Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1888-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2S-1888-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09202-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
  • 2.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1888-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09202-2011-3Procesinio sprendimo kategorija:2.1.17;106.8.3;122.2;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovo 10000 Lt skolą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. G. ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo. Teismas nurodė, kad pagal LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui pateikiami ne ginčo tvarka. Teismas nustatė, kad teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas kreipėsi į notarą dėl įsiskolinimo iš skolininko išieškojimo, t.y. laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Atsiliepimas

1. Atsakovas iki paprastajame vekselyje nurodyto apmokėjimo termino ieškovui skolos neapmokėjo.

2. Ieškovas turėjo teisę pareikšti reikalavimą vekselio davėjui per vienerius metus nuo mokėjimo termino dienos, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl neteko teisės reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad vekselio turėtojas prarado teisę kitu būdu, t.y. pareikšdamas ieškinį teisme, reikalauti priteisti vekselyje nurodytą sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (LR CPK 137 str.). Taip būtų įgyvendintas vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

Iš pareikšto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti skolą iš atsakovo, grįsdamas reikalavimą paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriame nustatyta mokėjimo data pasibaigė, atsakovas skolos nesumokėjo, o ieškovas įstatymo nustatytu terminu nepasinaudojo teise kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir todėl tokią teisę prarado. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Pažymėtina, kad vekselis, kaip vertybinis popierius (LR CK 1.101 str.), yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų teisėto vekselio turėtojo subjektinę teisę reikalauti jame nurodytų pinigų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-407-823/2009, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. LR ĮPVĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną (šiuo atveju 2011-02-17), turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. LR ĮPVĮ 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškininis reikalavimas dėl skolos priteisimo vekselių pagrindu gali būti nagrinėjamas teismine tvarka, nes juo siekiama teisinių pasekmių, susijusių su prievoliniais teisiniais santykiais. Tai, kad LR ĮPVĮ nustatyta, kad vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, neužkerta kelio šaliai užvesti atskirą civilinę bylą, pareiškiant savo reikalavimus dėl skolos priteisimo vekselio pagrindu, ypač tuo atveju, kai prarandama teisė neginčo tvarka reikalauti apmokėti vekselį dėl jo laiku neakceptavimo. Praradus teisę dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo neginčo tvarka, toks vekselis tampa paprastu skolos dokumentu, pagal kurį galima kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Todėl tai, kad ieškinio reikalavimas kildinamas iš paprastojo neprotestuotino vekselio, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip vekselio gavėjas, turi prievolę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Šiuo atveju ieškovas turi teisę pasirinkti, ar kreiptis į notarą ar į teismą. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-540/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas nesilaikė išankstinės neteisminės tvarkos, kaip privalomos stadijos.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias vekselio turėtojo reikalavimo teisės realizavimą, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis yra naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip paduotą nesilaikant ikiteisminės tvarkos, kitų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų atitikimo įstatymui nepatikrino (LR CPK 337 str. 1d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. G. ieškinio atsakovui I. G. dėl skolos priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Andžej Maciejevski