- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2-15922-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11349-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- I. O., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui
- Advokatai
- Jurij Binevič
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams I. O. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankui, dėl naudojimo butu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) nustatyti naudojimusi butu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), tvarką, pagal kurią ieškovas atskirai nuo atsakovų naudojasi vienu kambariu, Buto plane pažymėtu indeksu 502-3, kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 11,76 kv. m.;
2) nustatyti, kad ieškovas turi teisę be atsakovų sutikimo laisvai ir savo nuožiūra patekti į kambarį, Buto plane pažymėtą indeksu 502-3, kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 11,76 kv. m., taip pat ieškovas, kaip buto bendrasavininkas, turi teisę naudotis Buto bendro naudojimosi patalpomis.
Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovai I. O., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, yra Buto bendrasavininkai, kuriems atitinkamai priklauso 50/100, 25/100 ir 25/100 dalys. Buto gyvenamasis plotas sudaro 23,66 kv. m, todėl ieškovas turi teisę naudotis 11,83 kv. m gyvenamuoju plotu (23,66 kv. m / 2 =11,83). Jis naudojo vieną kambarį, Buto plane pažymėtą indeksu Nr. 502-3, kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 11,76 kv. m. Susiformavo faktinė naudojimosi butu tvarka. Ieškovo faktiškai naudojama dalis yra net mažesnė ieškovo dalį bendrojoje nuosavybėje.
Pažymi, kad nei vienas atsakovas niekada jokių pretenzijų tokiai Buto naudojimosi tvarkai nereiškė. Ieškovas su atsakovais negalėjo nustatyti Buto naudojimosi tvarkos bendru sutarimu, kadangi atsakovas I. O. su ieškovu nebendrauja ir nesusitinka, todėl tarp ieškovo ir atsakovo I. O. nėra įmanoma rasti sutarimą dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovas I. O. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį.
Atsakovas nurodo, kad ieškovas niekada nesikreipę į jį dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo. Prie ieškinio nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą dėjo pastangas susitarti su atsakovais.
CK 4.81 straipsnis reglamentuoja, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatoma kiekvienam iš bendraturčių. Tokiu būdu, nustatant tvarką, kiekvienam bendraturčiui turi būti paskirta viena ar kelios izoliuotos patalpos, atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo Bute negalima nustatyti naudojimosi tvarkos, nes jame yra tik dvi patalpos, kurios yra atskiros ir izoliuotos, o bendraturčių yra trys, t. y. Butas - nedalus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas VĮ Turto banko, atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas nurodo, ieškovas nederino su atsakovais jokio susitarimo dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo. Šio klausimo nesprendė šalių tarpusavio derybomis ir nepateikė įrodymų, kad pasiūlė ar ketino derinti su Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, ir kitu atsakovu dokumentą, kuriame būtų aiškiai nurodyti ne tik jam, bet ir kitiems bendraturčiams tenkančių patalpų dalių dydžiai ir jų išdėstymas Bute.
Pagal į bylą ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus negalima padaryti išvados, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi tvarka užtikrins visų Buto savininkų interesus ir sudarys jiems tinkamas sąlygas jų poreikių patenkinimui, naudojantis savo nuosavybe.
Pažymi, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, gavusi informaciją apie galimai jai paveldėjimo teise pereisiantį palikimą, nevengė pareigos jį priimti ir išlaikyti, geranoriškai išspręsti susidariusį ginčą. Mano, kad ieškovo reikalavimas, priteisti iš valstybės bylinėjimosi išlaidas jo naudai, turi būti atmestas, nes valstybės kaltės dėl susidariusios situacijos, naudojantis Butu, nėra.
Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus į juos, pagrįsdami iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovas taip pat nurodė, kad kambaryje, kuris Buto plane pažymėtas Nr. 502-3, gyvena apie kelis metus, moka Buto komunalinius mokesčius; kitų bendraturčių Bute nematė ir jie faktiškai jame negyvena. Iki teisminio ginčo kreipėsi į VĮ Turto banko atsakingus darbuotojus žodžiu, tačiau nebuvo priimtas jam palankus sprendimas. Pagal kaimynų pasakymus atsakovas I. O. kartą per mėnesį ateina paimti korespondenciją. Ieškovas nėra gavęs jokių pretenzijų dėl užimamo kambario.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 50/100 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, po 25/100 dalis - nuosavybės teise atsakovams (VĮ Turto bankas valdo patikėjimo teise). Tai patvirtina vieši VĮ Registro centro duomenys.
Iš VĮ Registro centro duomenų taip pat matyti, kad Butas yra dviejų kambarių, jo bendras plotas - 35,76 kv. m, naudingas plotas – 35,76 kv. m, gyvenamasis plotas – 23,66 kv. m.
D. D. nuosavybę įgijo 2020-07-23 Turto pardavimo iš varžytynių ir 2020-08-05 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindais, I. O. - 2000-09-28 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Lietuvos Respublika - 2022-03-08 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu.
Esminis ginčas kilo dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ir Buto (ne)dalumo.
CK 4.75 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų. Naudojimosi butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, kuris yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnis). Tuo pačiu CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Tai suponuoja poreikį, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu butu, civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas, kuris yra ir civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 straipsnis, taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2007).
Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso ir nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių. Teismų praktikoje vyrauja praktika, pagal kurią procesiniai sprendimai motyvuojami dėl buto nedalumo tarp dviejų bendraturčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1583/2002) ir pateiktu išaiškinimu, kad nedalus butas naudojimosi tvarkos nustatymo prasme reiškia, jog tame bute nėra izoliuotų kambarių, kuriais galėtų naudotis atskirai kiekvienas bendraturtis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010 atkreiptas dėmesys į tai, kad ankstesnis išaiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1583/2002) buvo pateiktas esant ginčui tik tarp dviejų bendraturčių, taigi kiekvienos iš šių lyginamų bylų faktinės aplinkybės turi savų ypatumų, jos nėra tapačios; kad sprendžiant šalių ginčą būtina atsižvelgti į nustatytų bylos faktinių aplinkybių specifiką.
Dėl ginčo sprendimo ikiteisminiu būdu pažymėtina tai, kad įstatymas nenumato draudimo asmeniui tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tariamai pažeistų teisių, kurios susijusios su naudojimosi butu tvarkos nustatymu (CPK 5 straipsnis). Be to, iš atsakovų procesinių dokumentų matyti, kad ir teisminio nagrinėjimo metu atsakovai nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti naudojimosi tvarką.
Tokiu atveju konstatuotina, kad šis ginčas nagrinėtinas teisme, o nurodyti argumentai dėl neteisminio ginčo sprendimo nėra pagrindas ieškinį atmesti.
Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir plėtojant minėtą teismų praktiką, kuri įpareigoja atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi Butu tvarką yra pagrįstas ir tenkintinas.
Kaip minėta, ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto. Byloje nekilo ginčas, kad apie dvejus metus jau nusistovėjo tokia tvarka, jog būtent ieškovas naudojasi kambariu, pažymėtu Buto plane indeksu 502-3, kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 11,76 kv. m (atitinka ieškovo idealiąją nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje); kad per šį laikotarpį kiti bendraturčiai nereiškė pretenzijų ieškovui; kad faktiškai atsakovai nenaudoja Buto pagal paskirtį; kad ieškovas moka komunalinius mokesčius.
Tokia faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 straipsnis) yra nustatyti, jog ieškovas pagrįstai reikalauja nustatyti jam naudotis kambariu, pažymėtu Buto plane indeksu 502-3, o pasyviems (Bute faktiškai negyvenantiems) atsakovams paliekant teisę naudotis kitu gyvenamuoju kambariu, Buto plane nepažymėtu konkrečiu indeksu, tačiau esančiu greta Buto patalpų, pažymėtų indeksais 502-1 ir 502-3 (pakankama identifikuoti), kuris pagal VĮ Registro centro duomenis ir Buto techninės apskaitos bylą sudaro iš esmės panašaus dydžio antrą kambarį (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Atitinkamai pagrįstai ieškovas reikalauja leisti naudotis Buto bendro naudojimosi patalpomis (pažymėtos indeksais 502-1, 502-4, 502-6).
Konstatavus, kad pagrįstas yra ieškovo reikalavimas nustatyti Buto naudojimosi tvarką, tai suponuoja išvadą, jog perteklinis yra reikalavimas - nustatyti, kad ieškovas turi teisę be atsakovų sutikimo laisvai ir savo nuožiūra patekti į jam priskirtiną kambarį (šią teisę jam ir taip suteikia teismo nustatyta naudojimosi tvarka). Tokiu atveju, atsižvelgiant į ginčo ribas, šios sąlygos nenurodomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Pažymėtina, kad pasikeitus esminėms aplinkybėms, bendraturčiai ateityje turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos panaikinimo ar pakeitimo.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui priteistina iš atsakovo I. O. ir VĮ Turto banko (valdančio ginčo turtą patikėjimo teise, tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu nepagrįstai prieštaravusiam nustatyti naudojimosi Butu tvarką) po 47 Eur žyminio mokesčio; atsakovams nepriteistina jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 str. 1, 6, 7 dalys, 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovų (CPK 92 straipsnis) .
Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Nustatyti naudojimusi butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką:
- ieškovas D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariu, šio buto plane pažymėtu indeksu 502-3, kurio bendras gyvenamasis plotas sudaro 11,76 kv. m.;
- atsakovai I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublika naudojasi kambariu, esančiu greta šio buto patalpų, pažymėtų indeksais 502-1 ir 502-3;
- ieškovas D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovai I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika bendrai naudojasi šio buto bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 502-1, 502-4, 502-6.
Priteisti ieškovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš valstybės įmonės Turto bankas (juridinio asmens kodas 112021042) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.