- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1-1398-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07591-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. K. 2021 m. kovo 12 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis D. K. savo kaltės visiškai nepripažino ir paaiškino, kad vairavo, tačiau tai darė blaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiuodamas susipyko su mergina, buvo labai susinervinęs. Kalbėjo naudodamas laisvų rankų įrangą, kuri jungiasi naudojantis laidu. Važiavo vienas, aikštelėje taip pat buvo vienas. Atvažiavo į aikštelę (duomenys neskelbtini), prie ,,Maximos“. Negali pasakyti, kokiomis gatvėmis važiavo. Nieko negali pasakyti apie sukeltą avarinę situaciją. Buvo tokia situacija, kai jis jungė laisvų rankų įrangą, tai gal tuomet netiesiai važiavo, bet avarinių situacijų nebuvo. Alkoholį vartojo tik sustojęs aikštelėje. Automobilyje visą laiką buvo atsisėdęs. Jį žmonės kurį laiką per langą galėjo matyti, tačiau vėliau, išgėręs degtinę, sėdynę nusileido ir atsigulė. Parduotuvėje nebuvo. Degtinės butelis buvo užsilikęs automobilyje. Buvo suvartojęs 350 ml degtinės butelį, degtinė buvo 40 laipsnių stiprumo. Alkoholį išgėrė greitai, vienu kartu, per 10 min. Degtinę išgėrė sėdėdamas ant automobilio sėdynės ir jį netoliese esantys žmonės galėjo matyti. Automobilio langai nėra tamsinti. Išgertą butelį išmetė aikštelėje ant asfalto prie savo automobilio, kažkur nuėjęs nebuvo. Po alkoholio išgėrimo iki patikros galėjo praeiti daugiausia 20 min. Tą dieną buvo nevalgęs. Butelį išmetė šalia automobilio. Pareigūnai rado jį sėdintį automobilyje, užgesintu varikliu. Buvo priėjęs žmogus, kai jis jau sėdėjo policijos automobilyje, jo nepažįsta, gal liudytojas. Pareigūnai atvyko po pusvalandžio, kai jis jau buvo išgėręs visą butelį. Jautėsi apsvaigęs po alkoholio suvartojimo. Automobilis priklauso įmonei. Jis skirtas važinėti darbuotojams. Įvykio dieną automobilį naudojo ne darbo reikalais. Automobilį savo reikalais paėmė ryte iš (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovo automobilio neprašė, kadangi galėdavo jį pasiimti kada norėdavo.
Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas P. I. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Buvo kovo 12 d. apie 13.30 ar 13.35 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve priešais jį, į priešpriešinę juostą išvažiavo automobilis ,,Chevrolet“, raudonais valstybiniais numeriais. Automobiliui išvažiavus priešpriešais, jis turėjo staigiai stabdyti. Tas automobilis keletą sekundžių pastovėjo ir nuvažiavo. Jis nusprendė važiuoti iš paskos. Paskambino į BPC. Nuolat važiavo paskui šį automobilį. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o po jos į (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) sukėlė dar vieną avarinę situaciją. (duomenys neskelbtini) jis apsisuko ir vėl išvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur sustojo aikštelėje. Automobilį sekė apie 15 min. Nuo to automobilio atsistojo 30 metrų atstumu ir stebėjo jį iki kol atvyko pareigūnai. Buvo šviesus paros metas, nelijo. Užgesinęs variklį vairuotojas automobilyje surūkė cigaretę ir, mano, kad jis užmigo. Taip mano, kadangi jo nesimatė. Sėdimoje padėtyje jam vairuotojo nesimatė. Automobilio salone jo nematė tam tikrais momentais, tačiau patį automobilį stebėjo. Niekas į jį neįlipo ir neišlipo ir jokie daiktai nebuvo iš automobilio mėtomi. Vairuotojas buvo apie 25 m. amžiaus, tamsių trumpų plaukų ir buvo su žalios spalvos megztiniu. Jis jokių daiktų iš automobilio nemėtė ir iš jo išlipęs nebuvo. Automobilyje buvo vienas. Vairuotojas automobilyje nieko negėrė. Policijos automobilis atvažiavo per 5-7 min., pareigūnai tada patikrino tą automobilį. Pareigūnai prisistatė, prašė pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas visiškai nesuprato, ko iš jo prašoma. Jo kalba buvo nerišli. Pareigūnams sunku buvo su juo susikalbėti. Nebuvo priėjęs prie automobilio, tik kai atvyko pareigūnai, priėjo prie vairuotojo kartu su jais. Priėję su pareigūnais vairuotoją rado gulintį. Matė automobilio saloną. Jeigu gerai atsimena, ant grindų buvo alkoholio butelis, gal ant sėdynės, bet tikrai automobilio salone.
