Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-03-24 · Administracinė byla Nr. eI2-1175-505/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
eI2-1175-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02916-2020-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-1175-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02916-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 51.4; 55.1.1; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00679-e.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Atsakovas faktiniu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo pagrindu laikė tai, kad per laikotarpį nuo 2016 metų pareiškėjas padarė 8 administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Pareiškėjo įsitikinimu, paminėti administraciniai nusižengimai nėra reikšmingi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu. Pažymėjo, jog jis nėra baustas už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar pažeidimus, susijusius su viešąja tvarka, ar pažeidimus, susijusius su disponavimu ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis, taip pat nėra teistas, jam nėra ir niekada nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, prieš jį nebuvo vykdomas joks baudžiamasis persekiojimas, taip pat nė karto nėra su ginklu atlikęs veiksmų, keliančių pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuomone, taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą galima nustačius dvi sąlygas – įstatymų, teisės aktų pažeidimą bei tuo keliamą grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimai su šaunamojo ginklo panaudojimu neturi nieko bendro ir negali būti siejami su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu. Mano, kad nagrinėjamu atveju įstatymo leidėjas reikalauja iš institucijos, priimančios sprendimus dėl leidimų nešiotis ir laikyti ginklus, konkrečių leidimo panaikinimo motyvų, kurie neabejotinai ir patikimai patvirtintų, jog asmuo realiai kelia grėsmę sau ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Priešingai, susiejus leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą su bet kokiais nurodytu teisiniu reguliavimu nediferencijuotais pagal pavojingumą neatsargiais administraciniais nusižengimais, yra sudaromos prielaidos taikyti įgytosios teisės įsigyti ir turėti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, neproporcingas siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį. Teigė, jog atsakovas priimdamas ginčijamą aktą privalėjo atsižvelgti į jo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius jo padarytais pažeidimais buvo kėsintasi. Pabrėžė, kad pareigą motyvuoti taikomą poveikio priemonę, individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis taip pat įtvirtina ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, to paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjo vertinimu, priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas turėjo remtis tinkamai nustatytomis, neabejotinomis ir patikimomis aplinkybėmis ir motyvuoti, kodėl būtent jos laikomos tokiais pažeidimais, dėl kurių turi būti taikoma Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnyje numatyta poveikio priemonė. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad kilusio ginčo sprendimui aktualus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kurio 17 straipsnis nustato teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Pabrėžė, jog minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauti perspėjimai, kad 2020 m. spalio 3 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. birželio 4 d. M. V. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, viršijo leistiną greitį, padarydamas administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei 424 straipsnio 2 dalyje. Patikrinus laikotarpį nuo 2016 metų imtinai, buvo nustatyta, kad M. V. 8 kartus baustas už Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimus, iš kurių 2019 m. lapkričio 30 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl nubaustas pinigine bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsakovo nuomone, M. V., vairuodamas transporto priemonę be teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, sistemingai viršydamas nustatytą greitį, kelia grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei visuomenės saugumui. Pažymėjo, kad 2016 metais Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrius tuo pačiu pagrindu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir, praėjus įstatyme nustatytam terminui, gavęs leidimą, M. V. nusižengia viešajai tvarkai, nepaiso valstybėje galiojančių įstatymų. Teigė, jog pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai ir šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami aukštesni reikalavimai. Nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą. Mano, kad turimi duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės saugumą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas yra aiškiai nepagrįstas, todėl negali ir neturi būti patenkintas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00679-e teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išduotas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2010 m. spalio 27 d. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003718.

