- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1969-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09850-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., B. J.
- Pareiškėjas
- Bigbank AS
Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-1969-524/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per Bigbank AS filialą prašymą suinteresuotiems asmenims B. J., V. J., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkei B. J. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-04-29 išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš B. J. 1879,78 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur žyminį mokestį Bigbank AS filialo naudai. Teismo įsakymas pateiktas vykdyti antstoliui A. S.. Vykdydamas išieškojimą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą, antstolis A. S. 2015-07-27 turto arešto aktu areštavo turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau išieškojimas iš šio turto negalimas, kadangi jį yra areštavę kiti antstoliai. 2015-07-27 antstolis turto arešto aktu Nr. S1-363370 areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t.y. skolininko sutuoktinio V. J. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „Pajūrio šaltinis“ ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo. Nurodė, kad antstolio areštuotas turtas yra bendroji jungtinė V. J. ir B. J. nuosavybė, todėl vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcija, laiko, jog skolininkui B. J. priklauso 1/2 jo sutuoktinio V. J. gaunamų pajamų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-13 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas nustatė, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) B. J. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. J. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai B. J. ir V. J. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl laikė, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Taip pat konstatavo, kad suinteresuoto asmens V. J. pajamos, gaunamos iš jos darbinės veiklos po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį jos sutuoktinio gaunamose pajamose.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad su B. J. negyvena daugiau nei dvejus metus, nežino, kokiam tikslui ji ėmė kreditą iš banko, jis sutikimo minėto kredito paėmimui nesuteikė, todėl mano, kad skolininkė privalo atsiskaityti asmeniškai. Pažymi, kad skolininkė dirba dvejuose darbovietėse, todėl gauna pakankamai pajamų ir su savo kreditoriais gali atsiskaityti asmeniškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-29 išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-883-824/2015 dėl 1890,78 Eur skolos, 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės B. J. išieškotojo Bigbank AS filialo naudai. Vykdant išieškojimą 2015-07-27 turto arešto aktu Nr. S1-363370 areštuotas skolininkei B. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, UAB „Pajūrio šaltinis“ mokamas skolininkės sutuoktiniui V. J., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį nuo 20 proc. pajamų dalies, neviršijančios MMA (v.b.l. 32-33). Turto arešto aktu antstolis įpareigojo skolininką, išieškotoją ir bendrosios nuosavybės turėtoją CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 st. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Kartu teismas pažymi, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Nors apeliantas tvirtina, kad faktiškai negyvena su skolininke, t. y. nekuria su apeliante bendrosios jungtinės nuosavybės, tačiau jų santuoka nėra nutraukta, nėra taip pat nustatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija).
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad skolininkės prievolė pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti laikoma jos asmenine prievole, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, pagal įstatymą, vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Apelianto nurodoma aplinkybė, kad skolininkė dirba dvejuose darbovietėse, todėl gauna pakankamai pajamų ir su savo kreditoriais gali atsiskaityti asmeniškai, nėra teisiškai pagrįsta jokiais įrodymais, todėl nepaneigia vykdomosios bylos medžiaga nustatytos aplinkybės, jog skolininkė neturi pakankamai turto ir lėšų, kad galėtų atsiskaityti su pareiškėju (kreditoriumi).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-13 nutartį palikti nepakeistą.