Teismo posėdyje liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. Žino, kad D. neblaivų sustabdė. Vairuotas automobilis priklauso jo įmonei. Jis dar nebuvo registruotas ,,Regitroje“, todėl buvo su raudonais tranzitiniais numeriais. Kaip automobilis atsidūrė pas kaltinamąjį, nežino. Negali pasakyti, ar įvykio dieną kaltinamasis buvo darbe, kadangi tą dieną 8 žmonės dirbo, todėl negali visų sužiūrėti. Jis stovėjo kieme, o rakteliai būdavo bute ant stalo, kas juos pasiimdavo, nežino. Automobiliu galėjo naudotis įmonės darbuotojai. Tą dieną, kai kaltinamasis buvo sustabdytas, nematė, kaip kaltinamasis ėmė raktelius. Raktus jis paėmė, kadangi gyvena viename bute, kaltinamasis gyvena viename buto kambaryje, o jis – kitame. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja paskui neblaivų asmenį. Jis nurodė, kad asmuo jau sustojo aikštelėje, atvyko maždaug per 10 min. Pranešėjas prisistatė, nurodė galimai neblaivaus asmens vairuotą automobilį. Jie priėjo, patikrino blaivumą, jis neneigė, kad vartojo alkoholį, bet neigė, kad vairavo. Vairuotojas buvo neblaivus. Jiems atvykus, jis snaudė už vairo ir sėdėjo vairuotojo pusėje. Pranešėjas sakė, kad jis nematė, jog kažkas liptų iš automobilio ir kad vairuotojas vartojo alkoholį automobilyje. Aplink automobilį jokių daiktų nepastebėjo, tik bagažinėje rado garsi aparatūra, o salone – maisto dėžutės. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo E. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.
Apklausiamas teismo posėdyje ekspertas J. R. parodė, kad alkoholį žmogaus organizmas įsisavina nuo to momento, kai jis pradedamas vartoti, per virškinamojo trakto gleivines – burną, skrandį, žarnyną. Maksimali alkoholio koncentracija kraujyje nevalgius pasiekiama po pusvalandžio. Po to palaipsniui alkoholis imamas šalinti iš organizmo. Buvo paskaičiuota, koks alkoholio kiekis kraujyje teoriškai galėjo būti pas tiriamąjį išgėrus 350 ml. 40 proc. stiprumo alkoholio, esant tiriamojo svoriui – 75 kg: išgėrus tokį kiekį, maksimali koncentracija galėjo būti apie 2,51 promilės po pusės valandos. Tiriamasis pavartoja, tada nevartoja pusvalandį ir tada teoriškai kraujyje turėtų būti tokia koncentracija. Kadangi jam buvo matuota koncentracija iškvėptame ore, kiekis gali skirtis; išgėrus alkoholis pradeda garuoti ir iškvėptame ore galėjo būti truputį daugiau. Taigi, 2,75 prom. galėjo būti. Jei pirma patikra buvo 15 min. po vartojimo, tai galima manyti, kad koncentracija nebuvo pasiekusi maksimalaus dydžio ir praėjus laikui dar galėjo augti. Praėjo labai trumpas laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo pabaigos ir abiejų patikrų, taip galima paaiškinti alkoholio koncentracijos augimą. Galimai buvo išgerta daugiau nei 350 ml. Jie skaičiuoja matematiškai viską, o realiai galėjo būti išgerta daugiau, todėl gali neatitikti skaičiavimai. Jeigu atlikti skaičiavimą pagal maksimaliai nustatytą alkoholio koncentraciją, tai atitiktų maždaug 365 ml. 40 proc. stiprumo alkoholio. Jeigu jis būtų vartojęs prieš valandą, būtų sunku paaiškinti koncentracijos padidėjimą tarp abiejų tikrinimų. Pusvalandis yra tas laikas, kai pasiekiama maksimali riba, bet viskas priklauso nuo organizmo individualių savybių. Mažai tikėtina, kad kaltinamasis po valandos būtų įpūtęs 2,75 prom. ir koncentracija dar būtų augusi; arba jis turėjo būti daugiau išgėręs arba kažką anksčiau gėrė. Pagal tokį kiekį alkotesteris per daug rodo. Koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali labai skirtis, jei duodama papūsti tik išgėrus, o davus pūsti po laiko koncentracija skiriasi labai nežymiai. Galima paaiškinti, kad asmuo išgėrė daugiau, nei deklaruoja, gali būti, kad jis gėrė anksčiau ir daugiau.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. 13.40 val. gautas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį, kurį vairuoja galimai neblaivus automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas; važiuoja link Subačiaus g. (b. l. 4-7).