Taip pat nustatyta, kad 2020 m. spalio 6 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauti perspėjimai, kad 2020 m. spalio 3 d., 2020 m. birželio 3 d., 2020 m. birželio 4 d. M. V. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, viršijo leistiną greitį, padarydamas administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 ir 5 dalyse bei 424 straipsnio 2 dalyje. Atsakovui atlikus asmens patikrinimą nuo 2016 m., Administracinių nusižengimų registro duomenimis buvo nustatyta, kad M. V. 8 kartus baustas už ANK pažeidimus, t. y. 2016 m. birželio 7 d. važiavo transporto priemone, kurioje yra įrengti saugos diržai, tačiau jų nebuvo užsisegęs, 2016 m. birželio 29 d. vedėsi dviratį prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, 2016 m. birželio 29 d. su savimi gabeno vieną pakelį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis, 2019 m. rugsėjo 19 d. viršijo leistiną greitį 31 km/h, 2019 m. lapkričio 30 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatyta 0,89 promilės alkoholio) ir už šį pažeidimą 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, 2020 m. birželio 3 d. viršijo leistiną greitį 45 km/h, taip pat vairavo neturėdamas teisės, kai ji atimta, 2020 m. birželio 4 d. viršijo leistiną greitį 16 km/h, be to, vairavo neturėdamas tam teisės, kai ji atimta, 2020 m. spalio 3 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai ši yra atimta.

Nustačius tokias aplinkybes, ginčijamu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00679-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (nauja redakcija 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 5-V-649) patvirtinto Tvarkos aprašo XII skyriaus 92.1 punktu, pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0003718.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas priėmė nemotyvuotą sprendimą, kurį grindė subjektyviu hiperbolizuotu jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertinimu ir šis trūkumas yra esminis, kadangi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės, t. y. atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo remtis tinkamai nustatytomis, neabejotinomis ir patikimomis aplinkybėmis ir motyvuoti, kodėl būtent jos laikomos tokiais pažeidimais, dėl kurių turi būti taikoma Įstatymo 40 straipsnyje numatyta poveikio priemonė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis bei laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.1 punkte nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus, bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nepaisant to, pareiškėjui taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 56 str.). Minėti bylos duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo.

Aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017, 2020 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1520-662/2020, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, taip pat jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai yra duomenys, charakterizuojantys pareiškėją ir vertinami kartu su kitais įrodymais, todėl atmestini pareiškėjo teiginiai, jog paminėti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra reikšmingi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo aspektu. Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas per penkerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 metų, padarė net aštuonis administracinius nusižengimus (tris 2020 metais, tris 2019 metais ir tris 2016 metais): važiavo neprisisegęs saugos diržo, vedėsi dviratį prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, su savimi gabeno cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis, tris kartus viršijo leistiną greitį, vairavo automobilį neblaivus, tris kartus vairavo neturėdamas tam teisės, kai ši teisė atimta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pareiškėjo pažeidimai bei taikyta administracinė atsakomybė charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei suponavo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus) ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto (leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) taikymo būtinybę. Nors pareiškėjas nurodo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ginklų bei šaudmenų kontrolės reguliavimą, tačiau, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą bei kitas aplinkybes, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi sprendime yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus) matyti, kad M. V. vairuoja transporto priemonę be teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, sistemingai viršydamas nustatytą greitį, keldamas grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai bei visuomenės saugumui ir nors už padarytus administracinius nusižengimus skiriamos baudos, tačiau tai neveikia kaip drausminimo priemonė ir šie nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį įstatymų, nepaklūstantį jų reikalavimams. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas savo elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamame sprendime taip pat aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ar jų dėstymas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą nemotyvuotu ir jį panaikinti.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie pareiškėjo nuo 2016 metų padarytas veikas, kurios paminėtos ginčijamame sprendime, t. y. kad pareiškėjas aštuonis kartus baustas už ANK pažeidimus, iš kurių 2019 m. lapkričio 30 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta (duomenys neskelbtini) promilės alkoholio) ir už šį pažeidimą 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas 800 eurų bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Tiek nurodytų veikų pobūdis (kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), tiek jų kiekis bei padarymo laikas suponuoja Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę.

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis yra reikšmingas ir jų atsiradimo laiko požiūriu aspektas. Nuo paskutinių pažeidimų (vairavimo automobilį neturint tam teisės, kai ši teisė yra atimta, taip pat greičio viršijimo neturint teisės vairuoti, kai ši teisė atimta) padarymo nepraėję net metai. Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas bei, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Ginčijamas sprendimas atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-64-00679-e. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė naudodamasis advokato paslaugomis, bei sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi šioje byloje pareiškėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė