- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-630-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01599-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vievio paukštynas“ ir atsakovo R. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-966-567/2016 pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės ,,Vievio paukštynas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2011 m. vasario 2 d. tarp ieškovės AB ,,Vievio paukštynas“ (pardavėjos) ir atsakovo ūkininko R. A. (pirkėjo) buvo sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovui įsipareigojo parduoti vištas ir pašarus, už kuriuos atsakovas turėjo atsiskaityti visa produkcija (kiaušiniais), gauta atsakovo ūkyje auginant vištas. Ieškovės teigimu, atsakovas R. A. pagal šią sutartį ieškovei skolingas 77 442,52 Eur sumą. 2011 m. gegužės 25 d. sutartimi ieškovė šią reikalavimo teisę į atsakovą perleido Ž. P.. Šiam asmeniui atsakovas sumokėjo 2 896,20 Eur, todėl likusi nesumokėta suma sudaro 74 546,35 Eur. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu reikalavimo teisės perleidimas Ž. P. pripažintas negaliojančiu, todėl, ieškovės teigimu, ji turi 74 546,35 Eur reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 8 d. prašymais pripažino savo skolą visiškai, tačiau prašė išdėstyti jos mokėjimą. 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta AB ,,Vievio paukštynas“ bankroto byla. Pateiktu ieškiniu ieškovė BAB ,,Vievio paukštynas“ prašė priteisti iš atsakovo R. A. 74 546,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 74 546,35 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymą teismas išdėstė 10 mėn. laikotarpiui.
Nurodė, kad teismas vadovaujasi byloje pateikta 2011 m. vasario 4 d. žemės ūkio produkcijos pardavimo–pirkimo sutartimi ir PVM sąskaitomis faktūromis, kurios nėra nuginčytos. Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas skolingas ieškovei 74 546,35 Eur sumą, kurią iki civilinės bylos iškėlimo pripažino, pateikdamas 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. prašymus dėl sutikimo mokėti skolą dalimis per 18 mėnesių. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai bei aplinkybės, kad atsakovas nereiškė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, sutarties ar PVM sąskaitųfaktūrų ginčijimo ir iki civilinės bylos iškėlimo pripažino pagrindinę skolos sumą, sudaro teisinį pagrindą priteisti iš atsakovo įsiskolinimą.
Įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę, atsakovo amžių, teismas sprendimo įvykdymą išdėstė 10 mėnesių. Teismo vertinimu, toks sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovė BAB „Vievio paukštynas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, kurios likvidavimo proceso minimali trukmė pagal įstatymą yra du metai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas R. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo 4 832,15 Eur.
Nurodo, kad teismas, žinodamas jog atsakovas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos, kurioje ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą perleidimas Ž. P. buvo pripažintas negaliojančiu, nagrinėjimą, turėjo pakankamą pagrindą šioje byloje išsamiai išnagrinėti 2011 m. vasario 4 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties esmę, sąlygas ir šalių ketinimus ir tik tada padaryti išvadas apie buvusį susitarimą su ieškove, tačiau to nepadarė ir bylai reikšmingų aplinkybių netyrė. Sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovei teikti dedeklių vištų auginimo kiaušinių gavybai paslaugą, o ieškovė – parduoti atsakovui vištas be jokio užstato ir pinigų, įkeičiant pačias vištas, pašarus pagal poreikį paukščių lesinimui, supirkti visus ūkyje surinktus kiaušinius. Atsakovas įsipareigojo visus ūkyje surinktus kiaušinius parduoti tik ieškovei, už pirktas vištas ir pašarus sumokėti per vištų kiaušinių dėjimo ciklą dalimis, o šiam ciklui po 75 sav. pasibaigus, vištas parduoti ieškovei. Pasak atsakovo, su ieškove buvo sutarta, kad sutarties vykdymo laikotarpiu verslą ištikus nesėkmei, ieškovė atperka vištas, tarp sutarties šalių padaroma užskaita ir tokiu būdu užtikrinama, kad atsakovas nepatirs nuostolių. Pasak atsakovo, teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi tik išrašytomis ir neapmokėtomis sąskaitomis, tačiau neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje nurodytus paaiškinimus. Atsakovas sutartį vykdė sąžiningai, bendradarbiavo su ieškove, prašė pakeisti ar nutraukti sutartį, ragino ieškovę pasiimti savo vištas, tačiau teismas šių aplinkybių sprendime nevertino. Atsakovas nurodė, kad siekdamas nebedidinti nuostolių 2012 m. liepos 9 d. vištas pardavė skerdimui už 4 832,15 Eur sumą, kurios neperdavė ieškovei, todėl sutinka ieškovei sumokėti tik šią sumą.