Iš 2021 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra automobilių stovėjimo aikštelė. Artimiausias adresas aikštelei yra (duomenys neskelbtini). Pridėtos nuotraukos (b. l. 13, 15).
Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos antrojo būrio vyr. patrulio E. M. 2021 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 12 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu T. T., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui pavojingai manevruojantį, galimai neblaivų „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Važiuoja link (duomenys neskelbtini). Paskambinus pranešėjui, jis paaiškino, kad šiuo metu važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį. Po to paaiškėjo, kad minėtas automobilis nusuko į aikštelę ir sustojo priešais pastatą (duomenys neskelbtini). Atvykę pamatė už vairo sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, taip pat jis pats pripažino, jog prieš valandą vartojo alkoholį. Automobilio užvedimo spynelėje buvo įstatytas automobilio raktas, tačiau automobilio variklis nedirbo. Nustatytas 2,75 prom. girtumas, antru pūtimu – 2,87 prom. girtumas. Pranešėjas paaiškino, kad nuolat stebėjo automobilio vairuotoją, kuris atvažiavęs į stovėjimo aikštelę iš jo išlipęs nebuvo, kad vartotų alkoholį nematė, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Apžiūrėję automobilį, bagažinėje rado įmontuotą garso aparatūrą, kuprinę, plastikinę priemonę kurui pilti, salone – maisto dėžutę (b. l. 17-18).
Iš 2021 m. kovo 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos BODYCAM Nr. 1727. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš BODY CAM Nr. 1727 nustatyta, kad kaltinamasis D. K. yra akivaizdžiai neblaivus. Pareigūnai patikrino jį dėl blaivumo. Jis sėdi automobilyje ,,Chevrolet“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vienas, beveik nekalba su pareigūnais, tik pasakė, kad jis miegojo automobilyje, tačiau šalia yra liudytojas – vyriškis, kuris pasakė, kad tikrai matė, kaip jis vairavo minėtą automobilį bei kad automobilyje daugiau nieko nebuvo. Taip pat pareigūnai nustatė, kad kaltinamasis D. K. neturi teisės vairuoti automobilį (b. l. 19).
Iš 2021 m. kovo 12 d. 14.02 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad D. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis kvapas ir nerišli kalba. Įvertinus bendrą būklę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą (b. l. 21).
Iš 2021 m. kovo 12 d. alkoholio matuoklio kvito matyti, kad D. K. 14.02 val. nustatytas 2,75 prom. girtumo laipsnis, 14.19 val. nustatytas 2,87 prom. girtumo laipsnis (b. l. 22-23). Iš 2020 m. spalio 20 d. patikros sertifikato Nr. 1360590 matyti, kad jis galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 24).
Iš 2021 m. kovo 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Chevrolet“, valst. Nr. P05602. Pridėtos nuotraukos (b. l. 25-36).
Iš 2020 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad automobilio ,,Chevrolet Tacuma“ pardavėjas yra (duomenys neskelbtini), o pirkėjas – (duomenys neskelbtini), sandoris įvyko 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 43-50).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Chevrolet Tacuma 2.0 CDX“ (2004 m., 89 kw/121 AG, benzinas) kaina su PVM – 1500 Eur (b. l. 51).
Iš 2021 m. kovo 23 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad 2021 m. kovo 23 d. 13.00 val. transporto priemonė „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atiduota R. J., (duomenys neskelbtini) direktoriui (b. l. 61-62).
Iš 2021 m. kovo 12 d. rašytinio P. I. paaiškinimo nustatytos analogiškos aplinkybės kaip ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 63).
