Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5372-877/2012 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Ž. L., I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini) pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį išnuomotas trečiajam asmeniui I. M., minėtas faktas įregistruotas viešame registre. 2009-10-18 bute (duomenys neskelbtini) kilo gaisras. Gaisro kilimo priežastis - gedimas elektros įvade. Šio buto nuomininkė I. M. 1999-10-22 sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1 punktu įsipareigojo laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių, o 2.3.4 punktu - pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs šiuos faktus, priėjo klaidingos išvados, kadangi ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o dėl nuomininkės pareigos tinkamai prižiūrėti ginčo patalpas nevykdymo kilo gaisras. Būtent buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė I. M. gyvenamąsias patalpas valdydama ir naudodama, turėdama jas savo žinioje yra atsakinga už tinkamą vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisų priežiūrą. Tokią pareigą I. M. prisiėmė laisva valia, pasirašydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kauno miesto savivaldybė negali būti laikoma atsakingu pagal CK 6.266 straipsnį, nes negalėjo daryti ginčo patalpoms jokio fizinio (ūkinio) poveikio, tai buvo nuomininkės I. M. teisė ir pareiga. Tačiau pirmosios instancijos teismas į nustatytas aplinkybes net neatsižvelgė, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.266 straipsnio taikymo ir aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt, bylos Nr. 3K-3-62/2009). Nuomininkei buvo perduotas butas valdyti ir naudoti, kartu su bute esančia vidaus elektros instaliacija bei jos įtaisais (delikto padarymo židinys) bei jų remontas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 6.266 straipsnio nuostatų, tuo nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismas turėjo nustatyti Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2011-05-21 rašte Nr. 13-1792 nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis - gedimas buto įvadiniame elektros apskaitos skydelyje. Taigi, kaip matyti iš šio rašto, net nėra nustatyta tikroji kilusio gaisro priežastis, o tik prielaida. Minėtas raštas patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės kaltų veiksmų šiuo atveju nėra, nes pagal 1999-10-22 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė I. M. įsipareigojo tausoti gyvenamąsias patalpas, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių bei pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacija ir jos įtaisus. Pažymi, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybė kalta dėl kilusio gaisro. Todėl, nesant vienos iš privalomų sąlygų atsakomybei kilti, Kauno miesto savivaldybė negali būti atsakinga pagal ieškovo reikalavimus.

LR statybos įstatymo 2 str. nustatyta, kad statinio kapitalinis remontas - statinio remontas, kai keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statinio paprastasis remontas - statinio remontas, kai šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai - pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų. Elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas, priežiūros darbai yra priskiriami prie inžinerinių sistemų keitimo, priežiūros darbų, o būtent LR Aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ 12 p. apibrėžia statinio einamąjį remontą ir 14.14 p. nurodyta, jog einamasis remontas apima darbus, kai keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų išdėstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai. Pagal 1999-10-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.3 punktą I. M. įsipareigojo ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą, o, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, elektros instaliacijos ar įvadinių elektros apskaitos skydelių keitimas apima paprastojo remonto darbus, o ne kapitalinio.

Pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta aplinkybė bei nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Kauno miesto savivaldybė privalėjo atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame bute inžinerinių įrenginių kapitalinį remontą, kad jis buvo būtinas ir, kad būtent kapitalinio remonto neatlikimas bute sukėlė gaisrą.

Teismas neteisingai aiškino imperatyvias teisės normas, priskirdamas bute esančių elektros įtaisų remontą prie inžinerinių įrenginių kapitalinio remonto. Tokiu būdu be pagrindo laikė Kauno miesto savivaldybę atsakingu asmeniu už žalos padarymą ieškovui.

Teismas kaip vienintelį galimą neteisėtą veiksmą (neveikimą) nurodė, I. M. išnuomoto buto bei jo įrenginių kapitalinio remonto nedarymą, nors, kaip patvirtina aukščiau nurodytos materialinės teisės normos, tokie darbai nepriskiriami prie kapitalinio remonto, be to teismas nenustatė, kad jis buvo būtinas atlikti. Daugiau jokių Kauno miesto savivaldybės veiksmų teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247striapsnis), taip pat nebuvo konstatuota ir Kauno miesto savivaldybės kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kauno miesto savivaldybė, išnuomodama butą (duomenys neskelbtini) I. M. bei pavesdama jai pertvarkyti ir remontuoti buvo vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus elgės pakankamai rūpestingai.

