- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2-3645-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20276-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pilies apartamentai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „In Public“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „In Public“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilies apartamentai“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „In Public“ dėl skolos ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-25883-1134/2020, buvo patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pilies apartamentai“ patikslintas ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „In Public“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista 3 557,31 EUR skola (3 217,10 EUR pagrindinė skola ir 340,21 EUR delspinigiai), 4 044,00 EUR sutartinės netesybos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (7 601,31 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė (pareiškėja) UAB „In Public“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė (pareiškėja) pareiškime nurodo, kad dėl objektyvių aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvykusį teisminį procesą, nes faktiškai negavo jokios informacijos apie pateiktą ieškovės ieškinį bei apie priimtą teismo sprendimą už akių. Teigia, kad apie teisminį procesą nieko nežinojo, nes teismas atsakovei procesinius dokumentus bei pranešimus siuntė įmonės buveinės (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu atsakovė veiklos nevykdė, nes faktinis jos veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovės akcininkė ir vadovė K. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Be kita ko, pažymi, kad dėl 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ šalyje buvo įvestas karantino rėžimas nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki birželio 16 d. 24 val., įmonėje buvo paskelbtos prastovos, atsakovė yra įtraukta į oficialų nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, todėl teigia, kad šios aplinkybės taipogi prisidėjo prie jos nežinojimo apie vykstantį teisminį procesą.
4. Atsakovės teigimu, teismas priėmė sprendimą vertindamas tik ieškovės pateiktą informaciją apie neapmokėtas sąskaitas už buto nuomą, taip pat, priteisė netesybas, tačiau visiškai nesprendė dėl sumokėto užstato, kuris sudaro 4044 EUR. Byloje nebuvo pateiktos informacijos apie atsakovės ieškovei teiktus paaiškinimus ir prašymus dėl skolos ir priimtinos žalos sudengimo su atsakovės sumokėtu užstatu. Atsakovė ginčo metu neginčijo skolos už nuomą t. y. 3217,10 EUR ir dalies padarytos butui padarytos žalos (t. y. už katės sugadintą kėdžių dangą), tačiau nesutiko su kitais ieškovės reikalavimais padengti remonto išlaidas, susijusias su tariamų defektų taisymu. Ieškovės įvardintus defektus atsakovė vertino ir vertina kaip natūralų nusidėvėjimą, todėl pateikė ieškovei siūlymą likusią nesumokėtą sumą už nuomą (3217,10 EUR) sudengti su sumokėtu depozitu (4044 EUR) ir susitarti dėl kėdžių kainos (dėl defektų kėdėms atsakovė sutiko ir neprieštaravo). Objektyviai vertinant, šalių mokėtinos sumos turi būti sudengtos, todėl jeigu teismas būtų gavęs šią informaciją apie šalių ginčą, tikėtina, kad teismo sprendimas iš esmės pasikeistų, todėl turi būti peržiūrėtas.
5. Ieškovė UAB „Pilies apartamentai“ atsiliepime į pareiškėjos (atsakovės) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su nurodytu pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti 2020 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą už akių.
6. Atsakovės buveinės adresas, kaip matyti iš byloje esančio atsakovės Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, yra įregistruotas ir nėra pakeistas nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo pat juridinio asmens įregistravimo momento. Atsakovė niekur aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, kad dokumentai atsakovei turi būti įteikiami kitu, nei Juridinių asmenų registre nurodytu, adresu, todėl atidus ir rūpestingas verslininkas privalo pasirūpinti, kad nesusidarytų situacijos, kai tokį nepateisinamai ilgą laikotarpį bet kurie tretieji asmenys neturėtų galimybės įteikti verslo subjektui jokių procesinių dokumentų pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Šis adresas turi būti ne fiktyvus, o sutampantis su veiklos vykdymo vieta, kurioje realiai yra užtikrinta galimybė priimti bet kokius juridiniam asmeniui įteikiamus dokumentus. Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, adresuoti atsakovei, remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, šioje civilinėje byloje laikomi įteiktais atsakovei tinkamai 2020 m. rugsėjo 12 d., t. y. praėjus 10 dienų nuo procesinių dokumentų pakartotinio išsiuntimo atsakovės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Taigi atsakovės pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.