Iš BPC garso įrašo nustatyta, kad gautas pranešimas, kuriame pranešėjas teigia, kad važiuoja paskui pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas galimai yra neblaivus, kadangi jis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, važiuoja kelkraščiais. Važiuoja paskui iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). BPC sujungus su policija, pranešėjas paaiškino, kad važiuoja paskui automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Dabar pasuko į (duomenys neskelbtini). Pareigūnui paklausus, kodėl minėtas vairuotojas sukėlė įtarimų, pranešėjas paaiškino, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko jis vos nepadarė avarijos, tada pranešėjas apsisuko ir važiavo paskui jį, matė, kad vairuotojas toliau tęsia savo pavojingą judėjimą, todėl pamanė, kad neturi teisių ar yra neblaivus, nes labai neadekvačiai važiavo (kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos galinio viršelio).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas
Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, be to, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose ir garso bei vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nėra savarankiški įrodymų šaltiniai, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimų teisme, Bendrojo pagalbos centro pateiktų duomenų) visumos nustatyta ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad kaltinamasis D. K. 2021 m. kovo 12 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje yra nustatyta nagrinėjamo įvykio vieta, laikas bei faktas, kad automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kaltinamasis D. K..
Taip pat iš esmės byloje neginčijamas kaltinamajam D. K. alkotesteriu nustatytas neblaivumas. Faktą, kad kaltinamasis buvo daugiau nei 1,5 prom. apsvaigęs, pagrindžia alkotesterio kvitų duomenys, kai atvykę pareigūnai jam 2021 m. kovo 12 d. alkoholio matuoklio 14.02 val. nustatytas 2,75 prom. girtumo laipsnis, 14.19 val. nustatytas 2,87 prom. girtumo laipsnis. Tai, kad atvykus pareigūnams į automobilių aikštelę, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, pripažino pats kaltinamasis, be to, šį faktą patvirtino ir liudytojai – į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas E. M. ir įvykio vietoje tuo metu buvęs liudytojas P. I., kuris su pareigūnais, jiems atvykus, priėjo prie kaltinamojo automobilio.
Tai, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį buvo neblaivus, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo P. I., sekusio kaltinamojo automobilį, parodymai – važiuojant Gurių gatve priešais jį, į priešpriešinę juostą išvažiavo kaltinamojo automobilis ,,Chevrolet“. Automobiliui išvažiavus priešpriešais, jis turėjo staigiai stabdyti. Tas automobilis keletą sekundžių pastovėjo ir nuvažiavo. Jis nusprendė važiuoti iš paskos. Paskambino į BPC. Nuolat važiavo paskui šį automobilį. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) sukėlė dar vieną avarinę situaciją. Įtarimą, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, kad šis įtartinai bei nesaugiai manevruoja, liudytojas nurodė ir BPC bei policijos pareigūnams telefoninio pokalbio metu. Taigi kaltinamojo veiksmai, vairuojant automobilį, pašaliniam asmeniui, kitam eismo dalyviui sukėlė tokį įtarimą, kad netgi buvo pranešta pareigūnams. Nors kaltinamasis teigė, kad jis galėjo vingiuoti po kelią, nes tuo metu jungė laisvų rankų įrangą, kad galėtų paskambinti, tačiau teismas netiki tokia kaltinamojo versija – jei kaltinamasis ir jungė laisvų rankų įrangą, tai tokiu atveju tai galėjo būti momentinis nesaugus manevravimas automobiliu, tačiau, kaip nurodė liudytojas P. I., kaltinamojo vairuojamas automobilis sukėlė dvi pavojingas situacijas skirtingose gatvėse, esant tam tikram laiko tarpui.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo jis, tačiau būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik sustojęs aikštelėje. Tokią kaltinamojo versiją teismas laiko gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, šią jo versiją paneigia byloje ištirtų ir teismo įvertintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka įrodymų visuma; konstatuotina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis automobilį vairavo, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Kaltinamasis viso bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklus – pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą (b. l. 17), teisme paaiškino, kad degtinės išgėrė sustojęs aikštelėje ir maždaug po 30 min atvyko