- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-2349-565/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05855-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,V24“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,V24“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,V24“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,EGVILTA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,V24“ patikslinusi ieškinio reikalavimus prašo: panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-12-19 įsakymą Nr. 49VĮ-2235-(14.49.2.) ir nustatyti, kad nuomos teisiniai santykiai pagal 2000-03-27 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 198N01/2000-22556, patikslintą 2001-05-14 susitarimu Nr. K01/20001-24455, 2004-09-08 susitarimu Nr. 14-6385, 2007-10-24 susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014-04-02 susitarimu Nr. Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, dėl valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,3723 ha ploto dalies tęsiasi; įpareigoti atsakovę NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių per 14 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove susitarimą dėl 2000-03-27 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 198N01/2000-22556, patikslintos 2001-05-14 susitarimu Nr. K01/20001-24455, 2004-09-08 susitarimu Nr. 14-6385, 2007-10-24 susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014-04-02 susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, pakeitimo joje įrašant naująjį valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 0,3723 ha ploto dalies nuomininką UAB ,,V24“.Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybe, jog ieškovė yra nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), savininke, kuris pastatytas ant atsakovei patikėjimo teise valdomos valstybės žemės sklypo. Nurodė, jog pagal 2017-10-11 bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) ,,EGVILTA“ neparduoto iš varžytinių turto perdavimo – priėmimo aktą BUAB ,,EGVILTA“ hipotekos kreditoriui Estijos Respublikos bendrovei INTI KINNISVARA OU nuosavybės teise perdavė iš varžytinių neparduotą INTI KINNISVARA OU įkeistą turtą – 2 423,21 kv. m. bendro ploto nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įgijus nuosavybę į turtą INTI KINNISVARA OU tuo pačiu perėjo teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, tokiomis pat sąlygomis, kurias turėjo nekilnojamojo turto pardavėja BUAB ,,EGVILTA“. Nurodė, jog ieškovė yra INTI KINNISVARA OU materialiųjų ir procesinių teisių perėmėja ir remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2018-03-29 yra minėto pastato savininke. Byloje taip pat yra pareikštas trečiojo asmens BUAB ,,EGVILTA“ savarankiškas reikalavimas panaikinti atsakovės NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2235-(14.49.2.) „Dėl 2000 m. kovo 27 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 198 N01/2000-22556, pakeistos 2001 m. gegužės 14 d. susitarimu Nr. K01/2001-24455, 2004 m. rugsėjo 8 d. susitarimu Nr. 14-6385, 2007 m. spalio 24 d. susitarimu Nr. K01/2007-1360, 2014 m. balandžio 2 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, nutraukimo prieš terminą“; tenkinti UAB ,,V24“ ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo paaiškino, jog perėmęs pastatą kreditorius INTI KINNISVARA OU kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas išnuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą pastato eksploatavimui, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė sklypą išnuomoti, nurodydamas, kad valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami be aukciono tik jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį, nagrinėjamu atveju pastato baigtumo procentas, remiantis 2017-10-16 VĮ Registrų centro duomenimis, yra tik 33 procentai. Atsakovė NŽT prie ŽŪM su pareikštais reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog žemės sklypo išnuomoti negali ne tik ieškovei bei Estijos Respublikos bendrovei teiktuose NŽT raštuose nurodytais pagrindais, bet ir dėl to, kad nėra galimybės nustatyti koks žemės sklypo plotas (jo dalis) turėtų būti išnuomotas pastato eksploatavimui, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16-656/2018 dėl pastatų, esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), teisinio statuso, taip pat dėl to, jog sprendžiamas klausimas dėl ginčo pastato įsigijimo iš INTI KINNISVARA OU nuosavybėn teisėtumo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018. Atsakovė teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-11290-960/2018 iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 (proceso Nr. 2-55-3-02677-2017-7). