Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 2-141 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.” (toliau - Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau - Tvarkos aprašas), 17.1 papunkčiu, atsižvelgiant į Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” 2020 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 2657, Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L. skirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nurodoma, kad Turto valdymo skyriaus vedėja A. L. padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi neužtikrino, kad Investicinis projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen. Malavėniukų k.” (toliau - Projektas) būtų įgyvendinamas skaidriai, racionaliai ir efektyviai, neužtikrino sutarčių vykdymo ir finansų kontrolės įgyvendinant projektą, nesiėmė savalaikių priemonių tinkamai registruoti ir keisti patikėjimo teise Šiaulių tardymo izoliatoriaus patikėjimo teise valdomo sklypo duomenis, nepagrįstai išmokėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 eurų už jam suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, aplaidžiai vykdė finansinių apskaitos dokumentų (Priėmimo-pardavimo akto Nr. PD15-003/4) tinkamumo kontrolę, neužtikrino, kad būtų skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 4 p., Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigybės aprašymo 8.1. p.; 8.2 p.; 8.4 p.; 8.5 p.; 8.8 p; Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 p.; 7.11 p.; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d., 12 str.; Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 4 str. 6 str. 1 p., 6 str. 2 p., 6 str. 3 p., Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Viešojo sektoriaus subjektu buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių 15.3. p., 15.4. p., 15.5. p., 15.6. p. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 2-144 „Dėl žalos atlyginimo” (toliau - Įsakymas dėl žalos atlyginimo) vadovaujantis VTĮ 38 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus Investicijų projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.” vidaus audito ataskaitą Nr. 1V-10 (toliau - Audito ataskaita), į 2020 m. liepos 31 d. išvadą Nr. 20-2657 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Turto valdymo skyriaus vedėjos A. L. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo”, į 2020 m. rugpjūčio 11 d. siūlymą savo noru atlyginti padarytą žalą Nr. 14-8944, siekiant atlyginti įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, nurodyta Turto valdymo skyriui kas mėnesį išskaityti 20 procentų Turto valdymo skyriaus vedėjai A. L.”, priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala. Valstybės tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Valstybės tarnautojas yra tarnybos teisinių santykių silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialinių aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2712/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai - pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. apibendrinime). Taigi, tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala - reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia”, 2009 m., 448 p.). Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka - sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras (žr. ten pat, 451 p.). Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvu. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63- 120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 -700/2010). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarytos Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” 2020 m. liepos 31 d. išvadoje Nr. 20- 2657 (toliau - Išvada) nurodoma, kad A. L. būdama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, atsakinga už įstaigos finansų kontrolę ir racionalų, skaidrų, ekonomišką jų panaudojimą, vykdydama pareigybės aprašymo 8.1 punktą, vizavo ir pasirašė apskaitos dokumentus, sutartis, sąmatas, pažymas, ataskaitas ir kitus dokumentus. Teigiama, kad dokumentą vizuojantis darbuotojas patvirtina, jog yra susipažinęs su dokumento turiniu kompetencijos ribose ir jam pritaria. Pažymima, kad A. L. vykdydama vyriausiojo buhalterio funkcijas neužtikrino, kad