Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. O., Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams V. Č. ir D. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija, duodanti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nuo 2010 m. žiemos su atsakovu V. Č. negyveno, o faktiškai gyveno kartu su A. G. ir turėjo slaptus artimus santykius su atsakovu D. B., kuris buvo kaimynas, gyveno toje pačioje laiptinėje pirmame aukšte. Apie artimus santykius su D. B. niekas nežinojo, ji niekam nesipasakojo, nes jie abu turėjo sugyventinius. Kiek kartu su D. B. buvo susitikusi neatsimena, gal dešimt kartų, susitikimų metu apsisaugojimo priemonių nenaudojo. Kai gimė sūnus, galvojo, kad tėvas yra A. G., tačiau genominė ekspertizė patvirtino, kad jos sugyventinis nėra A. Č. sūnus. Kadangi tuo metu susitikinėjo tik su D. B., o augant vaiko bruožai vis darėsi panašesni į D. B., yra įsitikinus, kad A. Č. tėvas yra D. B. (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:39:23 – 13:39:48, 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:11:36 – 10:23:22).

II. Atsakovų, institucijos, duodančios išvadą byloje, argumentai

4. A. V. Č. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. gegužės 21 d. asmeniškai (t. 1, b. l. 113). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. A. V. Č. teismo posėdžio metu pripažino ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo reikalavimus. Paaiškino, kad faktiškai su ieškove negyvena nuo 2010 m., gyveno Žemaitijoje, atvykdavo tik vaikų aplankyti. Neturėjo minties skirtis, ieškovė norėjo pasibėgioti, ją pamatė per skyrybų procesą nėščią, kas su ja buvo prieš tai, jis nežino. Ji nesigirs, kad pagulėjo su kaimynu, jis pažįsta visus tame socialiniame būste, tam kaimynui reikėjo moterų, dėl to galimybė yra, jis apačioje gyveno, jo vardas D. Žino, jog iš jo pusės tai galėjo būti. Nurodė, kad su vaiku nebendrauja. Socialiniame name gyveno, ten yra trys butai, pirmame aukšte D. gyveno, kituose – G., Č.. Būdavo bendri vakarai, visi vakarodavome. (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:35:10 – 13:35:38).

6. A. D. B. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. gegužės 8 d. asmeniškai (t. 1, b. l. 99). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7. A. D. B. teismo posėdžio metu atsisakė duoti paaiškinimus (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:23:22 – 10:23:36).

8. Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadose nurodyta, kad su ieškovės reikalavimu sutinka. Ieškovė A. Č. su sugyventiniu A. G. ir nepilnamečiais vaikais A. Č., gimusiu 2012 m. gruodžio 15 d., P. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), E. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), T. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. G., gimusia (duomenys neskelbtini), bei L. G., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena dviejų kambarių ir virtuvės socialiniame būste be patogumų, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas kūrenamas krosnimi, šeimos buitis skurdi, apleista, šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Ieškovė A. Č. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruota, namuose augina vaikus, sugyventinis A. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šeimos pajamas sudaro darbo užmokestis, kuris yra apie 400,00 Eur, socialinė išmoka ir išmokos vaikams apie 500,00 Eur, išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo P., E. ir T. – sumoje apie 150,00 Eur. Bendros šeimos mėnesio pajamos apie 1 050,00 Eur. Pokalbio su A. Č. metu išsiaiškinta, kad D. B. sūnų matęs tik vieną kartą, kai berniukas buvo labai mažas. A. Č. teigimu, kad D. B. yra mažamečio A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas suprato kai buvo padarytas DNR tyrimas, paneigiantis sugyventinio A. G. tėvystę. A. Č. teigimu, D. B. prie sūnaus išlaikymo neprisideda, visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo. A. Č. teigimu, ji maniusi, jog D. B. gali būti berniuko tėvas, todėl su juo kalbėjo apie tėvystę, D. B. buvo sutikęs pripažinti tėvystę, tačiau to nepadarė. Šiuo metu A. Č. su D. B. ryšių nepalaiko, nežino kur jis gyvena. Skyrius neturi specialių žinių, kad galėtų pasisakyti dėl tėvystės nuginčijimo, pagrindas tėvystei nuginčyti yra ekspertizių išvados. Kadangi ieškinys paduotas A. Č. interesais, siekiant nustatyti tikruosius giminystės santykius, biologinę kilmę iš tėvo ir įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo tėvus nuo pat gimimo bei gauti iš tėvo tolygią pagalbą auginant ir auklėjant vaiką, tai atitinka A. Č. interesus (t. 1, b. l. 26 – 27).

