Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-02-23 · Civilinė byla Nr. e2-56-559/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-23
Bylos Nr.
e2-56-559/2016
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02641-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Ieškovas
L. Š.
Atsakovas
A. Š.
Trečiasis asmuo
E. Š.
Advokatai
Olita Remeikė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-56-559/2016Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02641-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1.; 3.4.1.1.; 3.2.6.4. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė,sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiajam asmeniui E. Š., dėl materialinio išlaikymo (paramos) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. Š. savo reikalavimą palaiko, prašo priteisti jai iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą (paramą) po 170,00 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. spalio 26 d. iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne vyresnei negu 24 metų; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015-09-08 iki ieškinio pateikimo (2015-10-26) – 272 Eur..

Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4a klasėje, pagal vidurinio ugdymo programą. 2010 m birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37-722/2010 santuoka, sudaryta tarp E. Š. ir A. Š. nutraukta, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės bei, nustatė nepilnamečių sutuoktinių vaikų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , bei jos brolio G. Š., gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. Š., ir priteisė iš atsakovo A. Š. materialinį išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją) iki vaikų pilnametystės. Pilnamete ieškovė tapo 2015 m. rugsėjo 8 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir toliau mokosi mokykloje pagal vidurinio ugdymo programą, yra paskutinėje gimnazijos klasėje, manytina, kad išlaikymas ieškovei priklausė nepertraukiamai. Atsižvelgiant į tai, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015-09-08. Jokio turto ir pajamų ieškovė neturi, o dirbti ir užsidirbti pajamų, kol kas taip pat neturi galimybės, nes intensyviai mokosi, ruošiasi brandos egzaminams, sekančiais metais rengiasi stoti į aukštąją mokyklą. Sėkmingai baigusi studijas, įgijus specialybę, gavusi darbą, galės savimi pasirūpinti pati. Šiuo metu ieškovė yra išlaikoma ir remiama tik mamos E. Š., kuri šiuo metu dirba ir teikia ieškovei lėšas, reikalingas pragyvenimui bei mokslui. Tačiau ieškovės mama nėra pajėgi ieškovei teikti tiek paramos, kiek yra reikalinga, kadangi be jos šeimoje auga dar ieškovės brolis G. Š., kuriam berniuko tėvas A. Š. laiku ir tinkamai išlaikymo nemoka. Be to, išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai. Atsakovo A. Š. turtinė padėtis, darbo užmokestis ieškovei nežinomi, atsakovas savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina, su jais nebendrauja. Šiuo metu yra susidariusi nemenka išlaikymo pagal 2010 m birželio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-37-722/2010 įsiskolinimo suma. Ieškovė maisto produktams vidutiniškai išleidžia apie 100,93 Eur per mėnesį, ugdymo prekėms apie 10,33 Eur per mėnesį, higienos prekėms apie 26,50 Eur per mėnesį, aprangos prekėms 71,95 Eur, komunalinėms paslaugoms, tenkančioms ieškovės daliai, pietums gimnazijoje, atostogoms, ekskursijoms, vitaminams, vaistams, mobilaus ryšio paslaugoms, kirpėjai, matematikos korepetitorei 130,29 Eur per mėnesį. Iš viso per mėnesį ieškovė vidutiniškai išleidžia 340 Eur. Prašomo teikti išlaikymo suma per mėnesį yra 170 Eur (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą bei studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų.

