Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010 m. liepos l d. Vyriausybės nutarime kompensuoti praradimus buvo numatyta po to, kai bus pradėta mokėti iki sumažinimo buvusio dydžio pensijos. Taip pat buvo numatyta ekonominės aplinkybės kompensavimui pradėti. Todėl, 2014 m. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886, priimtas gegužės 15 d. pareiškėjo manymu, yra patvirtinimas, kad tiek ekonominė būklė, tiek viešųjų finansų būklė buvo pakankamai gera, kad būtų pradėtas pensijų kompensavimas. 2014 m. gegužės 15 d. priimtame Kompensavimo įstatyme yra pakeista pensijų kompensavimo tvarka, lyginant su Vyriausybės 2010 m. liepos 1 d. nutarimu. Pabrėžė, kad pakeista pensininkų praradimų kompensavimo tvarka teisės nekompensuoti neišmokėtų pensijų sumų mirusių pensininkų turto perėmėjams nesuteikia. Taip pat pažymėjo ir tai, kad Kompensavimo įstatyme nėra numatytas neišmokėtų pensijų sumų grąžinimas mirusių pensininkų turto paveldėtojams. Neišmokėjimas kompensacijų teisėtiems mirusių pensininkų turto paveldėtojams, pareiškėjo manymu, yra mirusių pensininkų turto nusavinimas (konfiskavimas).

Akcentavo, jog buvo pažeistas valdžių pasidalijimo principas - tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis - „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“ ir 3 dalis - „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, taip pat buvo pažeista 109 straipsnio 1 dalis - „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“ .

Pareiškėjas yra E. V., mirusios (duomenys neskelbtini) , sūnus. Remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu, E. V. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 8 d. (savo mirties) gavo jai paskirtą sumažintą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – pensija).

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. gegužės 25 d. gavo pareiškėjo prašymą išduoti pažymą apie jo motinai E. V. neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo, bei išmokėti jam, kaip E. V. teisių perėmėjui, kompensaciją dėl mirusiai motinai E. V. sumažintos senatvės pensijos dalies.

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 1 d. raštu atsisakė mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas E. V. sumažintos pensijos kompensaciją ir išduoti pareiškėjui pažymą apie mirusiajai E. V. neišmokėtas išmokas. VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 2017 m. liepos 19 d. sprendimu paliko galioti VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. sprendimą dalyje, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos E. V. senatvės pensijos dalį, ir panaikino sprendimo dalį, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui prašomą pažymą.

Remiantis 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu, Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai; asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Remiantis bendrojo pobūdžio teisės norma, įtvirtinta LR Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalyje, nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, taigi teisė į pensiją nepaveldima. Specialiajame - Kompensavimo įstatyme – taip pat nenumatyta galimybė sumažintų pensijų kompensacijas gauti mirusių pensijų gavėjų įpėdiniams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1935-143/2015 pažymima, jog iš tikrųjų Kompensavimo įstatyme nėra nustatyta, jog mirusiems pensininkams paskirtų ir dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo sumažintų pensijų kompensavimas gali būti taikomas (kompensacija gali būti išmokama) jų paveldėtojams. Nei minėtame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime (kuriam įgyvendinti yra skirtas Kompensavimo įstatymas), nei Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendime Nr. KT8-S5/201 (kuriame pateiktas paminėto šio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatų dėl sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos išaiškinimas) nėra minima apie galimybę paveldėti kompensuojamos pensijos dalį, o yra kalbama tik apie tokį kompensavimą (jam nustatyti taikytinus kriterijus) patiems pensininkams.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl jo motinai sumažintos pensijos dalies kompensacijos išmokėjimo. VSDFV Kauno skyrius 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. (10.1)S-19239 informavo pareiškėją, jog jis 2018 m. kovo 20 d. prašyme nepateikė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir nepateikė jokių naujų argumentų, leidžiančių abejoti VSDFV Kauno skyriaus jam pateikto ankstesnio atsakymo tuo pačiu klausimu pagrįstumu, todėl buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, pažymint, jog jam jau buvo atsakyta šiais VSDFV Kauno skyriaus raštais: 2016 m. liepos 12 d. Nr. (10.1)S-57696, 2017 m. birželio 1 d. Nr. (10.1)S-48702 bei 2017 m. liepos 25 d. Nr. (10.1)S-64930.

2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas dėl 2018 m. kovo 26 d. VSDFV Kauno skyriaus rašto Nr. (10.1)S-19239 pateikė skundą VSDFV, kuri 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (6.5)I-2592 atsakė pareiškėjui, jog VSDFV Kauno skyriaus atsisakymas nagrinėti 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi savo prašymu pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesniais VSDFV Kauno skyriaus raštais. VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. rašto Nr. (10.1)S-48702 bei VSDFV 2017 m. liepos 19 d. rašto Nr. (6.5)I-4484 teisėtumą patvirtino ir Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2743-505/2017, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 12 d. Minėtu sprendimu teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir atmestinas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjo K. V. teisės gauti jo mirusios motinos E. V. negautą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjas ginčija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau -VSDFV Kauno skyrius), ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -VSDFV) sprendimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 25 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie jo motinai E. V. neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo ir pareiškėjui, kaip E. V. teisių perėmėjui, išmokėti kompensaciją dėl mirusiai motinai E. V. sumažintos senatvės pensijos dalies.

