Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti Lietuvos ir užsienio valstybėje registruotų subjektų ginčą. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl bylos teismingumo užsienio valstybės teismui ir užsienio teisės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016 pažymėta, kad plečiamąjį CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus lemia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas yra itin svarbus ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, tai gali lemti neefektyvų procesą, kuomet pirmosios instancijos teismui ginčą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimą dėl netinkamai išspręsto jurisdikcijos klausimo. Taigi, teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, apskundimo apeliacine tvarka galimybė šioje nutartyje grindžiama ne būsimo teismo sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje galimybėmis, o paties teismo proceso neteisėtumu tuo atveju, jei tarptautinės jurisdikcijos klausimas yra išsprendžiamas neteisingai, t. y. tokio pažeidimo esmingumu. Taigi, teismui sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas sprendžia klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu būtų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieškinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamą ieškinį būtų privaloma atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių aplinkybių ir yra ieškinio pateikimas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą kyla iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų.

12. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė, užsienio valstybėje registruota įmonė, pareiškė ieškinį, grindžiamą prievole atsiskaityti už gautą krovinį, atsakovei, Lietuvoje įsteigtai ir Klaipėdos mieste registruotą buveinę turinčiai įmonei, jos registruotos buveinės teritorijoje veikiančiam teismui, vadovaudamasi CPK 29 straipsniu, nustatančiu bendrąjį teritorinį teismingumą.

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis), todėl jį priėmė nagrinėti. Atsakovė, nesutikdama su Lietuvos teismų jurisdikcija spręsti tarp šalių kilusius ginčus, nurodė, kad šalys buvo susitarusios ginčus spręsti Anglijos teisme ir taikyti Anglijos teisę bei prašė išspręsti klausimus dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės nagrinėjamoje byloje.

14. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo konstatavęs, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su atsakovės nurodomu konosamento, kaip dokumento, įrodančio prekių jūra vežimo sutarties sudarymą ir vykdymą, reglamentavimu bei aiškinimu, todėl jame numatytos sąlygos dėl taikytinos teisės ir ginčo teismingumo netaikytinos. Nesutikdama su teismo išvadomis atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės įrodinėja, kad atsakovei pareiga apmokėti už krovinį kyla iš konosamento, todėl turi būti taikomos jame numatytos sąlygos.

15. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (šiuo atveju atsakovės buveinės vieta yra teismo veiklos teritorijoje (CPK 29 straipsnis)), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą. Pažymėtina ir tai, kad nustatant, ar egzistuoja sąlygos, kurios lemia ginčo nagrinėjimą teisme ir kurių pagrindu teismas prisiima jurisdikciją arba jos atsisako, tampa aktualus kreipimosi į teismą pagrindas. Teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra pareikštas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 35 punktas). Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš pareigos atsiskaityti už gautas prekes nevykdymo, todėl teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, vadovaudamasis nurodytu ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku bei nenustatęs pagrindų, kurie leistų teigti esant šalių susitarimui perduoti tarp jų kilusius ginčus nagrinėti arbitražui ar kitos valstybės teismams, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atitinkamo reikalavimo priskyrimas teismo arba arbitražo kompetencijai, esant šalių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo būdo, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumą, ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos. Todėl spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi visų pirma išsiaiškinti, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, ir jei tarp šalių sudaryta sutartis – ar šalys yra susitarusios dėl tarpusavio ginčų sprendimo būdo ir tvarkos. Apeliantė teigia, jog byloje nėra pateikta jokia kita sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, kuri patvirtintų atsakovės prievolę sumokėti už prekes. Šiuo atveju klausimo dėl šalis siejančių teisinių santykių nagrinėjimas neatsiejamai susijęs su byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimu, todėl klausimas, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, kas gali daryti įtaką ir teismo prisiimtos bylos jurisdikcijos klausimui, bus atliekamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, tačiau nedaro įtakos teismo sprendimo dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, remiantis ieškinio pateikimo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą, atsiradusią vežant krovinį jūra konosamente numatytomis sąlygomis. Taigi, byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už krovinį, t. y. ieškovė nurodo, jog atsakovė pažeidė prievolę apmokėti prekių vertę, nors šias prekes priėmė pagal vežėjo jūra pateiktą konosamentą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nekyla ginčas dėl krovinio (prekių) tinkamo vežimo ar pristatymo gavėjui, t. y. dėl netinkamo vežimo paslaugų tiekimo ir netinkamai įvykdytos vežimo sutarties. Konstatuotina, jog bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su konosamento, kaip dokumento, įrodančio prekių jūra vežimo sutarties sudarymą ir vykdymą, aiškinimu, todėl nėra pagrindo taikyti šiame dokumente numatytų teismingumo taisyklių. Akcentuotina, kad ginčą nagrinėjant iš esmės bus vertinamos aplinkybės, susijusios su prekių priėmimu pagal vežėjo pateiktą konosamentą, t. y. šio dokumento turėjimu, bei pareigos apmokėti už krovinį įvykdymu, tačiau ne aplinkybės, susijusios su konosamento sąlygomis, vežimo jūra sutarties tinkamu vykdymu ir klausimais, kurie tiesiogiai kildinami iš konosamento.

18. Pažymėtina, kad teismas, vėlesnėse proceso stadijose nustatęs, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo sąlygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikciją, todėl jurisdikcija buvo prisiimta klaidingai, gali jos atsisakyti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

19. Šioje proceso stadijoje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje taikytina ne nacionalinė, bet užsienio valstybės teisė. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo metu šalims pateikus įrodymus dėl ginčui taikytinos užsienio valstybės teisės, pirmosios instancijos teismas gali spręsti taikytinos teisės klausimą iš naujo.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ginčo jurisdikcijos klausimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.