Telšių apylinkės teismo įsakymas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Baudžiamoji byla Nr. 1-73-1007/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14658-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.3; 2.12.1.

2017 m. gegužės 12 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14658-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, neteistas, yra kaltinamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2017 m. kovo 27 d. apie 12 val. 40 min. Naujojoje Akmenėje, Respublikos gatvės namo Nr. 5 bendrojo naudojimo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, tarp trečio ir ketvirto aukštų, tyčia vieną kartą delnu trenkė savo sūnėnui – mažamečiui G. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, taip smurtaudamas jis sukėlė nukentėjusiajam – mažamečiui G. J. fizinį skausmą.

Smurtiniais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą mažamečiui G. J. padarė nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

G. J., apklausiamas kaip įtariamasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo sesuo A. J. viena pati augina du mažamečius vaikus: dukrą, bei sūnų G. J., kuriam šiuo metu yra 13 metų. G. J. nurodė gyvenantis atskirai. G. J. teigimu, sūnėnas G. labai dažnai neklauso jo sesers, t. y. savo mamos, kalbėdamas su ja elgiasi nepagarbiai, vartoja necenzūrinius žodžius, be priežasties praleidžia pamokas mokykloje, dėl ko seseriai su juo yra labai sunku. G. J. nurodė kaip dėdė dažnai pasikalbantis su G. dėl netinkamo jo elgesio, tačiau ir tuomet G. jį koneveikia necenzūriniais žodžiais. G. J. nurodė 2017 m. kovo 27 d. apie 12 val. 30 min. pakeliui pas seserį A. laiptinėje susitikęs G. ir paklausęs, kodėl jis ne pamokose. G. paaiškino grįžęs namo dėl suplyšusių batų. Sesers bute jis G. liepė persiauti batus ir grįžti į mokyklą. G., stipriai trenkęs buto durimis, išbėgo į laiptinę, šaukdamas jam "neaiškink". Jį laiptinėje pavijęs pasakė, kad šitaip su vyresniu dėde nekalbėtų, o G. jį provokuodamas atsakė "nu, trenk man, trenk". G. J. parodė nesusivaldęs ir delnu vieną kartą nestipriai trenkęs G. per viršugalvį. Tada G. J. paskambino į policiją ir pasakė, kad dėdė jį sumušė. G. J. paaiškino besigailintis smurtavęs prieš sūnėną, tačiau trenkė tikrai nestipriai, nes ir pats sūnėnas atvykusiam policijos pareigūnui sakė, jog neskauda (b.l. 54-55).

Motyvuojamoji dalis

G. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, be prisipažinimo, grindžiama šiais duomenimis :

Nukentėjusysis G. J. parodė įvykio dieną mokykloje pastebėjęs, kad suplyšo jo batas. Dėl to parėjo į namus ir apie tai pasakė savo mamai A. J.. Mamos brolis G. J., pasakęs, kad jis nelanko mokyklos, liepė jam eiti į mokyklą. G. J. pasakė, kad į mokyklą neis ir išeidamas iš namų trenkė durimis. G. J. išėjo jam iš paskos ir trinktelėjo jam vieną kartą delnu į viršugalvį. G. J. paaiškino, jog po suduoto smūgio jautėsi normaliai, truputį skaudėjo, gal 5 minutes, mėlynių nebuvo, niekas įvykio nematė (b.l. 26-27);

2017 m. kovo 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno nutarimu A. J. leista kaip mažamečio sūnaus G. J. atstovui dalyvauti procese (b.l. 20).