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje byloje pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia savo nuosavybės teise į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuri yra ginčijama Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, t. y. Vilniaus apygardos teisme yra pareikštas reikalavimas pripažinti BUAB ,,EGVILTA“ sudarytą sandorį, kuriuo INTI KINNISVARA OU perleistas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su teise į valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, negaliojančiu ir taikant restituciją grąžinti BUAB ,,EGVILTA“ namą ir sklypo nuomos teisę iš atsakovės UAB ,,V24“, po ginčijamo sandorio sudarymo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijusios namą ir nuomos teisę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos išsprendimas turės įtaką šiai bylai, nes joje gali būti nuginčyta ieškovės nuosavybė teisė, kuria remiantis šioje byloje reiškiamas ieškinys. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta UAB ,,V24“ sudaryti žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį su valstybe, todėl išnagrinėjus šią bylą ir tenkinus ieškovės ieškinį, negalės būti įvykdytas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove nuomos sutarties pakeitimą, nes Vilniaus apygardos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB ,,V24“ yra uždrausta sudaryti tokį susitarimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla e2-2901-585/2018 ir joje priimtas sprendimas turi reikšmę šiai bylai ir neišsprendus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos, negalima nagrinėti šios bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė UAB ,,V24“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:teismas nepagrįstai sustabdė šią civilinę bylą, nes bylos nėra susijusios. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo ir nustatyti, kad nuomos teisiniai santykiai tęsiasi, tai yra, kad perėjus statinio nuosavybės teisei valstybinės žemės sklypo naudojimosi teisė pereina kartu. Nagrinėjamai bylai išspręsti neturi reikšmės, kad pastato nuosavybės teisė vėliau gali būti perleista ar pastatas grąžintas kitam asmeniui – šiuo atveju buvusiai pastato savininkei BUAB „EGVILTA“. Šioje byloje priimtas sprendimas neužkirs kelio pasikeitus statinio savininkei atitinkamai pakeisti sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 45 punkte nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo procedūrų tvarka tais atvejais, kai yra perleidžiami joje esantys statiniai ar jų dalys. Tuo atveju, jei nagrinėjant šią bylą būtų nustatyta, kad pastato nuosavybės teisė turi būti grąžinta buvusiai savininkei BUAB „EGVILTA“, tai galėtų būti savarankiškas pagrindas ieškovės ieškiniui šioje byloje atmesti. Net ir ginčijant UAB ,,V24“ nuosavybės teisę į pastatą, ieškovė vis tiek yra pastato savininkė ir turi teisę įgyvendinti iš to kylančias teises tiek, kiek jos nėra apribotos;Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tik procesinis klausimas, kuris negali lemti kitos bylos nagrinėjimo stabdymo, kadangi bet kuriuo momentu išnykus laikinųjų priemonių taikymo pagrindams šios priemonės gali būti panaikintos net ir nepriėmus byloje galutinio sprendimo;nagrinėjamu atveju taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomą bylos sustabdymo pagrindą nėra, nes šioje byloje teismas gali pats nustatyti visus reikšmingus faktus, būtinus teisingam šios civilinės bylos dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą ir tęsti nuomos teisinius santykius, išnagrinėjimui. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 jokie faktai, turintys prejudicinę ir įrodomąją reikšmę, priimant sprendimą šioje civilinėje byloje dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių nėra nustatinėjami;nagrinėjamos civilinės bylos stabdymas užvilkins klausimų dėl tinkamo pastato eksploatavimo ir statybos darbų baigimo išsprendimą. Siekdamas CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-330/2017). Nepagrįstas bylos sustabdymas pažeidžia civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus ir prieštarauja siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Atsakovė NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius prašo ieškovės pateiktą atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:tarp civilinės bylos Nr. e2-2901-585/2018, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme ir šios civilinės bylos Nr. e2-11290-960/2018 yra glaudus teisinis ryšys ir sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, turės įrodomąją galią atnaujinus civilinės bylos Nr. e2-11290-960/2018 nagrinėjimą;Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta UAB ,,V24“ sudaryti žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį su valstybe. Tuo atveju, jeigu yra uždrausta laikinosiomis apsaugos priemonėmis sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, spręsti dėl minėtos sutarties sudarymo sąlygų nėra tikslinga. Visų pirma privalo būti išspręstas klausimas dėl statinio nuosavybės teisės, o tik po to gali būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomos / pardavimo to statinio eksploatacijai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 28 punktas).Trečiasis asmuo BUAB ,,EGVILTA“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškovės pateiktu atskiruoju skundu sutinka ir prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:civilinė byla Nr. e2-2901-585/2018 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje, ieškovų