesų apsauga, teismas nėra saistomas šalių pareikštų prašymų ar ieškiniu reiškiamų reikalavimų, o siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, atitinkamas priemones gali taikyti net ir savo iniciatyva.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.