pareigūnai , kad degtinės išgėrė valandos bėgyje, pusvalandžio bėgyje, per 10 min (b. l. 176), ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad butelį išmetė aikštelėje, tačiau kur – negali parodyti, teisme nurodė, kad butelį išmetė šalia automobilio, visa tai visų kitų bylos įrodymų kontekste sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinamojo pateikiamos versijos yra gynybinės, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visų pirma, pastebėtina, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis įvažiavo į automobilio stovėjimo aikštelę, Subačiaus g., Vilniuje, ir išgėrė vienas degtinės butelį; kai suvartojo degtinę, butelį iškart išmetė aikštelėje, tačiau konkrečiai vietą, kur išmetė tuščią butelį – neatsimena, parodyti negali. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad išgertą butelį išmetė aikštelėje ant asfalto prie savo automobilio, kažkur nuėjęs nebuvo. Taigi, kaltinamasis nėra visiškai nuoseklus, nurodydamas aplinkybes dėl alkoholio butelio. Iš byloje esančių įrodymų (įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų, liudytojo E. M. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, body kameros vaizdo įrašų) matyti, kad automobilio bagažinėje buvo rasta įmontuota garso aparatūra, kuprinė, plastikinė priemonę kurui pilti, o salone – maisto dėžutė. Kaip matyti, nei automobilyje, nei aplink jį nebuvo rastas joks degtinės butelis, kurį kaltinamasis teigė išgėręs atvykus į minėtą aikštelę automobilyje. Liudytojas P. I. gerai neatsiminė, ar automobilio salone matė alkoholio butelį. Iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų taip pat matyti, kad reljefas toje vietoje, kur stovėjo kaltinamojo automobilis, yra lygus, todėl butelis negalėjo nuriedėti.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, kad jis alkoholį gėrė sėdėdamas automobilyje, todėl kiti asmenys pro langą galėjo jį matyti tai darant, o paskui jis atsilošė sėdynę, apsvaigo ir atsigulė, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojo P. I. paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ar laikyti juos nepatikimais. Byloje nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, jo nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, liudytojas kaltinamojo iki įvykio nepažinojo ir įvykio vietoje atsirado atsitiktinai. Liudytojas P. I. nurodė, kad jis, sekęs kaltinamojo automobilį, sustojo aikštelėje ir jį visą laiką stebėjo iš apie 30 m atstumo, stebėjo automobilį nuolat iki kol atvyko pareigūnai, jo stebėjimo lauke nieko nebuvo, niekas neužstojo, tiesiogiai matė tą mašiną, nematė, kad kaltinamasis automobilyje ką nors gertų, niekas į jį neįlipo ir neišlipo, jokie daiktai nebuvo iš automobilio mėtomi, kaltinamasis iš automobilio išlipęs nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad buvo šviesus paros metas, diena, liudytojas automobilį stebėjo iš apie 30 m atstumo, taigi, jis galėjo matyti, ką kaltinamasis veikė automobilyje. Tai, kad liudytojas galėjo matyti, ką kaltinamasis daro automobilyje, patvirtina ir tai, jog liudytojo ir kaltinamojo parodymai, kad kaltinamasis po kažkurio laiko atsilošė sėdynę ir prigulė automobilyje, sutampa tarpusavyje; liudytojas nurodė, kad po kurio laiko kaltinamasis dingo iš automobilio lango akiračio, mano, kad prigulė, kaltinamasis tai patvirtino, nurodydamas, jog prigulė automobilyje, nes jautėsi apsvaigęs. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas negalėjo matyti, ką kaltinamasis veikė automobilyje, o taip pat, kad kaltinamasis alkoholį vartojo sustojęs automobilyje. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu buvo iškėlęs versiją, kad jis galėjo alkoholį išgerti atsigulęs automobilyje, tačiau kaltinamojo paprašius patikslinti aplinkybes, kokioje pozoje automobilyje jis išgėrė degtinę, jis nurodė, kad alkoholį vartojo tik atsisėdęs automobilyje ir aplinkiniai galėjo jį matyti. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis alkoholį galėjo vartoti atsigulęs, be to, pastebėtina ir tai, kad gerti atsigulus yra fiziologiškai itin sudėtinga, ypač per gana trumpą laiko tarpą. Taigi tai, kad liudytojas kaltinamojo jau nebematė automobilyje, kai jis buvo prigulęs, nepaneigia pirmiau nurodytų teismo išvadų, kad kaltinamasis automobilyje alkoholio nevartojo, o jį buvo pavartojęs anksčiau, dar prieš atvykstant į aikštelę. Kaltinamojo versija, kad jis išgėręs degtinės butelį aikštelėje automobilyje jį išmetė prie automobilio, nepasitvirtino ir yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.
