Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės įgaliotai atstovei Ingai Vasiliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“, veikianti per filialą, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais argumentais bei motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovės veikla, keičiant skaitiklius, pripažintina didesnės rizikos veikla. Avarija įvyko dėl to, kad atsakovės darbuotojas, keisdamas skaitiklį, mechaniškai pažeidė vamzdį, todėl aplinkybė, kam priklausė trūkęs vamzdis, neturi reikšmės ir neeliminuoja atsakovės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo supiltas ieškovės draudėjo Ž. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas).

7. 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovės eksperto surašytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte iš draudėjo paaiškinimų užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu, atsakovės darbuotojui keičiant vidaus karšto vandens skaitiklį, trūko sriegis, po ko vandeniu buvo užlietas koridorius, virtuvė ir miegamasis. Ieškovė, remdamasi šiuo aktu, apskaičiavo 635 Eur draudimo išmoką ir ją išmokėjo Ž. K.

8. 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovė gavo ieškovės 2018 m. rugsėjo 19 d. pretenziją dėl 635 Eur žalos atlyginimo. AB „Klaipėdos vanduo“ 2018 m. sudarė su „If P&C Insurance AS“ filialu bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 00016499, serija BCA, pagal kurią Draudimo objektu pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 201 laikoma draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos trečiųjų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei, padarytos vykdant veiklą (vandens apskaitos prietaisų ir vandens uždarymo ventilių montavimas ir keitimas). Sutartis galiojo nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. kovo 11 d. 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovė informavo savo draudiką – trečiąjį asmenį „If P&C Insurance AS“ filialą apie ginčo įvykį. Į ieškovės 2018 m. rugsėjo 19 d. pretenziją atsakovė atsakė 2018 m. spalio 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ ir nurodė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ yra sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove „If P&C Insurance AS“, todėl visus klausimus, susijusius su nuostolių atlyginimu dėl įvykusios vandentiekio tinklų avarijos adresu, (duomenys neskelbtini), reikia spręsti su draudimo bendrove. 2018 m. spalio 3 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį „If P&C Insurance AS“ dėl aptariamo įvykio, pastaroji informavo ieškovę, kad trūkęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi draudėjui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, motyvuodama tuo, jog butas buvo užlietas atsakovės atstovui keičiant vandens skaitiklį, ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą. Atsakovė savo kaltės dėl žalos padarymo neneigia, tačiau su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškinys turėjo būti reiškiamas tiesiogiai atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui „If P&C Insurance AS“. Trečiasis asmuo mano, kad atsakovė nėra atsakinga dėl kilusios žalos (ginčija atsakovės, kaip draudėjos, civilinę atsakomybę), todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Ginčo dėl padarytos žalos fakto byloje nėra, tačiau keliamas klausimas dėl už žalą atsakingo asmens.

Dėl tinkamo atsakovo

10. Draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalos trečiajam asmeniui, pastarasis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš žalą padariusio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), bet ir tiesiogiai reikalauti, kad ją atlygintų šio asmens civilinės atsakomybės draudikas – trečiasis asmuo (trečiojo asmens pateiktų Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 10 punkto c) papunktis), taip pat ir kelti pretenzijas jiems abiem bendrai, kadangi savanoriškojo draudimo atvejais draudimo apsauga priklauso nuo draudikų siūlomų standartinių sutarčių sąlygų, todėl gali būti ribojama nedraudžiamaisiais įvykiais, kitomis draudimo apsaugą mažinančiomis sąlygomis ir ne visada yra pakankama visiškai atlyginti žalą.

11. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio trečiojo asmens teisė tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

12. Prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui, išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko.

13. Savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką – kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų tiek abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Pažymėtina ir tai, kad civilinės atsakomybės draudimas dar neužtikrina, jog nebus pagrindo reikšti reikalavimų ir pačiam už žalą atsakingam asmeniui arba kartu jam ir civilinės atsakomybės draudikui. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusio asmens teisės reikšti reikalavimą draudikui pagrindas yra civilinės atsakomybės draudimo sutartis, šios sutarties sąlygos ir ypatumai, pvz., sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl išskaitos ir jos dydžio, kitos draudimo sutarties sąlygos ar kitos aplinkybės, susijusios su draudimo sutarties įgyvendinimu, gali lemti poreikį reikalavimą reikšti ir pačiam už žalą atsakingam asmeniui.

15. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė įvykio metu buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl mano, kad ieškovė, kaip nukentėjusio asmens draudėja, turėjo tenkinti savo reikalavimą pareikšdama jį tiesiogiai atsakovės draudikui, tačiau, kaip jau minėta, nurodytas teisinis reglamentavimas nedraudžia ieškovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Draudimo įstatymo 111 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė, bet ne pareiga reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką, be to, draudikas byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (visa reikalavimo apimtimi arba iš dalies), todėl ieškovė turėjo teisinį pagrindą ieškinio reikalavimus reikšti už žalą atsakingam asmeniui, o jos draudikas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

16. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Tai reiškia, jog ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

17. Atsakovė, savo ruožtu, privalo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos. Vykdydama šią pareigą atsakovė be kita ko nurodė, jog nesutinka, kad vamzdis trūko dėl jos darbuotojų netinkamo darbo, mano, kad vamzdis buvo pažeistas korozijos. Jos veiksmuose nėra kaltės, o nesant kaltės, nekyla atsakomybė. Atsakovės draudikas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodo, kad trūkęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų. Be to, vamzdis, kuris buvo paslėptas sienoje, nulūžo dėl vamzdyno korozijos, o abonentas (ieškovės draudėjas) įsipareigojo prieš pradedant darbus informuoti tiekėjo (atsakovo) atstovus apie vidaus tinklų būklę, galinčią sukelti avariją, bei įsipareigojo nereikšti pretenzijų, jei dėl netvarkingos vandens tiekimo sistemos, slaptų vamzdynų ar įrangos defektų įvyks avarija.

18. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, pažymėtina, kad bet koks nukentėjusio asmens atsisakymas reikšti pretenzijas ar reikalauti žalos atlyginimo negalioja, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei ribojantis asmens teisę į teisminę gynybą, kuri negali būti ribojama. Todėl tokie trečiojo asmens argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

19. Taip pat trečiasis asmuo akcentavo, jog trūkęs vamzdis buvo bendro naudojimo objektas ir yra namo administratoriaus atsakomybė, todėl namo administratoriui tinkamai neprižiūrėjus namo inžinerinės sistemos, atsakovės neteisėti veiksmai nenustatomi. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo be pagrindo suabsoliutino ir išskirtinai prioritetiškai vertina aplinkybę, kad trūkęs vamzdis priklauso ne buto savininkui, o priskiriamas prie butų savininkų bendrojo naudojimo objektų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės iš tiesų nustato ir apibrėžia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus ir konkretaus turto savininko nuosavybės teisės ribas ir atsakomybę; taip pat užkerta kelią ginčams, kas turi keisti susidėvėjusį vamzdyną, jį prižiūrėti ir eksploatuoti bei kam tenka avarijos padarinių likvidavimas bei atsakomybė, tačiau tik tuomet, kai, pavyzdžiui, sprogsta vamzdynas, dėl netinkamos priežiūros atsiranda erozija ir pan. Tačiau šios bylos nagrinėjimo metu aktuali ta aplinkybė, kad vamzdis trūko ne dėl savaiminės korozijos, slėgio svyravimo ar pan., o nuo mechaninio poveikio.