viešieji pirkimai būtu vykdomi skaidriai, o išmokėdama avansą UAB „Versina”, neįsitikinusi jo dydžio pagrįstumu, pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu nuostatas, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatas, bei pareigybės aprašymo 8.5; 8.8; 8.11 punktu nuostatas. Išvadoje teiginiai yra visiškai nepagrįsti, grindžiami bendro pobūdžio teiginiais, paremti nevisapusiškai ir neišsamiai įvertinus faktines aplinkybes. Pirmiausia, visiškai nevertinta, kad pareiškėja A. L., kaip tuo metu ėjusi Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos pareigas, nedalyvavo viešųjų pirkimu planavime, organizavime ir vykdyme. Visiškai nevertinta, kokia analizuojamu laikotarpiu buvo viešųjų pirkimu tvarka, kuris įstaigos darbuotojas (tarnautojas) buvo atsakingas už viešųjų pirkimu organizavimą, viešųjų pirkimų vykdymą ir t. t. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja nei iniciavo, nei organizavo, nei užtikrino viešųjų pirkimu įgyvendinimą. Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad vykdo išankstinę finansų kontrolę (8.8 punktas). Kaip nurodo Valstybės kontrolė Rekomendacijose vidaus kontrolės sukūrimo, veikimo ir tobulinimo, jos vertinimo gairės viešojo sektoriaus subjektams (https://www.vkontrole.lt/vsa/failai/files/VIDAUS_KONTROLE_GAIRES_2014-06-16.pdf). Išankstinė finansų kontrolė atliekama prieš įgyvendinant finansinius sprendimus, kurie gali būti priimami tik tada, kai juos patvirtina atsakingas už finansų kontrolę darbuotojas. Išankstinės finansų kontrolės metu nustatomas ūkinių operacijų tikslingumas, ar nustatytam tikslui pasiekti programos sąmatoje yra numatytos lėšos, ar jų pakanka. Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo. Einamoji finansų kontrolė atliekama ūkinių operacijų metu. Jos paskirtis - atskirti ūkiniu operacijų tvirtinimo, vykdymo, įtraukimo į apskaitą ir turto saugojimo funkcijas, siekiant užtikrinti tinkamą subjekto turto naudojimą ir įsipareigojimu tretiesiems asmenims vykdymą. Paskesnioji finansų kontrolė atliekama po ūkinių operacijų atlikimo ir įforminimo. Jos metu tikrinamos jau atliktos procedūros, siekiant nustatyti ūkinių operacijų teisėtumą, turto Rekomendacinės vidaus kontrolės sukūrimo. Paskesnioji finansų kontrolė apima procedūras šios kontrolės metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Paskesniosios finansų kontrolės negali atlikti darbuotojas, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. Akivaizdu, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja negalėjo būti atsakinga nei už einamąją nei paskesnėje finansų kontrolę. Išvadoje visiškai neanalizuota, kurie įstaigos darbuotojai (tarnautojai) buvo atsakingi už nurodytų finansų kontrolės funkcijų įgyvendinimą. Kitas aspektas, Išvadoje nurodoma, kad išmokėtas avansas UAB „Versina” neįsitikinus jo dydžio pagrįstumu. Tačiau Išvadoje nenurodo, dėl kokių priežasčių išmokėtas avansas, kas priėmė sprendimą ir t.t. Šiuo atveju Išvadoje apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, visiškai nevertinant esminių faktinių aplinkybių. Pareiškėja, tik pagal pavedimą Buhalterinės apskaitos skyriui, atsakingiems įstaigos asmenims konstatavus ūkinius įvykius ir priėmus sprendimus, atliko avanso pervedimą UAB „Versina”. Išvadoje nurodoma, kad A. L. nuo 2018 m. kovo 8 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 01-68 perkelta į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas. Teigiama, kad vykdydama Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.11 punktus privalėjo užtikrinti viešųjų pirkimų vykdymo kontrolę, t. y., projektavimo darbų rangos sutarties, sudarytos su „Panevėžio miestoprojektas”, Inžinerinių statinių statybos darbų rangos sutarčių, sudarytos su UAB „Conresta” ir UAB „KRS” tinkamą vykdymą. Pirmiausia, kaip nurodoma Audito ataskaitoje, minėta Projektavimo darbų sutartis sudaryta 2015 m. vasario 19 d., kai A. L. ėjo Buhalterinio skyriaus vedėjo pareigas. Antra, laidavimo draudimo galiojimas nurodytai sutarčiai turėjo galioti iki 2018 m. gruodžio 18 d., o tai reiškia, jog dar 2017 m. gruodžio mėn., turėjo būti užtikrintas laidavimo garantijos pateikimas, kai A. L. nėjo Ūkio skyriaus vedėjo pareigų. Trečia, visiškai neanalizuota ir nevertinta, kuris