- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-977-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00857-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. B., G. B., K. N.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. B., G. B., K. N. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir atsakovų R. B., G. B., K. N. priešieškinį ieškovui V. K. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovams R. B., G. B., K. N. (toliau – ir atsakovai) dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir atsakovų R. B., G. B., K. N. priešieškinį ieškovui V. K. dėl servituto nustatymo.
2. 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį ir prašė ją patvirtini. Šalys patvirtino, jog taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės joms yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, bei servituto nustatymo. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių bei trečiųjų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punktą, išbraukiant žodžius „nuo įmokėjimo dienos“ ir vietoj jų įrašant žodžius „skaičiuojant nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų atlikimo momento, t. y. hipotekos registravimo įrašo ginčo žemės sklypui nuėmimo ir turto arešto panaikinimo“, visą sutarties 5 punktą išdėstant skunde nurodyta nauja redakcija, taip pat pakeisti taikos sutarties 6 punktą, po žodžių „skaičiuojamą nuo“ įrašyti žodžius „dėl V. K. kaltės neįvykusio (-ių)“ ir papildyti punktą šiuo nauju sakiniu: „Šiame punkte minima sankcija gali būti taikoma tik už V. K. asmeninį veikimą ar neveikimą, lėmusį šioje Taikos sutartyje minimų sandorių nesudarymą, V. K. jokia forma neatsako, jei sandorių nesudarymo priežastimi buvo kitų asmenų (įskaitant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) veiksmai ar neveikimas“, bei visą taikos sutarties 6 punktą išdėstyti nauja skunde nurodyta redakcija.
6.1. Pagal taikos sutarties 6 punktą šalys susitarė, jog per 60 dienų terminą ieškovui neįvykdžius taikos sutarties sąlygų dėl sandorių sudarymo, ieškovas privalės grąžinti atsakovams visus gautus pinigus (20 000 Eur) bei sumokėti 30 procentų dydžio baudą. Apelianto teigimu, dėl nepakankamai aktyvių Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl hipotekos panaikinimo ginčo žemės sklypui, kyla reali grėsmė, jog ne dėl ieškovo kaltės nebus spėta įvykdyti sutarties 5 punkte numatytų įsipareigojimų ir tai lems neproporcingų turtinių sankcijų taikymą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, taikos sutarties 5 punktas turi būti pakeistas.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktas nėra aiškus ir dėl to gali būti skirtingai interpretuojamas. Apelianto teigimu, iš minėto punkto nėra aišku, dėl kokio dydžio baudos susitarė šalys (dėl 30 Eur ar 30 proc. nuo sandorio sumos), taip pat nėra aišku, nuo kurio sandorio sumos būtų skaičiuojama minėta bauda (13 000 Eur vertės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ar 7 000 Eur vertės servituto nustatymo sandorio). Be to, iš minėto sutarties punkto nėra aiškus sandorių sudarymo terminas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai R. B., G. B., K. N. prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą ir pusę šios baudos priteisti atsakovams. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Visos taikos sutarties sąlygos buvo suderintos su ieškovu. Derybų proceso metu sutarties sąlyga dėl sandorių sudarymo termino ir jo skaičiavimo tvarkos buvo nustatyta ieškovo naudai, tuo sudarant jam sąlygas su Valstybine mokesčių inspekcija išspręsti klausimą dėl hipotekos panaikinimo ginčo žemės sklypui. Atsakovų nuomone, ieškovo siūlomi taikos sutarties pakeitimai nėra suderinami su šalių interesų pusiausvyros principu ir sudaro sąlygas nesąžiningam ieškovo elgesiui vengiant sudaryti sutartyje nurodytus sandorius. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismo nutarties keisti nėra jokio pagrindo.
7.2. Ieškovas šiame procese elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl tai sudaro pagrindą paskirti ieškovui baudą, pusę šios baudos priteisiant atsakovams.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą atmesti, Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Apeliantas nepagrįstai atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymą siekia perkelti mokesčių administratoriui, kuris nėra niekaip susijęs su šalis siejančiais teisiniais santykiais.
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vengia spręsti klausimą dėl hipotekos panaikinimo. Trečiojo asmens teigimu, ieškovui įvykdžius mokestinę prievolę, buvo nedelsiant kreiptasi į antstolį su pranešimu apie vykdomojo dokumento reikalavimų įvykdymą bei prašoma grąžinti išieškotojai vykdomąjį dokumentą. Be to, ieškovui buvo žinoma, kad jam neapmokėjus antstolio vykdymo išlaidų, vykdomasis dokumentas jam negali būti grąžintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl taikos sutarties sąlygos keitimo
11. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl nepakankamai aktyvių Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl hipotekos panaikinimo ginčo žemės sklypui, kyla reali grėsmė, jog ne dėl ieškovo kaltės nebus spėta įvykdyti taikos sutarties 5 punkte numatytų įsipareigojimų ir tai lems neproporcingų taikos sutarties 6 punkte numatytų turtinių sankcijų taikymą ieškovui. Apelianto nuomone, tai sudaro pagrindą pakeisti taikos sutarties 5 punktą atskirajame skunde nurodytu būdu. Atsižvelgiant į šiuos atskirojo skundo argumentus, byloje pirmiausia spręstinas klausimas dėl galimybės pakeisti šalių sudarytos taikos sutarties 5 punktą.
12. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. ieškovas ir atsakovai pasirašė taikos sutartį, kurioje šalys joje numatytomis sąlygomis susitarė išspręsti šioje byloje kilusį ginčą dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, bei servituto nustatymo.
16. Taikos sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad atsakovams G. B. ir/arba R. B. įvykdžius 3 punkte nurodytą įpareigojimą sumokėti 20 000 Eur sumą pagal šią taikos sutartį, ieškovas V. K. nuo įmokėjimo dienos įsipareigoja per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų terminą:
- visiškai atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuo bet kokių apribojimų ir/arba apsunkinimų, įskaitant, bet neapsiribojant areštu ir hipoteka trečiojo asmens procesinėje padėtyje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, ir
- pasirašyti bei įregistruoti notarinį sandorį dėl nuosavybės teisės perleidimo atsakovams R. B. ir G. B. į 213 kv. m. žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir servituto nustatymo – suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, t. y. suteikiant teisę naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 160 kv. m. ploto, kaip yra pažymėta žemės sklypo plane M 1:500, 2019 m. sausio 24 d. sudarytame A. P. personalinės įmonės, kuris yra neatskiriama šios taikos sutarties dalis.
17. Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad neįvykdęs šios taikos sutarties sąlygos dėl sandorio dėl nuosavybės teisės perleidimo ir servituto nustatymo, ieškovas V. K. grąžina gautą 20 000 Eur sumą ir sumoka 30 % eurų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo sandorio sumos.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių pasirašyta taikos sutartis tą pačią dieną, t. y. 2019 m. vasario 28 d., buvo pateikta teismui tvirtinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi šalių pasirašyta taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta. Nors atsakovas nurodo, kad dėl nepakankamai aktyvių Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų sprendžiant klausimą dėl hipotekos panaikinimo ginčo žemės sklypui, kyla reali grėsmė, jog ne dėl ieškovo kaltės nebus spėta įvykdyti sutarties 5 punkte numatytų įsipareigojimų ir tai lems neproporcingų taikos sutarties 6 punkte numatytų turtinių sankcijų taikymą ieškovui, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
19. Pirma, atskiruoju skundu apeliantas iš esmės prašo pakeisti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų turinį, nors įstatymas nenumato galimybės vienašališkai keisti teisių ir pareigų pagal taikos sutartį, dėl kurių susitaria šalys, įgyvendindamos šios nutarties 13 punkte numatytus sutarties laisvės ir dispozityvumo principus. Šią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, jog teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
20. Antra, pasirašydamas taikos sutartį bei prisiimdamas joje numatytus sutartinius įsipareigojimus ir konkrečius jų vykdymo terminus, ieškovas kartu prisiėmė visų su taikos sutarties sąlygų nevykdymu susijusių padarinių atsiradimo riziką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sudarant taikos sutartį ir sprendžiant klausimą dėl jos patvirtinimo, ieškovui būtų daromas psichologinis spaudimas ar kitokio pobūdžio neleistina įtaka. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl šios taikos sutarties patvirtinimo. Pažymėtina, kad taikos sutartis buvo pasirašyta 2019 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu, šio posėdžio metu ieškovas teismui patvirtino, kad jam yra suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo daryti išvados, jog minėtos taikos sutarties sąlygos neatitiko ieškovo tikrosios valios.
21. Trečia, ieškovas byloje buvo atstovaujamas advokato. Vadinasi, ieškovas turėjo realią galimybę naudotis kvalifikuota teisine pagalba vertinant taikos sutarties sąlygų turinį. Juolab kad iš teismui pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad taikos sutarties sąlygos buvo derinamos iš anksto.
22. Ketvirta, atskirajame skunde poreikis keisti taikos sutarties sąlygas iš esmės yra grindžiamas tuo, jog dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų (neveikimo) sprendžiant klausimą dėl hipotekos panaikinimo ginčo žemės sklypui, ieškovas per sutartyje numatytą terminą gali nespėti įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 1 d. iš Hipotekos registro buvo išregistruota sutartinė hipoteka žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadinasi, šiuo metu yra išnykusios aplinkybės, su kuriomis apeliantas sieja galimą savo teisėtų interesų pažeidimą bei poreikį keisti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas.
23. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5 punkto sąlyga neatitiko tikrosios ieškovo valios, imperatyviųjų įstatymų nuostatų bei viešojo intereso. Keisti šios taikos sutarties sąlygų nėra teisinio pagrindo. Vadinasi, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Dėl taikos sutarties sąlygų (ne)aiškumo
24. Apeliantas skunde nurodė, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktas nėra aiškus ir dėl to gali būti skirtingai interpretuojamas. Apelianto teigimu, iš minėto punkto nėra aišku, dėl kokio dydžio baudos susitarė šalys (dėl 30 Eur ar 30 proc. nuo sandorio sumos), taip pat nėra aišku, nuo kurio sandorio sumos būtų skaičiuojama minėta bauda (13 000 Eur vertės sklypo dalies pirkimo – pardavimo ar 7 000 Eur vertės servituto nustatymo sandorio). Be to, iš minėto sutarties punkto nėra aiškus sandorių sudarymo terminas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, jog taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
26. Įvertinus anksčiau paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos ir, esant poreikiui, galėtų būti priverstinai vykdomos. Atsižvelgiant į tai, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar atskiruoju skundu ginčijamas šalių pasirašytos taikos sutarties 6 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas.
27. Minėta, kad taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, jog neįvykdęs šios taikos sutarties sąlygos dėl sandorio dėl nuosavybės teisės perleidimo ir servituto nustatymo, ieškovas V. K. grąžina gautą 20 000 Eur sumą ir sumoka 30 % eurų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo sandorio sumos.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog iš minėto taikos sutarties punkto nėra aišku, dėl kokio dydžio baudos susitarė šalys, t. y. dėl 30 Eur dydžio baudos ar 30 procentų baudos, skaičiuojamos nuo sandorio sumos, taip pat nėra aišku, nuo kurio sandorio sumos būtų skaičiuojama minėta bauda. Pirma, gramatinė šios taikos sutarties sąlygos išraiška suponuoja išvadą, jog šiame sutarties punkte šalys susitarė dėl baudos dydžio apskaičiavimo tvarkos, t. y. procentinė išraiška nuo sandorio sumos. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu šalių valia būtų buvusi nustatyti absoliutų 30 Eur baudos dydį, sutartyje nebūtų poreikio aptarti jokių papildomų šios baudos dydžio apskaičiavimo kriterijų, o sutarties sąlygos formuluotė „skaičiuojama nuo sandorio sumos“ būtų perteklinė ir nelogiška. Antra, byloje pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad 2019 m. vasario 23 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, jog sutinka atsakovams sumokėti 30 proc. dydžio baudą nuo 2 punkte esančios sumos. Minėtame elektroniniame laiške ieškovas nurodė, jog pagal taikos sutarties 2 punktą ieškovui yra sumokama 20 000 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo apie „protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei geros moralės ir viešosios tvarkos reikalavimų neatitinkančią sankciją, t. y. grąžinti visus gautus pinigus (20 000 Eur) ir sumokėti atsakovams 30 proc. dydžio baudą“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas aiškiai suvokė (turėjo suvokti) sudaromos taikos sutarties 6 punkto turinį, todėl nėra pagrindo šią sutarties sąlygą vertinti kaip neaiškią ar dviprasmišką.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog iš taikos sutarties 6 punkto nėra aiškus sutartyje nurodytų sandorių sudarymo terminas. Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos turėtų būti vertinamos ir aiškinamos sistemiškai. Iš skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad 5 punkte šalys susitarė, jog šiame punkte numatyti veiksmai turi būti atliekami per 60 kalendorinių dienų terminą. Sisteminis sutarties sąlygų aiškinimas teikia pagrindą išvadai, jog ieškovui per minėtą terminą neįvykdžius sutarties 5 punkte prisiimtų įsipareigojimų dėl sandorių sudarymo, atsiranda šios sutarties 6 punkte numatytos teisinės pasekmės.
30. Apibendrindamas anksčiau paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo skirti baudą
32. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą ir 2019 m. liepos 3 d. pateiktame prašyme prašo paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios baudos priteisti atsakovams.
33. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo įstatyme numatyta teise apeliacine tvarka ginčyti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, savo atskirajame skunde nurodė argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygų ydingumą, teikė teismui įrodymus savo pozicijai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka padaryti išvadą, jog teikdamas atskirąjį skundą ieškovas nepiktnaudžiavo procesu taip, kad už tai galima būtų skirti baudą ieškovui. Vien atskirojo skundo atmetimas šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas skirti baudą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.
35. Teismas taip pat atkreipia atsakovų atstovo advokato padėjėjo M. B. dėmesį į tai, kad jo procesinis elgesys nėra nepriekaištingas. Pirma, jis teikia procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, nors pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Antra, 2019 m. liepos 3 d. prašymas skirti baudą pateiktas likus vos vienai dienai iki teismo posėdžio, tokiu būdu suvaržant ieškovo galimybes susipažinti ir sureaguoti į pateiktą prašymą iki teismo posėdžio pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.