- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-407-823/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- D. V., D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- R. A.
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notarei Žanai Palaimienei, tretiesiems asmenims R. A., antstolei Audronei Adomaitienei, dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. Palaimienės vykdomąjį įrašą Nr. P1-10162 ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese bei įpareigoti antstolę A. Adomaitienę neatlikti jokių vykdymo veiksmų kol bus išspęstas ginčas dėl notaro vykdomojo įrašo teisėtumo.
Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. Palaimienė padarė vykdomąjį įrašą Nr. P1-10162 ir išdavė jį vekselio turėtojui R. A. pagal 2008 m. kovo 21 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2008 m. lapkričio 27 d. R. A. pateikė vykdomąjį įrašą antstolei A. Adomaitienei, kuri pradėjo išieškojimo procesą. Ieškovo manymu, 2008 m. kovo 21 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis yra negaliojantis dėl jo rekvizitų neatitikimo įstatymo reikalavimams, be to, vekselio turėtojas šiurkščiai pažeidė reikalavimų neapmokėjus vekselio pareiškimo ir vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti tvarką. Notarė Ž. Palaimienė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintą Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, nes nepatikrino, ar paprastasis neprotestuotinas vekselis atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimus, taip pat ar vekselio turėtojas laikėsi reikalavimų neapmokėjus vekselio pareiškimo ir vekselio pateikimo vykdomajam įrašui daryti tvarkos, todėl vykdomasis įrašas Nr. P1-10162 yra neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas vekselio, kuriuo įsipareigota sumokėti 500 000 Lt sumą, negaliojimo pagrindais. Taigi ginčas iš esmės yra dėl sumos viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų, o tokie ginčai pagal įstatymą pirmąja instancija nagrinėjami apygardų teismuose.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad byloje nėra jokio turtinio ginčo ir byla teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Ieškovas šioje byloje ginčija tik notaro atliktą vykdomąjį įrašą, t.y. skolos išieškojimo procedūrą, o ne pačią skolą. Netinkamai įforminęs paprastąjį vekselį ir pažeidęs vekselinės skolos išieškojimo procesą kreditorius prarado teisę į skolos išieškojimą, vykdomą pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tačiau jam išliko teisė išsiieškoti skolą bendra ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas savo reikalavimus teismui be kita ko grindžia įstatyme įtvirtintais vekselio negaliojimo pagrindais (b.l. 1-2), t.y. ginčija ne tik notaro vykdomojo įrašo, bet ir paties vekselio galiojimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi vekselio turėtojo reikalavimo teisė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu, dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Taigi galima teigti, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, patvirtinantis nepriklausančią nuo jokių juridinių faktų (įvykių ar veiksmų) teisėto vekselio turėtojo subjektinę turtinę teisę, t. y. reikalavimo teisę į jame nurodytą pinigų sumą. (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Ginčydamas vekselio teisėtumą, apeliantas ginčija šią abstrakčią vekselio turėtojo turtinę teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas turtinis ginčas. Kadangi vekselyje įtvirtinta turtinė prievolė, kaip jau minėta, yra iš esmės nepriklausoma nuo sandorio, kurio pagrindu ji buvo sukurta, apelianto argumentai, kad jis neginčija vekselio išdavimo pagrindą sudarančios prievolės, teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nereikšmingais.
Tinkamai įvertinęs kilusio ginčo pobūdį pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir šios bylos teismingumo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 1 punktu, bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, pirmąja instancija nagrinėjamos apygardų teismuose, todėl ieškovo ieškinį buvo pagrįstai atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.