Teismas, nustatydamas neteisingą turtinės žalos dydį, pažeidė civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2008-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko butą (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto savivaldybės už 22400 Lt ir didesnės reikalaujamos sumos priteisimas leis ieškovui nepagrįstai praturtėti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie, tai trečiasis asmuo nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesilaikė priešgaisrinės apsaugos taisyklių, neremontavo buto vidaus elektros instaliacijos. Pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomotojas (atsakovė) įsipareigojo laiku remontuoti gyvenamąją namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga (sutarties 4.2 p.). LR CK 6.492 str. nurodyta, jog nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jei ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Kadangi sutartyje nėra šalių atskirai aptartas kapitalinio buto remonto klausimas, pareiga atlikti kapitalinį remontą tenka atsakovei, o ne nekilnojamojo turto valdytojai. Ieškovas paaiškino, kad iki gaisro name remontas nebuvo daromas, elektros instaliacija buvo pasenusi, susidėvėjusi, jos niekas netvarkė, skaitliukai senai keisti, trečiasis asmuo I. M. atsakovei priklausančiame bute negyveno apie tris metus. Trečiasis asmuo Ž. L. paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1987 m., remonto niekas niekada nedarė, savivaldybės atstovai nesilankė. Liudytojai A. J., T. G. parodė, kad elektros instaliacija patalpose nebuvo remontuojama. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė neturėjo nusiskundimų dėl netinkamos elektros instaliacijos ir dėl to neturėjo jokio pagrindo tikrinti gyvenamąsias patalpas. Netikrino jai priklausančių gyvenamųjų patalpų būklės, ar nuomininkė tinkamai pagal paskirtį naudojasi jai išnuomotu butu, ar tinkamai jį prižiūri.

Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 10 punkte yra nurodyta, jog statinio kapitalinio remonto tikslas yra atkuri statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo arba jas iš esmės pagerinti. Statinio savybės atkuriamos ar pagerinamos kai atliekamas bent vienas iš reglamento 10.1-10.12 p. nurodytų darbų, o reglamento 10.9 p., jog pertvarkomos statinio bendrosios inžinerinės sistemos. Tai patvirtina faktą, jog inžinerinių sistemų atkūrimo darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams. Be to, įvadinis elektros apskaitos skydelis (kuriame buvo gaisro židinys) yra priskiriamas prie bendrųjų inžinerinių sistemų ir yra neatskiriama jų dalis (LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.).

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų ar atlikusi jai nuosavybės teise priklausančio buto remonto darbus, nors dar 1982-12-17 LTD Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 432 namas buvo pripažintas avariniu. Kauno miesto savivaldybės komisija 2009-12-04 akte Nr. T-132 dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) pripažinimo netinkamomis gyventi konstatavo, kad patalpų būklė bloga, inžinerinė įranga susidėvėjusi. Atsakovė, būdama, gyvenamųjų patalpų savininkė, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą. Pagal generalinio delikto doktriną, įtvirtintą LR CK 6.263 str. 1 d. kaltė ir neteisėti veiksmai neišskiriami, todėl galima teigti, jog kaltės prezumpcija šiuo atveju apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją, nes bendrosios pareigos elgtis sąžiningai ir rūpestingai pažeidimas suponuoja neteisėtumą.

Nuginčijus asmens, nurodyto viešame registre valdymo prezumpciją, teismas pagrįstai asmeniu, atsakingu už bute kilusį gaisrą, pripažino turto savininkę.

Gaisro priežastis ir pastatui padaryta žala konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Atsakovė nepagrįstai ginčija priteistos turtinės žalis dydį. Atlikta turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad buto rinkos vertė 2009-10-17 buvo 65 000 Lt. Atestuotos įmonės sudaryta turto vertinimo ataskaita yra leistinas ir patikimas įrodymas, ji laikoma teisinga kol nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ši turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo statusą. Atsakovė šio įrodymo neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ataskaitoje nurodytą buto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad 2008-11-27 buto rinkos vertė buvo 64433 Lt, gaisro dieną 2009-10-17 turto vertinimo ataskaita turtas įvertintas 65 000 Lt, o dėl gaisro sukeltų padarinių namas yra nebetinkamas gyventi ir gresia sugriūti, buto liekanos yra bevertės, realūs nuostoliai yra buto vertė, todėl teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 18 d. šio namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) kilo gaisras ir šis butas priklauso atsakovei. Nurodytas butas atsakovo išnuomotas trečiajam asmeniui I. M.. Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009 m. spalio 18 d. akte gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas elektros įvade; gaisro ir jo gesinimo metu buvo sugadintos namo gyvenamosios patalpos, o taip pat ir ieškovo butas. Ieškovas ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 64433 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovė nesiėmė veiksmų tinkamai nekilnojamojo turto priežiūrai, atsakovės neveikimas ir lėmė gaisro kilimą.