Apeliaciniame skunde ieškovė BAB ,,Vievio paukštynas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią išdėstytas teismo sprendimo vykdymas, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad teismas turėjo visapusiškai įvertinti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas jo vykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Tačiau teismas, spręsdamas, ar sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeidžia ieškovės teisių, apsiribojo tik vienu aspektu, t. y., kad ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, kurios likvidavimo proceso minimali trukmė 2 metai. Tačiau įmonės likvidavimo procese yra sprendžiami su įmonės turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Bankroto administratorius gali visą bankrutavusios įmonės turtą realizuoti ir daug greičiau nei bus įvykdytas skundžiamas sprendimas. Tokiu atveju bus neišnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą, teismas atsižvelgė tik į atsakovui naudingas aplinkybes – jo turtinę padėtį, garbingą amžių, sveikatos būklę. Tačiau teismas visiškai nevertino ieškovės sudėtingos finansinės padėties, kreditorių interesų ir pan. Be to, teismas nevertino, ar aplinkybės, dėl kurių buvo nuspręsta išdėstyti teismo sprendimą, yra laikytinos išimtinėmis. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas jau labai ilgą laiką žinojo apie skolą, disponavo ją pagrindžiančiais dokumentais ir prieš ieškovei kreipiantis į teismą sutiko su skola visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti.
Nurodo, kad sprendimo vykdymo išdėstymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo ir neveikė vien atsakovo interesais. Dar iki bylos iškėlimo ieškovę atstovaujantis bankroto administratorius sutiko su atsakovo siūlymu atgauti skolą dalimis. Tai reiškia, kad ieškovė suvokia, jog atsakovas yra pensininkas, santaupų neturi ir skolą grąžinti iš karto neturi jokios galimybės, todėl teismo sprendimas išdėstyti jo vykdymą yra protingas ir logiškas.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje, kurioje ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą perleidimas Ž. P. buvo pripažintas negaliojančiu, atsakovo įtraukimas į bylą būtų visiškai nereikšmingas, nes minėtoje byloje buvo sprendžiamas tik klausimas, kas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Jei atsakovas manė, kad 2011 m. sausio 4 d. sutartis ir pagal ją išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra netinkamos ir pažeidžia jo teises, galėjo jas ginčyti. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad jis reikalavo nutraukti ar pakeisti šalių sudarytą sutartį, pasiimti vištas, o ieškovas vilkino priimti sprendimus ir teisinosi laikinais nesklandumais versle. Pažymi, kad atsakovo nuomonė apie skolos egzistavimą ir dydį proceso eigoje keitėsi, kas, ieškovės nuomone, pagrindžia jo pozicijos dirbtinumą ir deklaratyvumą. Atsakovas skolos neginčijo ir apie jokias kitokias aplinkybes nepasisakė nei 2015 m. balandžio 27 d., nei 2015 m. gegužės 18 d. prašymuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už jam perduotą produkciją (vištas ir lesalus) pagal 2011 m. vasario 4 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė atsakovui turėjo perduoti vištas, pašarus, o atsakovas – už pirktas vištas ir pašarus atsiskaityti kiaušiniais, gautais atsakovo ūkyje auginant ieškovės perduotas vištas (Sutarties 1 p., 3.1 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad už perduotą produkciją ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitas faktūras, kaip numatyta Sutarties 2.3 punkte. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta produkcija atsakovui yra perduota, t. y. atsakovas yra įgijęs nuosavybės teisę į perduotą produkciją (Sutarties 4.5 p.). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad už perduotą produkciją su ieškove neatsiskaitė. Be to, 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 18 d. prašymais dėl skolos mokėjimo dalimis atsakovas pripažino 74 546,35 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei. Ieškovės išrašytų ir atsakovui pateiktų sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Nurodytos sutarties nuostatos (Sutarties 1, 2.3, 3.1, 4.5 p.) patvirtina, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 str.). Pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neatsiskaitė už jam perduotą produkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 74 546,35 Eur dydžio nesumokėtą kainos dalį (CK 6.314 str. 5 d.).
Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad vykdydamas sutartį dėl nenumatytų aplinkybių (nusitęsė kiaušinių dėjimo periodas, dalis vištų nugaišo, menka kiaušinių kaina, ieškovė neatsiėmė vištų) jis patyrė nuostolių, nepaneigia atsakovo prievolės atsiskaityti už jam perduotą produkciją. Nurodytos aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sudarydamas sutartį ir kurios atitinkamai sudarytų pagrindą atleisti atsakovą nuo sutarties vykdymo (Sutarties 7.1 p., CK 6.212 str.). Atsakovo patirti nuostoliai yra jo verslo rizika, kurią atsakovas prisiėmė sudarydamas komercinę sutartį. Atsakovo teiginiai, kad jis su ieškove sutarė, jog verslą ištikus nesėkmei, ieškovė pasiima (atperka) atsakovui parduotas vištas, tarp šalių padaroma užskaita ir tokiu būdu atsakovė nepatiria nuostolių, yra neįrodyti (CPK 178 str.). Ieškovė neigia buvus tokį susitarimą, sutartyje toks susitarimas nėra įtvirtintas (CPK 185 str.). Sutartyje numatyta ieškovės teisė, o ne pareiga atsiimti vištas pirkėjo (atsakovo) įsiskolinimui viršijus 200 000 Lt sumą (Sutarties 3.1 p.). Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad už patirtus nuostolius atsakinga yra ieškovė, jis turėjo teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atskiroje byloje arba priešieškinį šioje byloje, tačiau tokių reikalavimų nebuvo pareikšta. Atsakovo teiginiai, kad jis siūlė ieškovei nutraukti ar pakeisti sutartį, pasiimti vištas grindžiami tik atsakovo paaiškinimais, ieškovė tokią aplinkybę neigia, todėl šie teiginiai, nesant kitokių įrodymų, laikytini neįrodytais (CPK 185 str.).
Minėta, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą buvo perleidusi kitam asmeniui – Ž. P.. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu reikalavimo perleidimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu pirma nurodytoje byloje, neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir/ar pagrįstumui. Minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas atsakovo pareigos atsiskaityti už jam perduotą produkciją klausimas, visos aplinkybės dėl įsiskolinimo fakto ir dydžio buvo nagrinėjamos šioje byloje.
Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo
Ieškovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria išdėstytas teismo sprendimo vykdymas 10 mėnesių laikotarpiui.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgė į atsakovo sunkią finansinę padėtį, garbingą amžių ir sveikatos būklę. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, gaunantis 263,21 Eur dydžio senatvės pensiją. Iš ūkininko R. A. finansinės atskaitomybės dokumentų už 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. matyti, kad jo veikla nuostolinga, jo balanse nurodytas 158 291 Eur turtas, tačiau didžioji jo dalis nėra likvidi, pavyzdžiui, hipoteka suvaržyti žemės sklypai, per vienerius metus gautinos sumos. Kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis neturi objektyvių galimybių sumokėti visos priteistos sumos iš karto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad priteistos skolos išdėstymas reikšmingai pažeis ieškovės ir jos kreditorių interesus, kadangi priteistos skolos mokėjimas išdėstytas neilgam terminui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2015 m. gruodžio 14 d. (CPK 179 str. 3 d.), ieškovė nepateikė įrodymų, kad neišdėsčius atsakovo įsiskolinimo mokėjimo, likvidavimo procesas galėtų būti užbaigtas anksčiau. Be to, kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, kai atsakovas neturi realių galimybių sumokėti visą priteistą sumą iš karto, abejotina, ar atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir išieškant iš atsakovui priklausančio turto, ieškovė atgautų priteistą sumą greičiau nei per terminą, kuriam išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundai atmetami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.