prašymu, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones yra baigta nagrinėti iš esmės ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinys atmestas;civilinėje byloje Nr. e2-11290-960/2018 dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą ir tęsti nuomos teisinius santykius yra nagrinėjami kiti klausimai ir teismas šioje byloje gali pats nustatyti visus reikšmingus faktus, būtinus šių klausimų teisingam išsprendimui, jokių kliūčių šios civilinės bylos nagrinėjimui nėra. Tarp civilinių bylų Nr. e2-11290-960/2018 ir Nr. e2-2901-585/2018 nėra teisinio ryšio, sąlygojančio CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2018 m. birželio 15 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-11290-960/2018 pagal ieškovės UAB ,,V24“ ieškinį atsakovei NŽT prie ŽŪM dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,EGVILTA“ iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 (proceso Nr. 2-55-3-02677-2017-7).Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.CPK163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-219/2018).Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinėje byla Nr. e2-2901-585/2018 pagal ieškovų M. R. ir E. V. ieškinį atsakovams BUAB ,,EGVILTA“, Estijos bendrovei INTI KINNISVARA OU ir UAB ,,V24“, ieškiniu buvo prašoma 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės BUAB ,,EGVILTA“ ir atsakovės INTI KINNISVARA OU 2017-10-11 sudarytą turto priėmimo-perdavimo aktą; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš UAB ,,V24“ atsakovės BUAB ,,EGVILTA“ naudai nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir po namu esančio 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo nuomos teisę. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimu E. V. ir M. R. ieškinys atsakovams BUAB ,,EGVILTA“, Estijos įmonei INTI KINNISVARA OU ir UAB ,,V24“ atmestas. Ieškovai dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuris teisėjo rezoliucija priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti, taigi Vilniaus apygardos teismo sprendimas neįsiteisėjęs, byla bus peržiūrima apeliacine tvarka.Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovų E. V. ir M. R. ieškinio užtikrinimui uždrausta atsakovei UAB ,,V24“ disponuoti daugiabučiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos teise, tame tarpe – uždrausta atsakovei UAB ,,V24“ sudaryti šio žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutartį su valstybe bei uždrausta atsakovei UAB ,,V24“ minėtame daugiabučiame gyvenamajame name formuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovės Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU ir UAB ,,V24“ dėl nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018 atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo turi nagrinėti ir vertinti įrodinėjimo dalyką abiejuose bylose, tai yra reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus tiek stabdomoje byloje, tiek byloje dėl kurios byla sustabdyta.Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, konstatuodamas, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje gali būti nuginčyta ieškovės nuosavybė teisė, kuria remiantis šioje byloje reiškiamas ieškinys ir prašoma įpareigoti atsakovę sudaryti žemės sklypo ant kurio stovi ginčo pastatas, nuomos sutartį. Esant tokioms aplinkybėms vertintina, ar tarp šios bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra tokio pobūdžio ryšys, kad nagrinėjama byla negali būti tinkamai išnagrinėta kol nebus išspręstas ieškovės nuosavybės teisės į pastatą klausimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje.Sustabdytoje byloje ieškovė UAB ,,V24“ (INTI KINNISVARA OU teisių perėmėja) patikslintu ieškiniu prašo panaikinti atsakovės NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-12-19 įsakymą Nr. 49VĮ-2235-(14.49.2.) ir nustatyti, kad nuomos teisiniai santykiai pagal 2000-03-27 valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 198N01/2000-22556, patikslintą 2001-05-14 susitarimu Nr. K01/20001-24455, 2004-09-08 susitarimu Nr. 14-6385, 2007-10-24 susitarimu Nr. K01/2007-1360 ir 2014-04-02 susitarimu Nr. Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-82, dėl 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo dalies, esančio (duomenys neskelbtini), tęsiasi, bei įpareigoti atsakovę NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių per 14 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove susitarimą dėl minėto žemės sklypo dalies nuomos UAB ,,V24“. Reikalavimai dėl valstybinės nuomos sutarties sudarymo grindžiami aplinkybe, jog nuo 2018-03-29 UAB ,,V24“ yra minėto nebaigto statyti daugiabučio namo savininkė, įgijus nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą, ieškovė turi teisę sudaryti valstybinio žemės sklypo dalies, būtinos ginčo pastatui eksploatuoti, nuomos sutartį.Kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018, dėl kurios sustabdyta nurodyta byla, ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiu atsakovės BUAB ,,EGVILTA“ ir atsakovės INTI KINNISVARA OU 2017-10-11 sudarytą turto priėmimo-perdavimo aktą savo reikalavimus