Liudytoja A. J. parodė viena auginanti du mažamečius vaikus : dukrą, bei sūnų G. J., kuriam dabar 13 metų. Sūnus yra sunkaus būdo paauglys, dažnai nelanko mokyklos, atsikalbinėja, elgiasi nepagarbiai tiek su ja, tiek su kitais artimaisiais. Pas juos į namus labai dažnai ateina jos brolis G. J.. Jis, kaip dėdė, labai dažnai kalbasi su G. dėl jo netinkamo elgesio, pamokų nelankymo. Mokykloje buvo jau ne vienas posėdis dėl G. elgesio ir bėgimo iš pamokų. Pasak jos, G. tiesiog stengiasi padėti jai auklėti sūnų. G. ir su juo elgiasi labai nepagarbiai, koneveikia necenzūriniais žodžiais, tačiau G. niekada nėra jam sudavęs. Jos teigimu, 2017 m. kovo 27 d. apie 12 val. 40 min. į namus grįžo G., o jam iš paskos – ir jos brolis G.. G. pasakė iš pamokų išėjęs, nes suplyšo batas. Jai su broliu G. liepus grįžti į mokyklą G. pasakė, kad į mokyklą neis ir, trenkdamas durimis, išbėgo į laiptinę. G. išėjo jam iš paskos. Gal po trijų minučių abu grįžo į namus. G. paskambino į policiją ir pasakė, kad jį sumušė dėdė. G. verkė, jokio sužalojimo jo veide nesimatė. G. jai sakė, kad G. jam delnu trenkė į dešinę veido pusę, tačiau neminėjo, jog būtų skaudėję. Pasak A. J., G. nervingas, užsispyręs (b.l. 30-31);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės 2017 m. kovo 27 d. tarnybinis pranešimas dėl mažamečio sužalojimo, iš kurio matyti, kad policiją į butą (duomenys neskelbtini), kvietė G. J., kuris policijos pareigūnams paaiškino, kad prieš jį smurtavo jo mamos brolis. Namuose buvusi G. J. motina A. J. patvirtino iš sūnaus išgirdusi, jog konflikto metu jos brolis trenkė jos sūnui kartą į galvą (b. l.10);

2017 m. kovo 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedais užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio vieta yra laiptų aikštelė daugiabučio namo trečioje laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-18);

G. J. patikrinimo alkotesteriu kvitas, kuriame 2017 m. kovo 27 d. 13 val. 43 min. užfiksuotas 0,18 promilės girtumas, nustatytas prietaisu „Dräger Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 3 dalyje, atskleisti ir G. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. J. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole su priedais, bei tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis G. J. neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigi teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma 15 MGL (564 Eur) bauda, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, tik prašo baudos mokėjimą išdėstyti per šešis mėnesius (b. l. 59-61).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą A. J. 2017 m. balandžio 28 d. pranešimu Nr. IBPS-S-56905 informuota apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 49).

Civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad G. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-55).

G. J. veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant G. J. bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę: G. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, 2012 m. liepos 5 d. Akmenės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu; 2017 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (b. l. 37-38), administracine tvarka baustas (b. l. 39-42), bedarbis (b. l. 45), psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas, nesigydė (b. l. 48), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismo vertinimu, tokia bausmė kaltinamajam neabejotinai sukels neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 27 d. 13 val. 43 min. iki 2017 m. kovo 28 d. 13 val. 16 min.– 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudai (b.l.50, 56) (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

G. J. prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per šešis mėnesius.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-10/2010, Nr. 1N-5/2011).

Kaltinamasis G. J. prašyme motyvų, kodėl jis vykdant baudą savanoriškai, ją galėtų sumokėti tik dalimis, nenurodo. Iš bylos duomenų matyti, kad jis nevedęs, nedirbantis.

Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę, šeiminę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų tikslinga G. J. baudos vykdymą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125 ir 136 straipsniais Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Erikos Balvočienės 2017 m. kovo 28 d. nutarimu G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti G. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 15 MGL (564 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę 10 MGL (376 Eur) baudą.

Į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 27 d. 13 val. 43 min. iki 2017 m. kovo 28 d. 13 val. 16 min.– 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudai.

Baudos vykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 62,66 Eur (šešiasdešimt du eurus 66 ct) iki visiško jos įvykdymo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:

LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Pateikti baudos mokėjimo kvitus Akmenės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1, Naujoji Akmenė).

Išaiškinti, kad jeigu bauda bus nesumokėta savanoriškai, bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Erikos Balvočienės 2017 m. kovo 28 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.