asmuo (tarnautojas) buvo atsakingas už nurodytų sutarčių vykdymo kontrolę. Išvadoje nurodytos sutartys, nebekartojant Audito ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių, sudarytos iki A. L. perkeliant į Ūkio skyriaus vedėjos pareigas. Išvadoje nurodoma, kad A. L., būdama Buhalterinio skyriaus vedėja, neužtikrino, nesiėmė priemonių, kad būtų vykdoma einamoji finansų kontrolė vykdant sutartį su UAB „Kevista” (Audito ataskaitos 28 psl.). Pirma, kaip jau buvo minėta, pareiškėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja, nebuvo atsakinga už einamąją finansų kontrolę. Antra, išvadoje net neanalizuota ir nevertina, būtent, kuriam tarnautojui nurodytos sutarties vykdymo kontrolė pavesta. Antra, visiškai nevertinama, jog Audito ataskaitoje nurodoma, kad minėtos sutarties vykdymas faktiškai baigtas 2017 m. birželio 28 d., o atliktų paslaugų aktas pasirašytas 2018 m. gegužės 24 d. Šiuo atveju net nevertina, kuris įstaigos darbuotojas pasirašė nurodytą paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, būtent dėl kokių priežasčių šis aktas pasirašytas būtent nurodytu terminu. Iš esmės nemotyvuojant, tik pateikiant nuorodą į Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.4 punktą, nudaroma, kad Pareiškėja A. L. turėjo kontroliuoti, ar tinkamai įregistruotas žemės sklypas, tačiau to nepadarė. Pirmiausia, atsakovo nurodomoje Audito ataskaitoje pažymima, kad būtent už turto valdymo sprendimų įgyvendinimą atsakingi asmenys teisės aktų nustatyta tvarka nėra atlikę nurodytų veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjai, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjai, perkeliamos pareigos už kurių įgyvendinimą, tiek pagal pareigybės aprašymą, tiek pagal kitus teisės aktus, Pareiškėja iš esmės negali būti atsakinga. Išvadoje visiškai neanalizuota ir nevertinta būtent, kas konkrečiai įstaigoje buvo atsakingas už turto valdymą ir turto valdymo sprendimu priėmimą. Akivaizdu, kad pagal atsakovo nurodomą Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.4 punktą, pareiškėja buvo atsakinga tik už turto apskaitymą, tačiau ne jo registravimą viešajame registre, juo labiau viešajame registre įregistravimo atitinkamos žymos - Kietųjų buitinių atliekų sąvartyno ir sanitarinės apsaugos zonos ribų sumažėjimą nuo 8,1007 ha iki 0,0936. Tokių sprendimų pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį pareiškėja neturėjo teisės priimti. Išvadoje teigiama, kad Pareiškėja būdama Buhalterijos apskaitos skyriaus vedėja, vykdydama tarnybines funkcijas sudarė sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriui nepagrįstai sumokėti Všį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 1200 Eur už jam pačiam suformuotą nekilnojamojo daikto kadastro bylą, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, susijusius su specialiųjų žemės ir miško panaudojimo sąlygų įregistravimu. Pirmiausia, Išvadoje iš esmės nevertinama, kuris konkretus asmuo priėmė sprendimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo. Akivaizdu, kad Pareiškėja, kaip Buhalterinės paskaitos skyriaus vedėja, neturėjo teisės nei inicijuoti žemės sklypo kadastrinių matavimų, nei atlikti registravimo. Šiuo atveju Išvadoje Pareiškėjai perkeliama pareiga užtikrinti visos įstaigos veiklą. Akivaizdu, kad Pareiškėja nei iniciavo, nei priėmė sprendimo atlikti kadastrinius matavimus, kaip ir nurodoma Pareiškėjos pateiktame paaiškinime Tarnybinio nusižengimo komisijai, tai patvirtina įstaigos susirašinėjimas tiek su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek su Všį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras. Antra, visiškai nevertinta, kuris valstybės tarnautojas priėmė sprendimą ne tik atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ir pavedė atlikti nurodytą 1200 Eur mokėjimą Buhalterinės apskaitos skyriui. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėja buvo atsakinga už įstaigos veiklos organizavimą ir strateginių sprendimų priėmimą. Trečia, neaišku, kokias duomenis keliamas klausimas dėl pareiškėjos profesionalumo ir kompetencijos, kai įstaigoje atsakingi asmenys priima sprendimus dėl žemės sklypo formavimo, derina savo sprendimus, atlieka žemės sklypo kadastrinius matavimus, atlieka įregistravimą. Šiuo atveju Pareiškėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja neturėjo jokios teisės kvestionuoti nurodytų atsakingų asmenų sprendimų, o tik pagal šių asmenų priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, pagal nurodymą atliko mokėjimo pavedimą. Pažymėtina ir tai, kad 2016-03-31 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 16-0076, kurios pagrindu atliktas 1200 Eur pavedimas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, nurodytas pagrindas 2015-04-14 bendradarbiavimo sutartis Nr. S-15-32. Neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais faktiniais duomenis teigiama, jog Pareiškėja netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos funkcijas, nes 2015 m. gruodžio 15 d. pasirašytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas neatitinka tikrovės. Pareiškėja nei šio akto pasirašė, nei konstatavo, kad šiame akte nurodytos paslaugos atliktos. Mokėjimas atliktas pagal 2015 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PMP004629, kurią pasirašė ne pareiškėja. Buhalterinės paskaitos skyriui pagal šią PVM sąskaitą - faktūrą tik nurodyta atlikti mokėjimą. Pagal Audito ataskaitą mokėjimas atliktas, po atliktos techninio projekto ekspertizės 2016 metais. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja eidama Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos funkcijos nekontroliavo, kaip įstaigoje vykdoma finansų kontrolė, nes neužtikrino, jog pagal atskiras sutartis būtų mokami delspinigiai už vėluojamas atlikti paslaugas. Pirmiausia, kaip jau ne kartą buvo minėta, iš esmės neanalizuota, kas įstaigoje buvo atsakingas už einamąją finansų kontrolę. Pagal Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 8.8 punktą (šis punktas akcentuojamas ir Išvadoje), skyriaus vedėjas vykdo tik išankstinę vidaus finansų kontrolę. Šiuo atveju išvadoje be jokio pagrindo, Atsakovas perkelia Pareiškėjai sutarčių vykdymo kontrolę. Visiškai nevertinta, kuriems įstaigos darbuotojams (tarnautojams) pavesta Išvadoje nurodytu sutarčių vykdymo kontrolė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybiniu ginču bylose ne kartą yra pabrėžęs valstybės tarnautojo pareigų apibrėžtumo bei konkretumo nustatymo svarbą ir būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio ar blankletinę teisės normą, ne kartą yra akcentavęs būtinumą tarnybinio patikrinimo metu nustatyti, kokias konkrečias teisės aktu normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 146-2476/2012, 2014 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A 146-037/2014 ir kt.). VTĮ 15 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą veiką, t. y. pažeidžiant atitinkamo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu pažeidęs įstatymu nustatytą bendrąją pareigą ar blanketinę įstatymo normą, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika (konkretus tarnybinis nusižengimas) tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti kvalifikuota ne tik pagal blanketinę normą, o ir pagal atitinkamo teisės akto konkrečią (pažeistą) normą (LVAT 2016-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-812-146/2016). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nėra tinkamai individualizuojami, trūksta inkriminuojamų veikų aiškaus ir konkretaus pagrįstumo, daroma išvada, jog tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai (pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-437/2013). Apibendrinant teigtina, kad Išvada grindžiama bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, apsiribojama tik nuorodomis į bendro pobūdžio normas, Išvada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais Pareiškėjos kaltę, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Atsakovas, pažeidžiant minėtų teisės aktu nuostatas, netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, Pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą-griežtą papeikimą. VTĮ 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas galiojusio VTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pažymėjęs, jog yra aptartos tik kai kurios bendrosios materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - žalos padarymas, neteisėta veika, žalą padariusio asmens kaltė, tačiau nieko