7. Ieškovės vertinimu, atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovė, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad skolos pagal nuomos teisinių santykių pagrindu išrašytas sąskaitas niekada neginčijo, todėl ir sprendimas už akių skolos ir delspinigių dalyje yra laikomas pripažintu, teisėtu ir pagrįstu pačios atsakovės. Be to, 4044,00 EUR užstato panaudojimo būdas ir teisinis pagrindas buvo aiškiai nurodyti atsakovei ieškovės siųstose pretenzijose ir buvo aiškiai išdėstyti ieškinyje bei pagrįsti su ieškiniu pateiktais įrodymais. Ieškovės teigimu, sutartiniai atsakovės užstato panaudojimo teisiniai pagrindai (būtent žalai, o ne skolai padengti) Nuomos sutartyje buvo šalių aiškiai sutarti ir yra visiškai tiesioginiai, neginčytini ir akivaizdūs. Taigi atsakovė įrodymų ar argumentų, dėl kurių priimtas sprendimas už akių turėtų būti laikomas akivaizdžiai neteisingas ir panaikintas, nepateikė, todėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės visiškai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
8. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.
9. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
10. Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių, kuris priimtas jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, peržiūrėjimo.
Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių
11. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
12. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovės galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jos paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimu.
13. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.
14. Iš byloje esančių duomenų, kurių atsakovė neginčija, nustatyta, kad ieškovės patikslintas ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 27 d. ir atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pirmą kartą procesiniai dokumentai (t. y. ieškovės patikslintas ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) atsakovei buvo siunčiami ieškinyje bei tarp šalių 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos nuomos sutartyje su teise nusipirkti turtą Nr. PLS-SA-LZ-2/B-4 (toliau – ir Nuomos sutartis) nurodytu jos registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (siuntų sekimo portale pažymėta, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Pakartotinai procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės vadovei K. V. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše (t. y. tuo metu, kuomet ir buvo siunčiami procesiniai dokumentai), tačiau vėl grįžo neįteikti (siuntų sekimo portale pažymėta, jog neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Taigi teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovei, pirmiausia išnaudojo visas CPK 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu ir atsakovės registruotos buveinės adresu, atsakovės vadovei). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovei nurodytais būdais, teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė pakartotinai procesinius dokumentus atsakovės registruotos buveinės adresu. Vadinasi, atsakovei patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. rugsėjo 12 d. (CPK 123 straipsnio 4 dalis).
15. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog atsakovės buveinės adresas ((duomenys neskelbtini)), kaip matyti iš byloje esančio atsakovės Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, yra įregistruotas ir nėra pakeistas nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., t. y. nuo pat juridinio asmens įregistravimo momento. Atsakovė niekur aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė, kad dokumentai atsakovei turi būti įteikiami kitu, nei Juridinių asmenų registre nurodytu, adresu, todėl akivaizdu, jog atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga verslininkė privalėjo pasirūpinti, kad nesusidarytų situacija, kai tokį nepateisinamai ilgą laikotarpį bet kurie tretieji asmenys neturėtų galimybės įteikti verslo subjektui jokių procesinių dokumentų pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu. Šis adresas turi būti ne fiktyvus, o sutampantis su veiklos vykdymo vieta, kurioje realiai yra užtikrinta galimybė priimti bet kokius juridiniam asmeniui įteikiamus dokumentus.
16. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė savo atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė niekur aiškiai nenurodė, kad procesiniai dokumentai jai turi būti įteikiami kitu, nei Juridinių asmenų registre bei šalių Nuomos sutartyje nurodytu adresu. Be kita ko, remiantis Nuomos sutarties nuostatomis, o būtent 9.3. ir 9.4. punktais, atsakovė turėjo pareigą nurodyti tokį adresą korespondencijai, kuriuo ji pati realiai naudojasi ir kuriuo gali operatyviai gauti visus pranešimus, taip pat ir pareigą pranešti apie bet kokius adreso pasikeitimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas turėjo teisę priimti 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių. Taigi, atsakovės pozicija, kad ji dėl objektyvių aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti apie įvykusį teisminį procesą, yra nepagrįsta.
17. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovė savo nežinojimą apie įvykusį teisminį procesą grindžia ir 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvestu teisiniu karantino režimu. Šiame kontekste pažymima, kad karantino rėžimo trukmė Lietuvos Respublikoje buvo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. 0:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val., ieškovės patikslintas ieškinys teisme buvo priimtas 2020 m. liepos 27 d., o sprendimas už akių – 2020 m. rugsėjo 29 d. Iš šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad tuo metu, kai buvo atliekami visi procesiniai veiksmai, susiję su šia byla, Lietuvos Respublikoje karantino teisinio režimo nebuvo. Taigi ir šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
18. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
19. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
20. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
21. Vertinant argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pažymėtina, kad iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė su atsakove 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė nuomos sutartį su teise nusipirkti butą Nr. PLS-SA-LZ-2/B-4 (toliau – ir Nuomos sutartis). Šalys susitarė, kad Sutartyje numatytomis sąlygomis ieškovė suteiks už nuomos mokestį atsakovei laikinai valdyti ir naudotis Sutarties Specialiųjų sąlygų B dalyje nurodytą turtą (t. y. butą). Patalpos atsakovei buvo perduotos 2019 m. rugsėjo 6 d. pasirašant Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo aktą.
22. Kaip matyti iš ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, perduodant patalpas atsakovė jokių pastabų ar pretenzijų dėl pagal Sutartį perduodamo turto neturėjo. Ieškovės teigimu, atsakovė jau 2020 m. vasario 13 dienai buvo reikšmingai pažeidusi savo finansinių prievolių pagal Sutartį vykdymą, t. y. periodiškai vėluodama atlikti mokėjimus ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. 2020 m. vasario 24 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė turto grąžinimo aktą, kuriame buvo fiksuota visa eilė grąžinamų patalpų ir jose esančios įrangos defektų. 2020 m. kovo 10 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos apmokėjimo, kuria pareikalavo sumokėti 3217,10 EUR skolą (t. y. sumą neįskaitant delspinigių) pagal išrašytas ir apmokėjimui pateiktas sąskaitas – faktūras, bei nurodė preliminarų tai dienai įvertintą turtui padarytą žalos dydį. Kadangi atsakovė pretenzijoje nurodytu terminu, t. y. iki 2020 m. kovo 15 d., skolos nepadengė, ieškovė 2020 m. kovo 24 d. atsakovei pateikė pakartotinę pretenziją, nurodydama, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 30 d. atsakovė sumokėtų skolą.
23. Teismui susipažinus su atsakovės pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nustatyta, jog pareiškime dėl sprendimo už peržiūrėjimo pati atsakovė aiškiai nurodė ir pabrėžė, jog ji neginčijo ir neginčija savo įsipareigojimo sumokėti 3 217,10 EUR susidariusią skolą pagal Nuomos sutartį. Remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos pačios šalies pripažintais faktais. Taigi akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimas už akių toje dalyje, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 3 557,31 EUR skolą su delspinigiais (t. y. 3 217,10 EUR pagrindinė skola ir 340,21 EUR delspinigiai) yra laikomas pripažintu, teisėtu ir pagrįstu pačios atsakovės.
24. Atsakovės teigimu, abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu sudaro tai, jog tarp šalių vyko ginčas dėl ieškovės atlikto 4044 EUR dydžio užstato, sumokėto pagal Nuomos sutarties 4.3 punktą, įskaitymą į turtui padarytą žalą, t. y. atsakovė apskritai nesutinka, jog turtui buvo padaryta žala, todėl ieškovė neturėjo teisės 4044 EUR dydžio užstato įskaityti į turtui tariamai padarytą žalą. Atsakovės teigimu, pagal atsakovės parengtą suderintą aktą, sudengus teismo sprendimu už akių priteistą skolą su 4044 EUR dydžio užstato, būtent ieškovė yra skolinga atsakovei, o ne priešingai, todėl akivaizdu, jog sprendimas už akių turi būti panaikintas.