9. Institucijos, duodančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė išvadoje išdėstytus argumentus (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:23:36 – 10:24:29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

10. Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimu A. Č. ir V. Č. santuoka, sudaryta 1993 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių 2012 m. liepos 3 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 9 – 10). 2012 m. rugpjūčio 24 d. įregistruota A. Č. ir V. Č. ištuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). Nepilnametis A. Č. gimė (duomenys neskelbtini)., jo gimimo liudijime bei 2015 m. rugpjūčio 12 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jo motina A. Č., tėvas V. Č. (t. 1, b. l. 7, 22). Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams V. Č., A. G., institucija duodanti išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo priėmė ieškovės A. Č. atsisakymą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukė, atlikus byloje genominę ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad atsakovas A. G. nėra vaiko A. Č. tėvas (t. 1, b. l. 12 – 13, civilinė byla Nr. 2-155-939/2016, b. l. 42 – 45). Bylos nagrinėjimo metu A. Č. šeimą sudaro sugyventinis A. G., sūnus A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dukra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra L. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Č. nėra A. Č. biologinis tėvas (t. 1, b. l. 145 – 147).

Dėl tėvystės nuginčijimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

12. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Pažymėtina, kad tėvystė gali būti suprantama kaip biologinė ir kaip socialinė kategorija. Nagrinėjamoje byloje būtina identifikuoti, ar biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius vaiko interesus, kuriais turi būti vadovaujamasi imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokie yra atsakovo V. Č. ir nepilnamečio vaiko A. Č. santykiai, ar vaikas pripažįsta, jog atsakovas yra jo tėvas, įvertinti laikotarpį, ar vaikas pažįsta savo biologinį tėvą, kokie vaiko santykiai su biologiniu tėvu, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolesnių santykių perspektyvą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

13. Teismas iš byloje esančių duomenų, duotų paaiškinimų nustatė, kad nors šalių santuoka nutraukta Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimu (įrašas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d.), tačiau šalys iki santuokos nutraukimo negyveno kartu daugiau nei du metus, per tą laiką nepalaikė santuokinių ryšių. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovui V. Č. buvo žinoma, kad jis nėra A. Č. biologinis tėvas. Ji manė, jog sūnaus A. tėvas yra jos sugyventinis A. G.. Vykstant skyrybų procesui ieškovė laukėsi, ji mano, jog nuo D. B.. Gimus sūnui A. Č. ieškovė registruojant vaiko gimimo faktą Civilinės metrikacijos skyriuje buvo nurodžiusi, kad V. Č. nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas buvęs sutuoktinis, kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo.

14. A. V. Č. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis nėra A. Č. tėvas, niekada nesirūpino A. Č., kaip savo sūnumi, jo kaip sūnaus nepripažino, su juo nebendravo, jų jokie socialiniai ryšiai nesieja (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:35:10 – 13:35:38). Aplinkybę, kad V. Č. ir A. Č. nesiejo ryšiai, patvirtina ieškovės pozicija dėl išlaikymo reikalavimo iš V. Č. atsisakymo po santuokos nutraukimo. Teismo posėdžio metu apklaustas vaikas A. Č. nurodė, kad savo tėvu laiko A. G., su kuriuo kartu gyvena nuo gimimo (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 14:11:40 – 14:18:09). V. Č. nėra biologinis A. Č. tėvas, o tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 145 – 147).

15. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp atsakovo V. Č. ir vaiko A. Č. bendravimo santykiai nebuvo užsimezgę, A. Č. auga kartu su broliais, kurių tėvas yra V. Č. A. Č. laiko V. Č. savo brolių tėvu (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 14:11:40 – 14:18:09). Teismo vertinimu, šiuo atveju konstatuojant biologinę tikrovę, tėvystės nuginčijimas geriausiai atitinka tiek vaiko interesus žinoti, kas yra tikrieji jo biologiniai tėvai, tiek ir atsakovo teisėtus lūkesčius, kurie neturi nieko bendra su socialinės tėvystės užtikrinimu vaiko A. Č. atžvilgiu. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad išimtinai vaiko interesais ši ieškinio dalis tenkinama (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

16. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jeigu šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 yra išaiškinęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas D. B. nepripažino ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir atsisakė atlikti ekspertizę, motyvuodamas pinigų ir laiko trūkumų, nors už šioje byloje atliktiną ekspertizę būtų mokama valstybės lėšomis, o ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovą nuvežti į ekspertizės įstaigą savo lėšomis (2019 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:10:56 – 10:14:46). A. D. B. į 2019 m. liepos 9 d. teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdį buvo informuotas 2019 m. gegužės 29 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 120, 133). Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovas D. B. į 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdį buvo atvesdintas (t. 1, b. l. 152 – 153). Atsakovas 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu atsisakė duoti savo paaiškinimus (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:23:22 – 10:23:36).

19. A. D. B. neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, užėmus pasyvią poziciją įrodinėjimo procese nagrinėjamu klausimu, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).

20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo V. Č. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė atsakovą pažinojo seniai dar esant santuokoje su atsakovu V. Č.. Trys šeimos: B., Č. ir G. gyveno tame pačiame socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). M. Z. k.. Ieškovė neturėjo polinkio įsipareigoti atsakovui V. Č., o kaimynas atsakovas D. B. turėjo polinkį palaikyti ryšius su daugiau nei viena moterimi vienu metu (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 13:35:10 – 13:35:38). Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. gyveno socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). M. Z. k. su A. G. ir kartu susitikinėjo su atsakovu D. B.. Ieškovė ir atsakovas D. B. buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja A. B. K. (2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 10:25:41 – 10:32:06).

21. Įvertinus ieškovės paaiškinimus apie tai, kad tuo pačiu metu jie su atsakovu turėjo antrąsias puses ir dėl to apie jų intymius santykius niekas nežinojo, atsakovo D. B. poziciją, kad atsakovas kategoriškai nepaneigė turėjęs lytinių santykių su ieškove, genominės ekspertizės duomenis, pagal kuriuos atsakovas A. G. nėra vaiko A. Č. tėvas, byloje pateiktas atsakovo D. B. ir vaiko A. Č. fotonuotraukas (t. 1, b. l. 160, 166) galima daryti išvadą, kad atsakovas D. B. palaikė artimus santykius su ieškove A. Č.. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įsitikinusi, kad nepilnamečio vaiko A. Č. biologinis tėvas yra D. B..

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo aplinkybių įrodyti leistinais įrodymais, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas atsakovo neatvykimą į ekspertizės įstaigą pripažįsta atsisakymu atlikti ekspertizę, o atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę šios bylos aplinkybių kontekste pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą vertinamas kaip atsakovo tėvystės įrodymas, atsakovą pripažįstant A. Č., gim. 2012 m. gruodžio 15 d., tėvu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.146 – 3.148 straipsniai).

23. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad V. Č. nėra nepilnamečio A. Č. tėvas ir nustatė, kad nepilnamečio A. Č. tėvas yra D. B., turi būti pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilės metrikacijos skyriuje 2013 m. sausio 18 d. gimimo įraše Nr. 17, nepilnamečio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2012 m. gruodžio 15 d., duomenys apie tėvą.

24. Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir nustatymą (CPK 399 ir 392 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 316,29 Eur (t. 1, b. l. 126). Valstybė šioje byloje patyrė 65,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

26. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalies nuostatą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Tenkinus ieškovės ieškinį ir įvertinus, kad atsakovo V. Č. elgesys buvo tinkamas ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės A. Č. ir atsakovo D. B. veiksmų, ½ dalis (158,14 Eur ir 32,97 Eur) išlaidų priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo D. B. (CPK 96 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti, kad atsakovas D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis sūnus.

P. P. rajono savivaldybės administracijos Civilės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruoto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą ir nurodyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 158,14 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų ir keturiolikos centų) išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijos suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 32,97 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir devyniasdešimt septynių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.