Apeliantės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad apeliantė nėra atsakinga už ieškovui atsiradusią žalą pagal CK 6. 266 straipsnį, priimdamas sprendimą ir patenkindamas ieškovo ieškinį teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę bei nesivadovavo suformuota teismine praktika, netinkamai vertino įrodymus ir nustatė atlygintinos žalos dydį.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad žala ieškovui buvo padaryta CK 6. 266 straipsnio būdu, nes gaisro kilimo priežastis buvo ne dėl pastato trūkumų, o dėl gedimo elektros įvade. Nustatęs tokias aplinkybes apylinkės teismas sprendė, kad atsakovei civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo motyvacijai pritaria ir konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai nustatinėjo visas civilinės atsakomybės sąlygas ir toks teisės normų aiškinimas ir taikymas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“v. UAB Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012).

Kauno apygardos teismas nagrinėdamas kitą civilinę bylą Nr. 2A-86-264-2012 2012 m. sausio 19 d sprendimu nustatė gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gaisro kilimo priežastis ir pasatui padarytą žalą. Teismas nustatė, kad gyvenamajame name savivaldybei priklausančių patalpų ir inžinerinės įrangos būklė bloga, patalpas remontuoti ekonomiškai yra nenaudinga, gyvenamojo namo nusidėvėjimas siekia 75 procentus, gyvenamasis namas nuo 1982 metų yra pripažintas avariniu, o po gaisro Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2010 m. kovo 20 d. sprendimu atsakovei priklausančios patalpos pripažintos netinkamos gyventi ir išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Teismas remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma konstatavo, kad atsakovė, kaip gyvenamųjų patalpų savininkė, buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle, nevykdė teisinės pareigos ir tokie atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija peržiūrėjusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacine tvarka 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartimi tokį apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012). Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatytos aplinkybės dėl gaisro kilimo priežasties ginčo gyvenamajame name ir konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai. Paminėtu kasacinės instancijos teismo sprendimu yra pripažinta, kad ginčo atveju deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate spręstinas bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6. 263, 6. 246 - 6. 249 straipsniai), todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovui padarytą žalą pagal CK 6. 266 straipsnį yra nepagrįstas ir atmestinas. Dėl šios nurodytos priežasties visi kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su CK 6. 266 straipsnio neteisingu aiškinimu ir taikymu neanalizuotini.

Kasacinės instancijos teismas aiškindamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatant žalos dydį yra pažymėjęs, jog C K 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (C K 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. rugsėjo 23d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 64433 Lt žalai atlyginti nurodydamas, kad gaisro kilimo metu jam priklausančio buto vertė buvo 65000 Lt, dėl gaisro padarytų pažeidimų butas yra netinkamas gyventi. Pirmosios instancijos teismas remdamasis UAB „Domus Optika“ nustatyta buto vertinimo ataskaita ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tokio tinkamo rašytinio įrodymo neginčijo nustatė, kad atlygintinos žalos dydis yra 64433 Lt. Bylos duomenimis nustatoma, kad po kilusio gaisro name atjungtos visos komunikacijos, jis neeksploatuojamas, gyventojai išsikėlė. Kauno miesto savivaldybės administracijos ekstremalių situacijų valdymo centras pripažino, kad dėl gaisro padarinių gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra kritinės būklės ir yra pavojus jam sugriūti, namas nebetinkamas gyventi, jo atstatyti neįmanoma. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas atlygintinos žalos dydį savo sprendimą grindė patikimais rašytiniais įrodymais, surinktais ir ištirtais nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 177-185 straipsniuose, todėl iš esmės priėmė teisingą sprendimą. Naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir pripažinusi, kad priimant sprendimą nebuvo pažeistos materialinės teisės normos bei proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo, nenukrypta nuo teismų praktikos, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.