20. CK 6.264 str. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės darbuotojui, montuojant vandens skaitiklį, buvo pažeistas vamzdynas, vamzdis buvo veikiamas jėgos, t. y. lūžo atsakovės darbuotojui keičiant skaitiklį. Į bylą pateiktas atsakovės darbuotojo V.B. paaiškinimas, kad, statant (karšto) vandens apskaitos prietaisą, lūžo vamzdis prie alkūnės; pradedant darbus, korozijos nebuvo matyti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad avarijos šalinimo darbus, tikėtina, atliko atsakovės darbuotojai, jokių įvykio vietos ar trūkusio vamzdžio nuotraukų nebuvo padaryta. Nėra duomenų, kad šalinti padariniams buvo kviesta avarinė tarnyba ar pranešta namo administratoriui. Be to, atsakovės atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti, ar prieš keičiant apskaitos prietaisą buvo užsuktas vandens padavimas, darbus atlikusio darbuotojo apklausti neprašė. Trečiojo asmens teiginius, kad vamzdis buvo paveiktas korozijos, paneigia atsakovės darbuotojo paaiškinimas, kad pradedant darbus, korozijos nebuvo matyti. Kitų šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad skaitiklio keitimas yra rizikingas, nes gali kilti avarija, todėl atsakovė ir draudžia savo civilinę atsakomybę. Be to, visais atvejais pareiga įvertinti vamzdžių būklę prieš atliekant apskaito prietaisų keitimo darbus tenka atsakovei; jos darbuotojai turi galimybę nekeisti skaitiklio bei surašyti aktą, tačiau šiuo atveju jie vykdė darbus. Atsiradusi žala (užliejimas) kilo ne dėl seno vamzdyno nepriežiūros ir / ar erozijos (kaip minėta, pats darbuotojas patvirtino, kad korozijos nebuvo matyti), o dėl neatsakingai atliekamų atsakovės darbuotojo veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai neatitiko tos srities profesionalui keliamo elgesio standarto ir buvo neteisėti civilinės atsakomybės prasme. Todėl laikytina, jog priežastinis ryšys taip pat yra tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

22. Apibendrinant konstatuotina, jog atsakovė neįrodė, jog ji nėra kalta dėl kilusios žalos, o teismas nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas atsakovės atsakomybei kilti.

Dėl žalos dydžio

23. Ieškovė, remdamasi 2018 m. rugsėjo 5 d. jos eksperto surašytu turto sugadinimo, sunaikinimo aktu ir jame užfiksuotu nuostolių dydžiu, nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu, atsakovės darbuotojui keičiant vidaus karšto vandens skaitiklį, trūko sriegis, po ko vandeniu buvo užlietas koridorius, virtuvė ir miegamasis, ir pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo 635 Eur draudimo išmoką ir ją išmokėjo Ž. K. Ieškiniu prašoma atlyginti žala, atsižvelgiant į 41,51 Eur nusidėvėjimą, sudaro 593,49 Eur.

24. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo aplinkybių dėl ieškovės draudėjui nuosavybės teise priklausančiam butui padarytos žalos fakto. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu deklaratyviais teiginiais iš esmės nesutiko su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, motyvuodama, kad buto apgadinimai nėra tokie dideli.

25. Pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

26. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009). Ieškovė savo reikalavimus dėl padarytos žalos dydžio grindžia turto remonto sąmata.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų į bylą įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ši nuostata, kad teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taikytina tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė (ne pareiga). Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Nagrinėjamu atveju byla dėl žalos atlyginimo nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovė duomenų apie būtino remonto kaštus neteikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas remiasi tik tais įrodymais, kurie yra pateikti į bylą.

28. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog turtui atkurti į iki įvykio buvusią padėtį, sąnaudos pagal pateiktus skaičiavimus sudarytų 635 Eur (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateiktais duomenimis apie buto atkūrimo išlaidas, nepagrindė, kokios ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos ir / ar per didelės, nesutikimo motyvų su pateiktais skaičiavimais nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 593,49 Eur (atėmus 41,51 Eur nusidėvėjimo sumą) žalos atlyginimo.

30. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 33,46 Eur palūkanų. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti iki ieškinio priėmimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paskaičiavo 33,46 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, atsakovė šių palūkanų neginčijo, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 33,46 Eur palūkanų suma.

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ 593,49 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 49 ct) žalos atlyginimo, 33,46 Eur (trisdešimt tris eurus 46 ct) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 626,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.