Teismo posėdyje ieškovė L. Š. papildomai paaiškino, kad jos su mama sunkiai gyveno, nuolat tekdavo skolintis pinigus iš kitų žmonių, giminaičių. Po tėvų santuokos nutraukimo ji palaikė gana artimus ryšius su tėvu kurį laiką, bet po vieno tėvų konflikto jie nustojo bendrauti. Prieš ieškinio padavimą jis jai paskambino ir pasiūlė mokėti po 100 Eur. Jai papildomai reikia dar keisti kas dvejus metus akinius, kurie kainuoja apie 170 Eur. Po ieškinio pateikimo tėvas jai nė karto išlaikymui lėšų nedavė. Jai po anginos operacijos tenka vartoti papildomai medikamentus, dar bus reikalinga gydytojo konsultacija.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Š. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, reikalaudama savo materialiniam išlaikymui kas mėnesį priteisti po 170,00 Eur, yra formaliai visiškai teisi, kadangi ji dar mokosi gimnazijoje, nedirba ir savarankiškų reguliarių pajamų neturi, todėl jai yra reikalinga materialinė parama. Atsakovas neatsisako jai tą paramą teikti. Jis pats pasiūlė dukrai atsidaryti savo vardu sąskaitą banke, kad jis galėtų ten pervesti jai skirtus pinigus. Tačiau dukra yra priešiškai nusistačiusi jo atžvilgiu ir jai atrodo, kad geruoju jis jai pinigų nemokės. Jis sutinka teikti ieškovei materialinę paramą, kol ji mokysis gimnazijoje. Jo galimybės yra ribojamos jo pajamų ir kitų įsipareigojimų - moka teismo priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. Š., gim. 2006-01-28. Tačiau jo ir ieškovės motinos kartu teikiama materialinė parama MMA dydžio ribose bus pakankama jos kasdienėms reikmėms, juo labiau, kad ir pati ji jau turi galimybę dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Jam nėra žinoma, kad ieškovė būtų bandžiusi ieškotis kokio nors darbo, o ir teismui ji apie tai jokių įrodymų nepateikė. Suprantama, kad prie dukros materialinio išlaikymo analogiškai privalo prisidėti ir jos motina E. Š.. Ieškinyje nėra nurodyta jokių duomenų, kiek ji prisideda prie dukros išlaikymo, tačiau ji dirba ir gauna nuolatines pajamas, t. y. turi galimybę remti dukrą materialiai. Parama jos reikalingiems suaugusiems vaikams tikrai ir neginčytinai teiktina tik iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Po to suaugęs žmogus pats savarankiškai sprendžia savo likimą, pasirinkdamas studijų kryptį ir būdą, arba darbinę veiklą. Jis sutinka, kad ieškovei būtų priteista parama iki gimnazijos baigimo, bet nesutinka, kad būtų priteista parama ir vėlesniems jos mokymosi periodams, iki jai sukaks 24 metai. Jis teiks savo dukrai paramą, kiek tai leidžia jo pajamos ir turtinė padėtis, bei kiek tai nepadarys esminės žalos jo nepilnamečio sūnaus G. Š. interesams ir jam pačiam.

Teismo posėdyje atsakovas A. Š. papildomai paaiškino, kad kol mokosi gimnazijoje, dukrai sunku darbą susirasti, bet vėliau ji turi išnaudoti visas galimybes susirasti darbą, gauti pajamas, gali mokytis neakivaizdžiai. Jo darbas sezoninis, pajamos – apie 550 Eur per mėnesį. Vasarą jis gali netekti darbo. Ūkis (sodas) yra jo hobis, o ne pajamų šaltinis. Maksimalios pajamos per metus už parduotą medų ir obuolius - apie 2 000 Eur. Pajamos iš ūkio yra sezoninės ir nėra garantuotos, nes priklauso nuo gamtos sąlygų. Jo tėvai - garbaus amžiaus, jiems reikia padėti. Turi mokėti dar išlaikymą sūnui. Jis yra federacijos rinktinės treneris, tačiau pajamų iš šios veiklos neturi. Santykiai pablogėjo, kai dukra paprašė pinigų, o jis jų neturėjo ir negalėjo duoti. Kai dukrai sukako 18 metų, jis siūlė tartis dėl tolesnio išlaikymo, bet ji pasiūlė bendrauti per antstolius. Jei turėtų pakankamai pinigų, jis tikrai mokėtų. Namo jis neturi, gyvena vagonėlyje. Turi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams apie 5 000 Eur už pirktą žemę. Sutuoktinės neturi, bet turi sugyventinę, su kuria jis veda bendrą ūkį, už bendrus pinigus pirko žemę.