Tai, kad kaltinamasis vartojo alkoholį ne sustojęs automobilyje, o jau buvo neblaivus vairuodamas automobilį, patvirtina ir jam alkotesteriu nustatyto neblaivumo rezultatai.
Kaip matyti iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją gautas 2021 m. kovo 12 d. 13.40 val., BPC pateikto garso įrašo trukmė – 6 min 4 s, t. y. tiek laiko pranešėjas P. I. kalbėjosi su BPC darbuotoja, o vėliau ir pareigūnais, kol sekė kaltinamojo automobilį, pasibaigus pokalbiui, kaip girdėti iš garso įrašo, nei jis, nei kaltinamasis į įvykio vietą, t. y. aikštelę, atvykęs dar nebuvo. Policijos pajėgos į įvykio vietą atvyko 13.57 val. (b. l. 4). Liudytojas P. I. nurodė, kad policijos automobilis atvažiavo per 5-7 min., kas iš esmės sutampa su policijoje registruojamų įvykių registro išrašo ir BPS garso įrašo duomenimis, t. y. pabaigęs pokalbį su BPC ir pareigūnais, liudytojas apie 13.46 val., dar kurį laiką sekė kaltinamojo automobilį iki kol jis atvažiavo į aikštelę, pagal byloje liudytojo nurodomą maršrutą ir gatves, kuriomis važiavo kaltinamasis ir liudytojas, tai galėjo trukti kelias minutes, t. y. iki apie 13.50-13.52 val., o po 5-7 min. atvyko policijos pareigūnai. Tuo pačiu tai paneigia ir kaltinamojo versiją, jog policijos pareigūnai atvyko po 30 min nuo to laiko, kai jis atvyko į aikštelę ir ten per 10 min išgėrė degtinę, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis būdamas itin neblaivus, tą nurodė ir pats teisiamojo posėdžio metu, galėjo prarasti laiko pojūtį ir adekvačiai neįvertinti trukmės. Be to, tai paneigia ir kaltinamojo parodymus dėl nurodomo laiko, per kurį jis išgėrė degtinę – 10 min., nes, kaip minėta, pirmiau – nuo jo atvykimo į aikštelę iki pareigūnų atvykimo 10 min nebuvo praėję, praėjo 5-7 min.
Pirmasis matavimas alkotesteriu kaltinamajam atliktas 14.01.47 val. ir nustatyta 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 22). Taigi, nuo kaltinamojo sustojimo aikštelėje iki pirmojo matavimo praėjęs maksimalus laiko tarpas yra apie 12 minučių, iki antrojo matavimo – 14.19.33 val., praėjęs maksimalus laiko tarpas yra apie 30 minučių.
Teismas, siekdamas objektyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, patvirtinti ar paneigti kaltinamojo versiją, teismo posėdžio metu apklausė ir teismo medicinos ekspertą, kuris paaiškino, kad maksimali alkoholio koncentracija kraujyje nevalgius pasiekiama po pusvalandžio. Maksimali alkoholio kiekio kraujyje koncentracija, išgėrus 350 ml. 40 proc. stiprumo alkoholio, esant tiriamojo svoriui – 75 kg, galėjo būti apie 2,51 promilės po pusės valandos. Jei pirma patikra buvo 15 min. po vartojimo, tai galima manyti, kad koncentracija nebuvo pasiekusi maksimalaus dydžio. Gali būti, kad asmuo išgėrė daugiau, nei deklaruoja, gali būti, kad jis gėrė anksčiau ir daugiau.
Tokios eksperto išvados visiškai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis vairavo būdamas blaivus ir alkoholį vartojo tik atvykęs į aikštelę. Pastebėtina, kad nuo kaltinamojo sustojimo aikštelėje iki pirmojo matavimo praėjęs maksimalus laiko tarpas yra apie 12 minučių, o per šį laiką nėra pasiekiama maksimali eksperto nurodyta alkoholio koncentracija, išgėrus kaltinamojo nurodytą alkoholio kiekį – nagrinėjamu atveju apie 2,51 promilės, tokia koncentracija teoriškai gali būti pasiekta tik po pusės valandos; tuo tarpu jau pirmojo tikrinimo metu kaltinamajam buvo nustatyta 2,75 promilių neblaivumas, t. y. viršijantis maksimalią alkoholio koncentraciją, asmens organizme pasiekiamą tik po pusės valandos. Ekspertas nurodė, kad tokį neatitikimą galima paaiškinti tik tuo, kad asmuo išgėrė daugiau ir anksčiau, nei deklaruoja. Kaltinamasis nurodė, kad jis išgėrė 350 ml degtinės butelį, degtinė buvo 40 laipsnių stiprumo, tokį kiekį degtinės nurodė ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, visa tai tik patvirtina, jog kaltinamasis alkoholį vartojo anksčiau nei atvykęs į aikštelę, t. y. automobilį vairavo jau būdamas neblaivus – nagrinėjamu atveju kaltinamasis alkoholį turėjo pabaigti vartoti vėliausiai 13.32 val. (jei būtų nustatyta 2,51 promilės alkoholio koncentracija), o nustačius 2,75 promilių neblaivumą kaltinamajam, darytina išvada, kad kaltinamasis alkoholio vartojo ne tik kad anksčiau nei atvykęs į aikštelę, tačiau galimai ir daugiau nei nurodė teisiamojo posėdžio metu; tai patvirtina ir tai, kad antro tikrinimo metu buvo nustatytas didesnis alkoholio kiekis, jo koncentracija neatitinka kaltinamojo deklaruojamo išgerto alkoholio kiekio.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. K. į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko vairuodamas automobilį jau būdamas neblaivus, kai jam nustatytos daugiau nei 1,5 promilės. Jis prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus ir suprato, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Tai sudaro pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, pripažintina, jog D. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta.
Bausmės skyrimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kai pareigūnai jam nustatė 2,75 promilės etilo alkoholio koncentraciją, vairuodamas tokios būklės šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. K. anksčiau neteistas bei jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų nėra (b. l. 125, 156), administracine tvarka baustas, taip pat ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ir būdamas neblaivus, kai kurios baudos sumokėtos (b. l. 117-123), dirba (b. l. 112-113). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra (b. l. 127, 129). Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, dienos metu, pavojingai manevravo, ir kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams. Pavojingi D. K. veiksmai buvo išaiškinti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir iškvietus policiją. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba.
Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. K. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 75 MGL, t. y. 3750 Eur, dydžio baudą.
Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2021 m. kovo 12 d. 14.02 val. iki 2021 m. kovo 13 d. 11.45 val. (b. l. 79-83), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, kaltinamojo materialinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas net 2,75 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. D. K., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, dienos metu, pavojingai manevruodamas, todėl kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam ir tik pilietiško asmens, kuris paskambino policijai, dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokios pačios rūšies KET pažeidimus (baustas administracine tvarka). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą (BK 72 str. 5 d.) kaltinamajam skirtina dėl to, kad bylos duomenimis nustatyta, jog D. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, bet trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Chevrolet Tacuma 2.0 CDX“ (2004 m. 89 kw/121 AG, benzinas) kaina Lietuvoje su PVM – 1500 Eur (b. l. 51), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Minėta, kad vidutinė automobilio ,,Chevrolet Tacuma 2.0 CDX“ (2004 m.) kaina su PVM – 1500 Eur, todėl ši suma laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. P05602 buvo nuvežtas į UAB ,,Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, kur jis buvo saugomas nuo 2021 m. kovo 12 d. iki 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus 2021 m. kovo 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir aikštelėje saugoto automobilio sudaro 36 Eur (b. l. 54). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad už šių išlaidų atlyginimą yra atsakingas kaltinamasis. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad transporto priemonės savininko atstovas R. J. automobilį atsiėmė 2021 m. kovo 23 d., tačiau byloje nėra duomenų, ar transporto priemonės saugojimo išlaidos buvo apmokėtos, jei taip, kas jas apmokėjo. Esant tokiai situacijai, minėtos išlaidos šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo nepriteistinos, tačiau išaiškintina, jog jei šios išlaidos neatlygintos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl šių išlaidų priteisimo iš kaltinamojo gali kreiptis civilinio proceso tvarka; jei šias išlaidas apmokėjo R. J., jis turi teisę dėl šių išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo kreiptis civilinio proceso tvarka.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 4 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, saugomi byloje (prisegti prie galinio bylos viršelio), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 12 d. 14.02 val. iki 2021 m. kovo 13 d. 11.45 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 73 MGL, t. y. 3650 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) valstybės naudai, sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 4 kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, saugomus byloje (prisegtus prie galinio bylos viršelio), palikti saugoti byloje.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.