Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, ir E. V. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti T. K., E. P. bei A.T., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. V. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 15 d., 14.47 val. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (-) paskambino į E. G. priklausantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (-) bei prisistatė savivaldybės darbuotoju ir melagingai pranešė apie neužskaitytus komunalinius mokesčius bei su „Swedbank“ susijusią neva vykdomą pinigų aferą, bei jai nurodė vykti į banką ir nuo savo sąskaitos nuimti pinigus, E. G. tą pačią dieną nuvyko į „Swedbank“ Vilniaus skyrių, kur nuo savo sąskaitos Nr. (-) nuėmė 1250 Eur grynaisiais pinigais ir sugrįžo į namus, (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 15 d. R. S., iš anksto susitaręs ir veikdamas su R. N., A. T., E. P., automobiliu „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), pagal E. V. nurodymą, kartu nuvyko į Vilniaus m., kur R. N., veikdamas pagal E. V. telefonu duodamus nurodymus, 2018 m. sausio 15 d., apie 18.15 val.. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) pas E. G., kur E. G., apgaule suklaidintai, prisistatė ,,-“, E. G. perdavė R. N. 1250 Eur, kuriuos R. N. parsinešė į automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini) ir kartu su R. N., A. T., E. P. ir R. S. pasidalino. Šiais savo veiksmais E. V. savo, R. S., A. T., E. P. ir R. N. naudai apgaule įgijo E. G. priklausantį turtą – pinigus 1250 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai E. G. 1250 Eur žalą.

2. Taip pat E. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 22 d. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S., E. P., T. K. ir A. T., paskambino į A. T. mobilaus ryšio telefoną – Nr. (-) ir nurodė jam vykti į Vilnių apgaulės būdu įgytų pinigų. 2018 m. sausio 22 d. A. T., kartu su R. S., E. P. ir T. K. automobiliu „VW Passat“, iš anksto žinodami, jog vyksta gauti pinigų, kurie įgyti apgaulės būdu, apie 17.07 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu E. V. paskambino T. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (-), bei nurodė jam adresą vykti pas A. A. Ž., prisistatyti jai „-‘‘ ir tariamam patikrinimui gauti pinigus. T. K., vykdant E. V. nurodymus, t. y. atvykus į A. A. Ž. priklausantį butą, prisistačius jai „pareigūno S. K. vardu“ bei gavus tariamam patikrinimui A. A. Ž. priklausančius pinigus bei automobilyje perdavus A. T. 6 000 Eur, tokiais savo veiksmai apgaule įgijo savo, R. S., E. P., T. K., A. T. naudai A. A. Ž. priklausančius 6 000 Eur, taip padarydamas nukentėjusiajai A. A. Ž. 6 000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis E. V. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti, neskiriant realaus laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Apeliantas, kaip reikšmingą bausmės skyrimui nurodo aplinkybę, kad nukentėjusiosioms nusikalstamomis veikomis padaryta žala buvo atlyginta ir jis su jomis susitaikė, bei prašo į tai atsižvelgti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamomis veikomis, kurios kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajai E. G. buvo padaryta 1000 Eur, o nukentėjusiajai A. A. Ž. 6000 Eur turtinė žala. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, abiem nukentėjusioms padarytą turtinę žalą pilnai atlygino nuteistieji A. T., E. P. ir T. K.. Tuo tarpu nuteistasis E. V. žalos neatlygino, tik nurodė, kad už jį žalą atlygino kiti nuteistieji, su kuriais jis atsiskaitys (t. 5, b. l. 139). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, E. V. nepripažino.

8. Teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju, apeliantas pats tiesiogiai ar jo valia kiti asmenys žalos nukentėjusiosioms E. G. ir A. A. Ž. neatlygino. Kiti nuteistieji savanoriškai atlygino nusikalstamomis veikomis padarytą žalą ne už E. V. ar pastarojo valia, bet patys turėdami solidarią prievolę ją atlyginti bei siekdami pašalinti pačių padarytomis nusikalstamomis veikomis kilusius padarinius. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik apelianto naudojimasis šia palankia aplinkybe, kad žalą nukentėjusiosioms atlygino kiti nuteistieji, nesudaro pagrindo pripažinti aptariamą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia ir į tai atsižvelgti skiriant bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas, jos nepripažindamas, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

9. Apeliaciniame skunde E. V. prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią („lygtinio laisvės atėmimo“) bausmę, tokį nuteistojo prašymą savo atsiliepime palaiko ir prokuroras, prašydamas atidėti E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, E. V. paskirta 1 metų 2 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, t. y. neviršijanti ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

10. Svarstydama dėl E. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimo panaudojant fizinį smurtą), padarymą. Ši aplinkybė yra reikšminga, ji parodo E. V. pavojingumą, tai, kad nusikalstamas elgesys yra neatsitiktinis, o nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir jau paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į apelianto vaidmenį abiejų nusikaltimų padaryme: būtent E. V. telefonu bendravo su abiem nukentėjusiosiomis, su bendrininkais derino pinigų paėmimo klausimus, koordinavo jų veiksmus. Nors nuteistasis savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino (kas, anot prokuroro, ženkliai prisidėjo prie šių nusikaltimų išaiškinimo) ir gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

11. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, E. V. praeityje teistas net 14 kartų (paskutinis jam priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs). Be to, apeliantas daugiau nei 70 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už smulkias vagystes ir keleivių vežimo viešuoju transportu taisyklių pažeidimus (t. 4, b. l. 8-74). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad E. V., būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Nors prokuroras pateiktame atsiliepime nurodo, kad E. V. galimai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, tačiau teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka. Priešingai, byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys po šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo nepriekaištingas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu E. V. yra pripažintas kaltu dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo, be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. V. ir po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo toliau darė administracinius nusižengimus. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK vyresniojo tyrėjo 2018 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu E. V. vengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, atsisakė nurodyti savo adresą (t 3, b. l. 172), dėl to 2018 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbta jo paieška (t. 3., b. l. 175). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. V. taip pat neatvyko į teismo posėdžius, dėl ko du kartus buvo priimtos nutartys dėl jo atvesdinimo (t. 5, b. l. 112, 121).

12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi priklausomybių, kurias nors ir bandė gydytis, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta informacija, kad jis iš reabilitacijos įstaigos pasišalino nebaigęs gydymo (t 5, b. l. 95). Byloje nėra duomenų, kad E. V. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų spręsti priklausomybės problemą, tokių aplinkybių jis nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Tai teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo padarė kritiškas išvadas ir teigiama linkme pakeitė savo elgesį. Įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. V. būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesnių teistumų skaičius bei iki tol E. V. taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Atsižvelgiant į tai, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris nuteistajam jau buvo taikytas ankščiau, tačiau teigiamo poveikio nepadarė, teismui nėra pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes E. V. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis, kaltės forma, motyvai, šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę –prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat konstatavo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnis). Be to, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Įvertinęs šias aplinkybes, už dviejų BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė, atitinkamai, 1 metų ir 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Taigi abiem atvejais nuteistajam buvo paskirtos minėto straipsnio sankcijoje įtvirtinto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimos bausmės. Šios bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių – nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), ir, esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, E. V. nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

14. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, jam pagrįstai netaikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.