25. Vertindamas šiuo atsakovės argumentus, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Šalių sudarytos Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3. punkte šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti nuomotojui (ieškovei) nurodyto dydžio užstatą, kuris gali būti panaudotas, pavyzdžiui, nuomininko padarytai žalai, o 5.3. punktas šalys sulygo, kad, pasibaigus nuomos terminui, patalpos turi būti grąžinamos tokios pačios būklės, kokios buvo perduotos nuomininkui. Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, jog 4044 EUR užstato panaudojimo būdas ir teisinis pagrindas buvo aiškiai nurodyti ieškovės siųstose atsakovei 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 24 d. pretenzijose. Be to, užstato panaudojimo argumentai buvo aiškiai išdėstyti iš ieškovės ieškinyje ir pagrįsti su ieškiniu pateikti įrodymais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės (nuomininkės) pagal Nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų D dalį sumokėto užstato suma (4044 EUR), kaip tai numatyta Nuomos sutarties 4.3, 5.3. punktuose yra skirta atsakovės padarytos žalos nuomotojai (ieškovei) atlyginimui. Pirmąja pretenzija atsakovė buvo informuota, kad nutraukus Nuomos sutartį ir nuomininkei grąžinus nuomojamą turtą ieškovei, buvo užfiksuota nuomojamam turui padaryta žala. Pakartotinės pretenzijos pateikimo dieną buvo įvertinta ir paskaičiuota galutinė žalos suma, kuri ieškovės paskaičiavimu buvo lygi 7553,27 EUR. Atsakovei buvo pranešta, kad ieškovė nurodytą žalos sumą įskaito su atsakovės užstatu, lygiu 4044 EUR.
26. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, jog sutartiniai atsakovės užstato panaudojimo teisiniai pagrindai (t. y. būtent žalai, o ne skolai padengti) Nuomos sutartyje šalių buvo aiškiai sutarti ir akivaizdūs, t. y. tokią įskaitymo teisę ieškovei suteikė šalių sudaryta Nuomos sutartis. Be to, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 217,10 EUR pagrindinę skolą, 340,21 EUR delspinigius, 4 044,00 EUR sutartines netesybas, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Turtui padaryta žala, jos dydis/pagrįstumas, kurį savo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ginčija/nesutinka atsakovė, nebuvo šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, t. y. minėtu ieškiniu ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo, todėl akivaizdu, jog šioje civilinėje byloje teismas priimdamas sprendimas už akių, su kuriuo nesutinka atsakovė, pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl turtui padarytos žalos, jos dydžio ar pagrįstumo. Atitinkamai teismas nevertino, ar pagrįstai ieškovė atliko 4044 EUR dydžio užstato, sumokėto pagal Nuomos sutarties 4.3 punktą, įskaitymą į turtui padarytą žalą. Juolab, kaip minėta, sutartiniai atsakovės užstato panaudojimo teisiniai pagrindai (t. y. būtent žalai, o ne skolai padengti) Nuomos sutartyje šalių buvo aiškiai sutarti ir akivaizdūs, t. y. tokią įskaitymo teisę ieškovei suteikė šalių sudaryta Nuomos sutartis.
27. Aukščiau šioje teismo nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti teiginiai, jog tarp šalių vyko ginčas dėl ieškovės atlikto 4044 EUR dydžio užstato įskaitymo į turtui padarytą žalą, todėl ieškovė neturėjo teisės 4044 EUR dydžio užstato įskaityti į turtui tariamai padarytą žalą, nesudaro pagrindo abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
28. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės ieškinyje taip pat buvo aiškiai išdėstyti 4044 EUR prašomų priteisti netesybų teisiniai pagrindai, bei pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.5 p., ieškovė, pasinaudojusi nuomotojos teise dėl nuomininkės kaltės nutraukti nuomos sutartį, turi teisę reikalauti atsakovės (nuomininkės) sumokėti 3 mėnesių nuomos mokesčio dydžio netesybų sumą. Nuomos mokesčio dydis, vadovaujantis Sutarties Specialiųjų sąlygų F dalimi, yra lygus 1 348, 00 EUR. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, vadovaujantis Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 8.5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 4 044,00 EUR (1 348 EUR x 3 mėn.) dydžio sutartinių netesybų. Sprendimu už akių, teismas būtent ir priteisė ieškovei iš atsakovės 3 557,31 EUR skolą (3 217,10 EUR pagrindinė skola ir 340,21 EUR delspinigiai), 4 044,00 EUR sutartines netesybas, 6 proc. dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą sumą (7 601,31 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 EUR bylinėjimosi išlaidas.
29. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų, atsakovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismui nepateikė, todėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės visiškai neturi įtakos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
30. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 288 straipsniu, 290–292 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti atsakovės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „In Public“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.