Trečiasis asmuo E. Š. su ieškinio reikalavimais visiškai sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad dukros poreikiams reikalinga būtent tokia suma. Joms padeda ir draugai bei artimieji. Ji pati sunkiai dirba po 12 valandų, dar reikia rūpintis mažesniu sūnumi. Ji turi finansinių įsipareigojimų artimiems giminaičiams ir draugams, nes iš jos pajamų sunku vaikus išlaikyti. Darbo užmokestis - 350 Eur. Dukra stengiasi, nori pasiekti užsibrėžto tikslo, ji nori mokytis ir studijuoti. Dukra norėjo dirbti ir anksčiau, bet nepilnametės jos niekas nepriėmė. Atsakovas turi pasistatęs namą, išlaikymo vaikams nemoka. Apie vaikus nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės, trečiojo asmens paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. Š. yra atsakovo A. Š. duktė, kuriai 2015 m. rugsėjo 8 d. sukako 18 metų. Ieškovė šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4 A klasėje (2015-09-04 pažyma Nr. 127), mokymo forma – dieninė. Gyvena ji kartu su mama E. Š. ir nepilnamečiu broliu G. Š. gim. 2006 m., adresu: (duomenys neskelbtini) (Jonavos miesto seniūnijos 2015-09-14 šeimos sudėties pažyma Nr. 17J-395), ieškovės motinai E. Š. nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ Regitra duomenimis ieškovė registruotų transporto priemonių neturi.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvų A. Š. ir E. Š. santuoka buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimu, kuriuo vaikų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina E. Š., o iš atsakovo A. Š. buvo priteistas vaikams materialinis išlaikymas mokant kiekvienam vaikui po 300,00 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovei tapus pilnamete 2015 m. rugsėjo 8 d., jos paaiškinimu jai materialiai padeda ir faktiškai šiuo metu išlaiko mama E. Š., taip pat finansiškai remia artimi giminaičiai ar šeimos draugai. Tėvas A. Š. po to, kai jai sukako aštuoniolika metų, materialiai nepadeda.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad E. Š. dirba UAB (Duomenys neskelbtini)“, jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 417 Eur priskaitomas darbo užmokestis. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad E. Š. nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o registruotų transporto priemonių neturi. Kaip nurodė trečiasis asmuo, ji turi pareigą be ieškovės išlaikyti dar ir nepilnametį dešimties metų amžiaus sūnų.

VSDFV duomenimis nustatyta, atsakovas A. Š. dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis atsižvelgiant į sezoninį darbo pobūdį, yra nuo 75 Eur iki 812 Eur (priskaitoma suma). Be to atsakovas nuo 2008 m. yra įregistravęs ūkininko ūkį (Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. 0023192) ir jo paaiškinimu per metus jis iš šios veiklos gauna apie 2 000 Eur pajamų. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės ir penki žemės sklypai, kuriuose jis vykdo ūkininko veiklą. Atsakovas, kaip ir trečiais asmuo dar turi pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. Š..

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 (įsigaliojusiu 2013 m. liepos 9 d.) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas buvo papildytas 3.192¹ straipsniu, kurio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams. Tačiau anaiptol ne visų moralinių priedermių vykdymas (ar jų vykdymas „visa apimtimi“) gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Ieškovė paramos priteisimo būtinumą ir priteistinos paramos dydį sieja su ta faktine aplinkybe, kad ji, sulaukusi pilnametystės, mokosi vidurinės mokyklos (gimnazijos) baigiamojoje klasėje ir toliau nori mokytis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir įgyti išsilavinimą. Tam jai reikalingos lėšos, motina teikia paramą pagal išgales, tačiau jos nepakanka, nes pajamos yra nedidelės. Minėtu nutarimu LR Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Ieškovė, besimokydama gimnazijos ketvirtoje klasėje, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui, užklasinei veiklai. Ieškovė yra pažangi mokinė, daugumos mokomųjų dalykų įvertinimai yra geri arba labai geri ((duomenys neskelbtini) gimnazijos 2016-01-15 pažyma Nr. DV1-17). Be to mergaitė, norėdama tobulėti, dalyvauja įvairioje papildomoje ugdomojoje veikloje: tarptautiniuose projektuose, rašinių konkursuose, konferencijose, stovyklose ir kt., ką patvirtina byloje pateiktų padėkų, sveikinimų ir pažymėjimų bei diplomo kopijos (7 vnt.). Siekdama įgyti papildomų ir praktinių žinių, ji savanoriškai dirbo E. M. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo profesiniame veiklinime, būdama klausytoja Vytauto Didžiojo universitete išklausė teisės disciplinos kursą (2015-05-14 Akademinė pažyma, 2015-02-24 Profesinio veiklinimo sutartis, 2015-06-12 Savanoriško darbo atlikimo sutartis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovei būtina materialinė parama, nes: 1) ji jokio turto neturi, 2) nedirba, nes mokydamasi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 A klasės dieniniame skyriuje privalo lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, dalyvauti popamokinėje veikloje, 3) jokių pajamų negauna, o tinkamam mokymuisi gimnazijoje ir baigiamųjų egzaminų pasiruošimui reikia skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Ieškovei, besimokančiai gimnazijoje, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje, jai būtina finansinė parama.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, tokio pobūdžio byloje būtina nustatyti ir atsakovo galimybes teikti konkrečią paramą, nes ieškovės poreikių tenkinimas šiuo atveju nebegali būti vien tėvų atsakomybė. Iš tėvų gali būti reikalaujama tiek, kiek jie išsigali paramos teikti. Atsakovas A. Š. su ieškiniu iš dalies sutinka ir prašomo priteisti išlaikymo dydžio iš esmės neginčija, tačiau sutinka teikti ieškovės prašomą paramą tik kol ji mokysis vidurinėje, o ne aukštojoje mokykloje, nes kaip jau buvo nurodyta, Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Atsakovo nuomone, ieškovė dar nesimoko aukštojoje mokykloje ir nėra žinoma ar ji neturės galimybės dirbti studijuodama aukštojoje mokykloje.

Teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka. Įstatymų leidėjas, išlaikymo priteisimą sieja su faktu, kad pilnametis vaikas mokosi, o ne su tikimybe, kad vaikas mokysis ateityje. Visų pirma, CPK 267 straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio Kodekso 262 straipsnio 1 dalyje (preliminarūs sprendimai). Antra, įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų išlaikymo priteisimo sąlygų egzistavimas ir kriterijų atitikimas, kaip antai: vaiko ir tėvų turtinė padėtis, vaiko protingos galimybės pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, valstybės remiamo kreditavimo galimybės, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, tėvų galimybės teikti išlaikymą ir kt. sprendžiant dėl reikalavimo priteisti išlaikymą, turi būti nustatomi ir vertinami vaikui jau mokantis aukštojoje mokykloje, o ne tikintis tai daryti. Pilnamečiam vaikui įgijus vidurinį išsilavinimą vidurinėje mokykloje, atsiranda kitokios galimybės savarankiškai pasirūpinti pragyvenimu – įvairios studijų formos, galimybė dirbti, gauti lengvatinį studijų kreditą ir kt. Trečia, mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Profesinės mokyklos moksleivis ar aukštosios mokyklos studentas neretai jau turi galimybę derinti vienu metu ir mokymąsi, ir darbą, savarankiškai pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui, kai gaunama stipendija nėra pakankama būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Pažymėtina ir tai, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, t. y. paramos būtinumo ir dydžio klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į kokią aukštąją ar profesinę mokyklą ieškovė įstos, kokiomis sąlygomis, kokia bus tuo metu ieškovo tėvo ir motinos turtinė padėtis ir pan.(pvz.: Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-889-730/2014;Vilniaus apygardos teismo 2014-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2424-467/2014, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1930-264/2014 ir kt.).

Ieškovė aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje dar nesimoko ir į jį neįstojo, jei įstos, tai neaišku kada, be to, gali gauti stipendiją, kreditą, galimai galės dirbti ir kt., todėl neaišku, ar bus reikalinga parama. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti priteistas iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Dėl išlaikymo dydžio šioje byloje ginčo iš esmės nebuvo, atsakovas sutiko teikti 170,00 Eur dydžio išlaikymą, o ieškovės pateiktas jos materialinių poreikių dydis neviršija Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio, todėl teismas plačiau dėl priteistino išlaikymo dydžio nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovei L. Š., kuri mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje), yra būtina parama, o atsakovas A. Š. gali teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus poreikius, į ieškovės reikalaujamo priteisti išlaikymo dydį, kurio atsakovas neginčija, ieškinys, vadovaujantis LR CK 3.192¹ str., tenkintinas, priteisiant iš atsakovo A. Š. jo pilnametei dukrai L. Š. išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį iki ieškovė mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai. Parama priteistina nuo ieškinio teismui padavimo dienos - 2015 m. spalio 27 d.

Dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015-09-08 iki ieškinio pateikimo momento, iš viso 272,00 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. LR CK 3.192¹ str. nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, ir jam būtina parama. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. D. v. V. D. , bylos Nr. 3K-3-50/2012). Minėto CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtintas CK 3.200 straipsnio taikymas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytu laikotarpiu (nuo 2015-09-08 iki 2015-10-26) atsakovas teikė išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai yra priteistinas 272,00 Eur dydžio įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-09-08 iki 2015-10-26.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T3420-3969 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Minėtos tarnybos 2016-01-18 pažyma Nr. NTP-7-578 nustatyta, kad ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 94,64 Eur. Remiantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 99 str., 96 str. 1 d., atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas yra patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybei yra priteistina 50 proc. bylinėjimosi išlaidų: 47,32 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, 23,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio dalis ir 0,87 Eur išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarimu, Lietuvos Respublikos CK 3.192¹ str., CPK 259-260 str., 265 str.,270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametei dukrai L. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. spalio 27 d. iki ieškovė L. Š. mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) jo pilnametei dukrai L. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) 272,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-09-08 iki 2015-10-26.

Priteisti iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 23,87 (dvidešimt tris eurus 87 euro centus) mokėtino žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 47,32 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 32 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T3420-3969 ir 2016 m. sausio 18 d. pažymą Nr. NTP-7-578 (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5630).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė