- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- eAS-421-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00588-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K., V. A., I. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. SFP‑694-(14.8.36), NŽT 2018 m. spalio 17 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1069-(8.14) (toliau – ir NŽT sprendimai) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas). Pareiškėjai taip pat prašė tuo atveju, jei teismas laikytų, kad jie praleido terminą skundui dėl administracinių sprendimų panaikinimo paduoti, jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, be kita ko, neatnaujino skundo padavimo teismui termino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas nurodė, kad informacija apie pradėtą rengti, rengiamą ir parengtą projektą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje. Ši informacija prieinama ir sistemoje neprisiregistravusiam vartotojui. ŽPDRIS svetainėje buvo paskelbta: 1) 2018 m. gegužės 22 d. informacija apie pradedamą rengti projektą; 2) 2018 m. rugpjūčio 30 d. skelbimas apie parengtą projektą (įskaitant projekto sprendinius), nustatant terminą suinteresuotiems asmenims susipažinti ir pateikti pastabas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d; 3) 2018 m. lapkričio 8 d. informacija apie patvirtintą projektą, įsakymas (visas įsakymo tekstas su data ir numeriu), pavadinimas.
Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtino, kad projekto ir įsakymo viešinimo procedūra buvo atlikta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs tai, kad ŽPDRIS interneto svetainėje paskelbtoje informacijoje buvo nurodytas įsakymo turinys, subjektas, priėmęs įsakymą, jo priėmimo data, nurodyta, kokiu adresu projektas buvo patvirtintas, sužinojimo apie įsakymo priėmimą diena laikė 2018 m. lapkričio 8 d., kai jis buvo paskelbtas ŽPDRIS svetainėje. Tai reiškia, kad pareiškėjai skundą teismui dėl įsakymo panaikinimo turėjo teisę paduoti iki 2018 m. gruodžio 8 d., tačiau į teismą kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., t. y. praleidę terminą skundui paduoti.
Teismas nurodė, kad informacija apie projekto rengimo proceso pradžią, eigą ir patvirtintą projektą buvo skelbiama viešai, todėl laikė nepagrįstomis ir atmetė pareiškėjų pretenzijas dėl jų neinformavimo apie rengiamą projektą, nedalyvavimo projektavimo ir viešo svarstymo procedūrose.
Teismas iš byloje esančių pareiškėjų skundų atsakovams ir teismui nustatė, kad pareiškėjams vėliausiai 2019 m. vasario 1 d. tapo žinoma apie įsakymo priėmimą, tačiau į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., t. y. praleidę vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Teismas pažymėjo, kad kreipimasis į kitas institucijas, o ne į teismą, siekiant apginti pažeistas teises, nėra pripažįstamas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą kreiptis į teismą, nes yra nulemtas ne objektyvių priežasčių, o tam tikro gynybos būdo pasirinkimo, kurį apsprendžia subjektyvūs kriterijai. Taigi, ir šiuo atveju pareiškėjų kreipimasis į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir NŽT negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, apribojusia pareiškėjų valią paduoti skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo teismui.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą priimti (atnaujinant skundo pateikimo terminą, jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų nustatyta, kad šį terminą pareiškėjai praleido) ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjų sužinojimo apie įsakymą diena laikytina 2018 m. lapkričio 8 d., kai įsakymas buvo paskelbtas ŽPDRIS svetainėje. Pareiškėjų vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl skirtingų asmenų supažindinimo su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūromis ir pačiais projektais. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo remtis Taisyklių 55 punktu ir konstatuoti, kad pareiškėjai apie pradedamą rengti projektą privalėjo būti informuoti registruotais laiškais jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, nurodant apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjai tokią informaciją per ŽPDRIS iš tiesų žinojo (pvz., kad pareiškėjai jungėsi prie minėtos svetainės ar pan.). Kaip matyti iš savivaldybės 2019 m. balandžio 11 d. rašto, pareiškėja I. B. žinojo tiktai apie (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio daugiabučio namo gyventojų ketinimą inicijuoti projekto rengimą, tačiau nežinojo apie jokius su projektu susijusius veiksmus.
Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nepripažino svarbia termino skundui paduoti atnaujinimo priežastimi aplinkybės, jog įsakyme nėra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, ŽPDRIS pateiktas įsakymas yra be datos ir numerio, be parašo ir antspaudo, todėl pareiškėjai nesuprato, ar šis įsakymas yra galutinis, ar tik projektas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nelaikė svarbia skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimi aplinkybės, kad tik gavus atsakovų atsakymus į jų prašymus, pareiškėjams tapo aiški atsakovų pozicija atsisakyti ištaisyti nurodytus projekto procedūrų ir sprendinių trūkumus administracine tvarka. Pareiškėjai veikė aktyviai ir nepraleido termino skundui paduoti dėl savo neveiklumo, be to, terminas, jeigu jis ir buvo praleistas, tai nežymiai.
Pareiškėjai akcentuoja, kad jie nepraleido termino apskųsti NŽT sprendimus. Šie sprendimai nebuvo įkelti į ŽPDRIS, pareiškėjai apie juos sužinojo tik iš atsakovų atsakymų į jų prašymus, o pačius NŽT sprendimus gavo 2019 m. balandžio 3 d., t. y. jau po pradinio skundo pateikimo teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą individualių teisės aktų apskundimo terminą ir atsisakius šį terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjai, be kita ko, siekia apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Pareiškėjų teigimu, apie paminėtą įsakymą jie sužinojo tik 2019 m. sausio mėn. pabaigoje (nors turėjo būti informuoti prieš pradedant atitinkamas procedūras), aktyviai siekė apginti savo teises (kreipėsi į savivaldybę ir NŽT), terminą skundui dėl šio įsakymo paduoti praleido, nes įsakyme nenurodyta aiški jo apskundimo tvarka ir terminai, įsakyme nenurodyta jo data, numeris, jis nepasirašytas, be antspaudo.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 55 punkte įtvirtinta, jog kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), organizatorius apie pradedamą rengti projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad formuojamame žemės sklype pareiškėjas A. K. turi garažą su rūsiu (I t., b. l. 55), V. A. turi garažą su rūsiu (I t., b. l. 18), o pareiškėja I. B. turi dalį buto ir garažo (I t., b. l. 69–70). Tai reiškia, kad visi pareiškėjai apie rengiamą projektą turėjo būti informuoti Taisyklių 55 punkte nurodytu būdu, tačiau nebuvo, atsakovai to neneigė, jokių pareiškėjų informavimą patvirtinančių įrodymų nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ir pareiškėjai šių aplinkybių iš esmės neginčijo, kad pareiškėjams vėliausiai 2019 m. vasario 1 d. tapo žinoma apie įsakymo priėmimą, tačiau į teismą dėl ginčijamo akto panaikinimo kreipėsi 2019 m. kovo 18 d., t. y. praleidę vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.
Iš byloje esančio įsakymo, jo priedo bei detalių metaduomenų (I t., b. l. 10–13) matyti, jog šiame įsakyme nėra nurodyta jo priėmimo data bei numeris. Šie duomenys, kaip ir informacija apie įsakymo pasirašymą, yra nurodyti įsakymo detaliuose metaduomenyse, nors prieš tai nurodytos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nepatvirtinta, kad individualaus administracinio akto data ir numeris galėtų būti nenurodytas pačiame akte.
Įsakymo 3 punkte nurodyta, kad „šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo laikyti, kad paminėtoje nuostatoje yra nurodyta teisės aktų reikalavimus atitinkanti įsakymo apskundimo tvarka. Ši nuostata ne tik nėra aiški (joje nenurodyta, kam ir kokiu terminu būtų galima apskųsti priimtą administracinį aktą), bet ir klaidinanti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti praleistas dėl svarbios priežasties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525‑877/2011).
Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad jie terminą skundui dėl įsakymo panaikinimo paduoti praleido dėl svarbių (objektyvių ir nuo jų valios nepriklausiusių) priežasčių. Pareiškėjai, sužinoję apie ginčijamo įsakymo priėmimą, aktyviai ėmėsi ginti savo galimai pažeistas teises, gavę atsakymus iš savivaldybės ir NŽT (pripažintina, kad į šias institucijas pareiškėjai kreipėsi suklaidinti dėl prieš tai nustatytų įsakymo trūkumų), be nepagrįsto delsimo kreipėsi su skundu į teismą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo skunde pareiškėjai kėlė ne tik reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą, bet ir panaikinti tam tikrus NŽT sprendimus. Pirmosios instancijos teismas dėl pastarųjų pareiškėjų reikalavimų priėmimo skundžiamoje nutartyje nepasisakė, atsisakydamas priimti visą pareiškėjų skundą.
Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjams praleistą terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą paduoti, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. prašymą ir atnaujinti terminą skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. A-3745 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ panaikinimo paduoti.
Pareiškėjų A. K., V. A. ir I. B. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.