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (10.1) S-48702 informavo pareiškėją, jog nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – Kompensavimo įstatymas) taikomas tik pensijų gavėjams, o ne mirusių pensininkų turto paveldėtojams. Pensijos gavėjo teisė į kompensuojamąją pensijos sumą, nustatytą Kompensavimo įstatyme, atsirado tik šiam įstatymui įsigaliojus, t. y. ši teisė atsirado tik įstatymo leidėjui nusprendus, ir negalėjo atsirasti anksčiau nei įsigaliojo šis įstatymas. E. V. mirė (duomenys neskelbtini) , t. y. iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo dienos, taigi mirties dieną ji nebuvo įgijusi teisės į praradimų, atsiradusių dėl Laikinojo įstatymo taikymo, kompensavimą. Taigi, E. V. teisės į Kompensavimo įstatyme nustatytą kompensuojamąją sumą neįgijo, todėl kompensuojamoji pensijos suma jai nėra ir neturi būti apskaičiuota. Minėtame sprendime nurodyta, jog atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, išduoti pažymą apie mirusiajai E. V. neišmokėtas išmokas, nėra teisinio pagrindo (b. l. 43).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (10.1) S-48702, 2017 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2017 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4484 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – konstatavo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. raštas (sprendimas) Nr. (10.1) S-48702 dalyje, kuria atsisakyta pateikti pareiškėjui pažymą apie E. V. neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, yra naikintinas; VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. raštas (sprendimas) Nr. (10.1) S-48702 ta apimtimi, kuria atsisakyta pareiškėjui išmokėti jo motinos E. V. sumažintą senatvės pensijos dalį, yra teisėtas ir pagrįstas (b. 1. 44-45).

VSDFV Kauno skyrius 2017 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (10.1) S-64930 pareiškėjui išdavė pažymą apie jo mirusiai motinai E. V. apskaičiuotas bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo Laikinuoju įstatymu nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuotas ir mokėtas pensijos sumas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. (b. l. 46-47).

Iš bylos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (10.1) S-48702 ta apimtimi, kiek atsisakoma išmokėti kompensaciją; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. I-4484 1 dalį; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti kompensuojamą sumą – 117,24 Eur.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jo motina mirė 2010 m. lapkričio 8 d., po jos mirties pareiškėjas 2011 m. vasario 3 d. priėmė palikimą. 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimas dėl Lietuvos ūkį apėmusios ekonominės krizės priėmė Laikinąjį įstatymą, dėl kurio taikymo pareiškėjo motinai buvo mokama sumažinta pensija. Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi buvo įsipareigota susidariusius praradimus kompensuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 1 d. nutarimu įsipareigojo praradimus pradėti kompensuoti po to, kai bus pradėta mokėti iki sumažinimo buvusio dydžio pensijos. Per ekonominę krizę susidarę praradimai pareiškėjo motinai nebuvo kompensuoti, todėl pareiškėjas prašė išduoti pažymą apie jo motinai E. V. neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo ir pareiškėjui, kaip E. V. teisių perėmėjui, išmokėti kompensaciją dėl mirusiai motinai E. V. sumažintos senatvės pensijos dalies. (b. l. 6).

VSDFV Kauno skyrius 2018 m. Kovo 26 d. sprendimu Nr. (10.1) S-19239 informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-330, 60.3 punktu, kadangi pakartotiniame prašyme pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, todėl pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas. Pažymėta, jog 2016 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.1)S-57696, 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. (10.1)S-48702 bei 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (10.1)S-64930 pareiškėjui atsakyta tuo pačiu klausimu (b. l. 48).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (10.1) S-19239, 2018 m. kovo 30 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (10.1) S-19239, išduoti pažymą apie jo motinai E. V. neišmokėtą senatvės pensijos dydį, pareiškėjui, kaip E. V. teisių perėmėjui, išmokėti kompensaciją dėl mirusiai motinai E. V. sumažintos senatvės pensijos dalies (b. l. 8-9).

VSDFV 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2592 pareiškėjo skundo netenkino, pritardamas VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (10.1) S-19239 argumentams (b. l. 49-50).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V-330, 60.3 punkte numatyta, kad asmenų prašymai nenagrinėjami, jei pakartotiniame prašyme nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (10.1) S-19239 buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. prašymą, kadangi atsakymas į jame reiškiamą prašymą jau yra pateiktas VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.1)S-57696, 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. (10.1)S-48702 (atsakymas į pareiškėjo 2017 m. gegužės 25 d. prašymą ir jo teisėtumas, pagrįstumas patikrintas teismine tvarka) bei 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (10.1)S-64930. Įvertinus pareiškėjo teiktus 2017 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. kovo 20 d. prašymus nustatyta, kad juose pareiškėjas iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – išduoti pažymą apie jo motinai neišmokėtą senatvės pensijos dydį, kuris susidarė dėl Laikinojo įstatymo taikymo bei išmokėti pareiškėjui, kaip jo motinos teisių perėmėjui, išmokėti kompensaciją dėl mirusiai motinai sumažintos senatvės pensijos dalies. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė atsakovas skundžiamame rašte, pareiškėjas vėlesniame (2018 m. kovo 20 d.) prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų prašymo pagrindą, nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių nuostatomis atsisakė jo prašymą nagrinėti, nes asmuo (pareiškėjas) nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (10.1)S-19239 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Skunde keliamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 117,24 Eur laikytinas išvestiniu, todėl atmetus pagrindinius reikalavimus dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (10.1) S-19239 ir VSDFV 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2592 panaikinimo, atmetamas ir šis pareiškėjo reikalavimas, nes pareiškėjas teisės į minėtu pagrindu sumažintos pensijos kompensaciją neturi, kadangi tokios galimybės mirusių pensijų gavėjų paveldėtojams nenumato nei Kompensavimo įstatymas Nr.XII-886, nei CK 5.1 straipsnis.

Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Seime nepritariant Kompensavimo įstatymo 1 straipsnio papildymui 3 dalimi (2014 m. liepos 8 d. projektas Nr. XII-896), kad teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį, priklausiančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, nebuvo pažeista Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 109 straipsnio 1 dalis.