nepasisakyta dėl kitų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų taikymo, kurios taikomos kituose teisiniuose santykiuose, reguliuojančiuose analogiškus teisinius santykius, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis, nustatantis priežastinio ryšio buvimo sąlygą, ar DK 246 straipsnis, nustatantis ir kitas sąlygas, būtinas materialinei atsakomybei atsirasti, dėl ko spręsta, kad tai leidžia taikyti DK nuostatas, kiek tai susiję su materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatymu bei taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2899/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015, išaiškino, kad valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme įtvirtintas materialinės atsakomybės sąlygas. Būtina materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika, kuri suprantama kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytų konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti taip pat būtina nustatyti, kad būtent konkretaus valstybės tarnautojo neteisėta veika lėmė atitinkamą institucijai atsiradusią žalą, taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos. Valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma - tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas). Valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika, suprastina kaip valstybės tarnautojo pareigų, kylančių iš įstatymų, kitų teisės aktų, inter alia vidaus administravimo aktų, taip pat nustatytu konkretaus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015). Kaip minėta, įsakymu dėl žalos atlyginimo nurodyta Turto valdymo skyriui kas mėnesį išskaityti 20 procentų Pareiškėjai priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala. Šis įsakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėja nepagrįstai išmokėjo Všį Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1200 eurų už jam suformuotą Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Nei Išvadoje, nei įsakyme dėl žalos atlyginimo iš esmės nenurodoma, kaip pasireiškė Pareiškėjas veiksmų neteisėtumas. Pareiškėjai rezoliucija pavesta atlikti 1200 Eur mokėjimą Všį Šiaulių regiono atlieku tyrimo centras pagal 2016-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 16-0076. Akivaizdu, jog pareiškėja nei iniciavo, nei sudarė 2015-04-14 bendradarbiavimo sutarties Nr. S-15-32 su Všį Šiaulių regiono atlieku tyrimo centras. Taip pat Pareiškėja nei iniciavo, nei organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų, ar įregistravimo. VTĮ išvardyti reikalavimai yra bendrojo pobūdžio, todėl jų nevykdymas (netinkamas vykdymas) materialinės atsakomybės instituto taikymo požiūriu turi būti nustatomas kartu su kita materialiai atsakomybei atsirasti būtina sąlyga - darbuotojo kalte dėl prašomos atlyginti materialinės žalos atsiradimo (LVAT 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-343-143/2015). Nagrinėjant valstybės tarnautojų kaltę valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės srityje netaikytina Civilinio kodekso 6.248 straipsnyje įtvirtinta kaltės prezumpcija; savo esme šie teisiniai santykiai artimesni darbo teisei negu civilinei teisei, o pagal darbo teisės principus materialinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija įstatymuose nenumatyta; valstybės tarnautojo materialinei atsakomybei kilti pakankama bet kuri kaltės forma - tiek tyčia (tiesioginė ir netiesioginė), tiek neatsargumas (didelis ir paprastas) (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015). Vertinant veikos neteisėtumą bei kaltę, kaip būtinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia yra pažymėjusi, jog, kaip minėta, valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia). Tačiau kitaip vertintinos situacijos, kai valstybės tarnautojų, taip pat ir įstaigų vadovų funkcijos atliekamos srityse, kuriose sprendimai priimami atitinkamai institucijai (įstaigai) naudojantis diskrecijos teise - tam tikro laipsnio laisve pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslu, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktu nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. Tokiais atvejais itin reikšmingas yra įvertinimas, ar valstybės tarnautojo, kurio atitinkama veika