- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1776-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12863-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerada“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centrako“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Luminor Lizingas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gerada“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Centrako“ (toliau – atsakovė) 2 436,5 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovei, kad ieškinys teismingas Amsterdamo (Nyderlandų) teismui.
3. Teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl nuostolių, susijusių su vilkiko remonto, vykdyto pagal garantines sąlygas, metu susidariusiomis prastovomis, atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, remiasi garantinėse sąlygose įtvirtintu ieškovės ir atsakovės susitarimu dėl ribotos atsakovės atsakomybės, ginčas yra kilęs dėl teisių ir įsipareigojimų pagal tarp šalių sudarytą garantinį dokumentą. Teismas sprendė, kad garantijos sąlygos (sutartis) yra neatskiriama sudėtinė pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir finansinės nuomos sutarties dalis, ieškovė yra garantijos sutarties šalis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 788 straipsniu ir konstatavęs, jog ieškovei, kaip sutarties šaliai, taikomos sutartinio teismingumo taisyklės, padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra teismingas ne Lietuvos Respublikos, o Amsterdamo (Nyderlandų) teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šalių 2018 m. balandžio 13 d. pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 201807618 nustatyta, kad tarp šalių kilę ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose. Dėl to teiginys, jog ginčai dėl teisių ir įsipareigojimų pagal garantinį dokumentą pirmiausiai turi būti pateikti spręsti kompetentingam teismui Amsterdame (Nyderlandai), prieštarauja minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygoms, CPK 29 straipsnio ir 30 straipsnio nuostatoms. Vilkiko garantinės sąlygos, kurias akcentuoja atsakovė, yra tik papildoma dokumentacija prie pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo perduota ieškovei įsigyjant vilkiką. Šiuo atveju šalys privalo vadovautis ne papildoma dokumentacija, o pagrindinės tarp šalių sudarytos prekių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis. Iš pirkimo–pardavimo sutarties formuluotės dėl jurisdikcijos matyti, jog šalys, sudarydamos šias sutartis, išimtinai siekė, kad visus jų tarpusavio ginčus nagrinėtų Lietuvos Respublikos teismai. Šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta įvykdymo vieta – Lietuvos Respublika, todėl ieškovės ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismui.
1.2. Nagrinėjant ginčą ne Lietuvoje kiltų būtinybė taikyti Lietuvos Respublikos teisę (2018 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201807618 ir 2018 m. balandžio 13 d. finansinės nuomos sutartis Nr. 201807618 buvo sudarytos pagal Lietuvos teisę), todėl šalys patirtų nepagrįstai didelių išlaidų, o ieškovė – nepatogumų dėl užsienio kalbos vartojimo, galimo poreikio duoti paaiškinimus užsienio valstybėje. Teisės turinio atskleidimas galėtų būti komplikuotas dėl skirtingų teisinių sistemų, užsienio kalbos aspekto.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Šalys tarpusavio susitarimais gali riboti tarpusavio sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovė įsigydama vilkiką iš atsakovės, kuri yra įgaliota vilkikų gamintojo „DAF“ atstovė Lietuvoje, buvo supažindinta su vilkiko garantijos sąlygomis, kurios riboja tiek paties gamintojo, tiek ir atsakovės, kaip gamintojo atstovės ir vilkiko pardavėjos, civilinę atsakomybę, nustatant, jog vienintelis ir išskirtinis žalos atlyginimas, kurio pagal garantiją ieškovė gali reikalauti iš „DAF“ arba atsakovės, nemokamai atliekamas remontas arba sugedusios detalės arba sudedamosios dalies keitimas (6 punktas), kas iš esmės ieškovei ir buvo suteikta, ir dėl ko byloje nėra ginčo. Šalys sulygo, kad garantija neapima išlaidų ir kompensacijų už elementus, aiškiai nenurodytų šioje garantijoje, tarp jų ir kitos įvairaus pobūdžio žalos ir netiesioginių nuostolių (8.3 punktas).
5.2. Kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs ne su ieškovės, kaip vilkiko pirkėjos, teisių pažeidimu ir/ar jų gynimu, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi, tačiau su tinkamai atliktais vilkiko remonto darbais, kurie buvo atliekami pagal šalių sudarytas garantines sąlygas, kurios yra neatskiriama sudėtinė pirkimo–pardavimo sutarties dalis ir finansinės nuomos sutarties dalis. Būtent dėl pagal šalių sudarytas garantines sąlygas vykdytų ir tinkamai atliktų ieškovės įsigyto vilkiko remonto darbų ieškovė remonto laikotarpiu negalėjo naudotis vilkiku, dėl ko ir susidarė prastovos, lėmusios galbūt ieškovės patirtus nuostolius.
5.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys laikėsi garantinių sąlygų, ieškovė neginčijo garantinių sąlygų ir pristatė vilkiką garantiniam aptarnavimui į autorizuotas remonto dirbtuves, kur ieškovės įsigytam vilkikui buvo neatlygintinai atliekami remonto darbai. Ieškovė, pasinaudodama teise į vilkiko garantinį remontą pagal šalių sudarytas garantines sąlygas, su šiomis sąlygomis sutiko visa apimtimi, tarp jų ir sąlygomis ribojančiomis tarpusavio sutartinę civilinę atsakomybę (6, 8.3 punktai), o taip pat ir sąlygomis dėl ginčų, kylančių iš garantinių sąlygų, teismingumo ir šių ginčų sprendimui taikytinos teisės. Dėl to šalių sudarytos garantinės sąlygos yra taikomos visa apimtini, t. y. ne tik užtikrinant ieškovės teisę į garantinį vilkiko remontą, tačiau ir atsižvelgiant į kitas garantinių sąlygų nuostatas. Bendrųjų garantijos sąlygų 10.2 punkte įtvirtinta, kad ginčai dėl teisių ir įsipareigojimų pagal šį garantinį dokumentą pirmiausia turi būti pateikiami spręsti kompetentingam teismui Amsterdame (Nyderlandai). Ši garantija, aiškiai nurodžius, kad kiti įstatymai netaikomi, turi būti reglamentuojama ir aiškinama pagal Nyderlandų įstatymus (10.3 punktas).
6. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 436,5 Eur nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį. Atsakovė padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ginčas nėra teismingas Kauno apylinkės teismui, jis pirmiausia turi būti sprendžiamas kompetentingame teisme Amsterdame (Nyderlandai), todėl ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės: panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovei, kaip sutarties šaliai, taikomos sutartinio teismingumo taisyklės, todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo yra teismingas ne Lietuvos Respublikos, o Amsterdamo (Nyderlandų) teismui. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada prieštarauja 2018 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 201807618 sąlygoms.
10. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą ((pvz., atsakovo gyvenamoji (buveinės) vieta teismo teritorijoje (CPK 29 straipsnis), daikto buvimo vieta (CPK 31 straipsnio 1 dalis) ir kt.)), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą. Sutartinio teismingumo atveju šalių susitarime išdėstomos sąlygos dėl ginčų sprendimo būdo. Teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra, o ne koks gali būti pareikštas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Šiuo atveju ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš pareigos atlyginti nuostolius, patirtus eksploatuojant atsakovės parduotą vilkiką, todėl teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, vadovaudamasis nurodytu ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku bei nenustatęs pagrindų, kurie leistų teigti esant šalių susitarimui perduoti tarp jų kilusius ginčus nagrinėti kitos valstybės teismams, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atitinkamo reikalavimo priskyrimas teismo kompetencijai, esant šalių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo būdo, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumą, ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi visų pirma išsiaiškinti, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, ir jei tarp šalių sudaryta sutartis – ar šalys yra susitarusios dėl tarpusavio ginčų sprendimo būdo ir tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-781/2020).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2018 m. balandžio 13 d. tarp atsakovės (pardavėja), trečiojo asmens (pirkėja) ir ieškovės (lizingo gavėja) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 201807618, kuria pirkėja įsigijo du naujus „DAF XF 480 FT“ su tikslu šias prekes perduoti lizingo gavėjai naudotis ir valdyti pagal tarp pirkėjos ir lizingo gavėjos 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą finansinės nuomos sutartį Nr. 201807618. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 436,5 Eur nuostoliams, atsiradusiems eksploatuojant atsakovės parduotą vilkiką, atlyginti. Pažymėtina, kad ieškovės nuostolius sudaro: 1 852,5 Eur (9,5 x 195 Eur) nuostoliai dėl prastovų, 200 Eur bauda už vėlavimą pristatyti vežamą krovinį, dvi baudos dėl atšauktų krovinių po 150 Eur, 84 Eur viešbučio išlaidos (2 x 42 Eur). Iš garantinio dokumento 6 punkto matyti, kad vienintelis ir išskirtinis žalos atlyginimas, kurio pagal šią garantiją klientas gali reikalauti iš „DAF“ – „DAF“ arba „DAF“ dirbtuvių nemokamai atliekamas remontas arba sugedusios (-ų) detalės (-ių) arba sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) keitimas (variantą nustato „DAF“); pakeista (-os) detalė (-ės) arba sudedamoji (-osios) dalis (-ys) su defektu tampa „DAF“ nuosavybe. Garantinio dokumento 8.3 punkte nurodyta, kad garantija neapima išlaidų ir kompensacijų už elementus, aiškiai nenurodytų šioje garantijoje, pavyzdžiui, išlaidų dėl iškvietimo, viršvalandžių, telefono, kelionių, alyvos ir kitų skysčių, kitos įvairaus pobūdžio žalos ir netiesioginių nuostolių, pavyzdžiui, pelno praradimo. Byloje nekyla ginčas dėl tinkamai įvykdytų garantinių sąlygų, t. y. ieškovė nurodo, kad vilkikui buvo atliekamas nemokamas remontas pagal garantinį dokumentą, ji prašo atlyginti nuostolius, kurie pagal garantinį dokumentą negali būti atlyginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su garantinio dokumento aiškinimu, todėl nėra pagrindo taikyti šiame dokumente numatytų teismingumo taisyklių (pagal garantinio dokumento 10.2 punktą ginčai dėl teisių ir įsipareigojimų pagal šį garantinį dokumentą pirmiausia turi būti pateikiami spręsti kompetentingam teismui Amsterdame (Nyderlandai)). Akcentuotina, kad ginčą nagrinėjant iš esmės bus vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės pareiga perduoti kokybišką daiktą, ieškovės galimybės naudoti jį pagal paskirtį ir gauti pajamas, tačiau ne aplinkybės, susijusios su garantinių įsipareigojimų tinkamu vykdymu. Šioje proceso stadijoje nėra pateikta ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje taikytina ne nacionalinė, bet užsienio valstybės teisė.
13. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylos teismingumo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, panaikintina ir civilinė byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam nagrinėjimo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.