grindė dviem pagrindais. Pirma, ieškovai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalį hipotekos kreditorius INTI KINNISVARA OU privalėjo kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Kadangi kreditorius INTI KINNISVARA nesikreipė į kreditorių susirinkimą, o turtą perėmė susitarimu su bankroto administratoriumi, toks susitarimas, kurio išraiška yra ginčijamas 2017-10-11 turto perdavimo aktas, ieškovų teigimu yra negaliojantis nuo jo sudarymo. Antra, ieškovai nurodė, kad ginčijamas turto priėmimo – perdavimo aktas negalioja CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes BUAB ,,EGVILTA“ bankroto administratorius R. P. pasirašė turto perdavimo atsakovei INTI KINNISVARA aktą būdamas piktavališkai su šiuo kreditoriumi susitaręs kenkti kitų BUAB ,,EGVILTA“ kreditorių interesams. Taip pat ieškovai reikalavo restitucijos, t. y. sandorio negaliojimo pasekmių, reikalaudami grąžinti kreditoriaus INTI KINNISVARA ginčijamu aktu įgytą turtą (nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir po namu esančio 0,3723 ha ploto valstybinio žemės sklypo nuomos teisę), kuris vėliau pirkimo – pardavimo sutartimi buvo perduotas atsakovei UAB ,,V24“.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų civilinių bylų įrodinėjimo dalyką sprendžia, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018 nustatyti faktai turės įrodomąją galią šioje byloje sprendžiamam ginčui. Ieškovės pažeistų teisių pagal pareikštą ieškinį šioje byloje visiškas atkūrimas būtų galimas tik nenuginčijus ieškovės nuosavybės teisės į pastatą, kurio perleidimo teisėtumas ginčijamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2901-585/2018. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šiuo metu jos nuosavybės teisė į ginčo pastatą galioja ir šioje byloje jos teisėtumo galiojimo klausimas nesprendžiamas, tačiau šio klausimo išsprendimas kitoje, Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje byloje, neišvengiamai turės reikšmę šioje byloje ieškinio pagrindu nurodytoms faktinėms aplinkybėms nustatyti ir vertinti bei ieškinio reikalavimo pagrįstumui įvertinti. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs ir bus peržiūrimas apeliacine tvarka, taigi teigti, kad minėtoje byloje ginčas yra išspręstas galutinai, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, jog apeliaciniam teismui pripažinus, jog ieškovė nėra teisėta ginčo pastato savininkė, nebūtų teisinio pagrindo spręsti ir dėl ieškovės teisių į valstybinio žemės sklypo nuomą. Siekiant išvengti situacijos, kad teisme gali būti priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, kuriais būtų skirtingai nustatytos tos pačios aplinkybės dėl ieškovės nuosavybės teisės į ginčo pastatą bei iš to sekančios teisės sudaryti žemės nuomos sutartį, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės galutinis sprendimas (nutartis) Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje yra tikslingas. Atsakant į atskirojo skundo argumentą dėl proceso koncentracijos principo pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagrįstas bylos sustabdymas nelaikytinas šio principo pažeidimu, nes šio instituto taikymas yra numatytas įstatyme. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje galimas tiek apeliacinis, tiek kasacinis procesas, nepaneigia proceso koncentracijos principo įgyvendinimo, nes tai priemonės, sudarančios galimybes patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išvengiant to paties klausimo nagrinėjimo du kartus. Dviejuose bylose reikšmingų faktinių aplinkybių nustatinėjimas dėl to paties dalyko neatitinka proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Taigi, pirmiausia, reikia nustatyti ieškovės nuosavybės teisės teisėtumą, o tik po to galima spręsti klausimą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo pastatas, nuomos sutarties.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog sustabdžius civilinę bylą, civilinės bylos nagrinėjimas užsitęs neleistinai ilgai ir tuo bus pažeidžiamas reikalavimas bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti aukojama dėl itin greito proceso. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nors pagal Konvencijos 6 straipsnį reikalaujama, kad teismo procesas būtų spartus, šis straipsnis ypatingą svarbą taip pat teikia tinkamam teisingumo vykdymui (žr., pvz., Maltzan and Others v. Germany (GC), (dec.), no. 71916/01, decision of 2 March 2005, § 132). Taigi iš esmės nacionalinio teismo teisėjas, pagrindinis proceso vadovas, sprendžia klausimą dėl konkrečių procesinių priemonių poreikio, pirmiausia siekdamas teisingai išspręsti bylą. Šis išaiškinimas paneigia apeliantės nurodomus argumentus, jog taikius bylos sustabdymo institutą, nagrinėjimas užsitęs neleistinai ilgai, todėl šis argumentas pripažintinas nepagrįstu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo diskrecija dėl bylos sustabdymo buvo tinkamai įgyvendinta. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, todėl tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės UAB ,,V24“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.