pripažinta neteisėta, kaltės laipsnis yra pakankamas jo materialinei atsakomybei kilti, taigi vertinti, ar jis elgėsi pakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai (LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-622/2015). Išvadoje tik apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais, kad Pareiškėja sudarė sąlygas nepagrįstai sumokėti Všl Šiaulių regiono tvarkymo centrui 1200 Eur už jam pačiam suformuoto žemės sklypo įregistravimą, tačiau visiškai neanalizuotas ir nevertintos materialinės atsakomybės sąlygos. Akivaizdu, kad pareiškėja, kaip Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja pagal savo funkcijų pobūdį nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, susijusių su poreikiu atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir registracija, juo labiau neatliko jokių veiksmų, susijusių su nurodyto žemės sklypo kadastrinių matavimų inicijavimu, poreikio nustatymu ir t.t. Nesant jokio tiesinio ir faktinio pagrindo konstatuoti Pareiškėjos materialinę atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas, pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas, netinkamai įvertinus su faktines aplinkybes, neteisėtai ir nepagrįstai nurodė kas mėnesį išskaityti 20 procentų Pareiškėjai priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio iki kol bus atlyginta įstaigai padaryta visa 1200 eurų materialinė žala, todėl įsakymas dėl žalos atlyginimo naikintinas. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, - atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros eiga yra tiesiogiai susijusi su tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008). Išvadoje tik nurodoma, kad Audito ataskaitoje nurodytas laikotarpis 2015 -2018 metais, tačiau vertinat ir analizuojant atskiras Pareiškėjos veikas iš esmės nenurodytas galimų nusižengimų padarymo terminas. Kitaip tariant, Išvadoje iš esmės nevertinti terminai tarnybinei nuobaudai skirti. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju atstovas apsiribodamas bendro pobūdžio tik nurodo, kad viešųjų pirkimų pažeidimai atlikti 2015-2017 metais, o 1200 Eur mokėjimas Všį Šiaulių regiono atliekų tyrimo centras atliktas 2016 m. kovo 31 d. Išvadoje nurodytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas sudarytas 2015 m. gruodžio 18 d. Sutartys dėl kurių vykdymo kontrolės Pareiškėjai skiriama nuobaudos sudarytos: 2015-03-30 (paslaugų sutartis su UAB „Kauno hidrologija”); 2015-07-27 (paslaugų sutartis su UAB „Geoconsulting”); 2015-11-29 (Sutartis su UAB „Conresta”); 2015-11-18 (sutartis su UAB „Kelvista”). Pareiškėjos nuomone šiuo atveju padarytas esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, kuris daro tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo pagrindu surašytą Išvadą neteisėtus. Pareiškėjai net nebuvo nurodytos konkrečių veikų padarymo datos, o apsiribojama bendro pobūdžio teiginiais dėl galimai neteisėtų veikų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VTĮ yra įtvirtinti du - šešių mėnesių ir trejų metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra nustatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra nustatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo treji metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra nustatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020). Šiuo atveju skunde nurodytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda pasibaigus VTĮ įtvirtintam naikinamajam trijų metų terminui tarnybinei nuobaudai skirti. Taip pat pažymėtina, jog Tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtinta, jog tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Tarnybiniam nusižengimui tirti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl komisijos sudarymo” sudaryta komisija iš trijų narių, kurių vienas iš narių - Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė D. E. tiesiogiai pavaldi pareiškėjai - Turto valdymo skyriaus vedėjai. Kitas aspektas, Tarnybinio nusižengimo išvadą pasirašė tik du tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nariai. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas Virgilijus Januška papildomai nurodė, kad turėtų būti taikytinas senaties terminas dėl materialinės atsakomybės.