- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-194-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29786-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- O. T.
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. T. (O. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, ir nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu O. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš O. T. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės automobilio Mercedes Benz ML 270 vertę atitinkančią pinigų sumą – 3460 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. 2020 m. liepos 26 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. 171, kryptis nuo Nemenčinės link Vilniaus miesto, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis pasipriešino valstybės tarnautojui. 2020 m. liepos 26 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Nemenčinės pl. 171, kryptis nuo Nemenčinės link Vilniaus miesto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,21 ‰ girtumo laipsnis, vengdamas pasitikrinti blaivumą, O. T. pasipriešino valstybės tarnautojui – Vilniaus VPK rinktinės „VYTIS“ vyriausiajam patruliui D. V., t.y. vieną kartą trenkė dešinės rankos delnu į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas D. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais O. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinus kaltu jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį paskirti minimalaus dydžio baudą; taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui ir baudžiamąją bylą nutraukti; skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatyti minimalų šios teisės atėmimo terminą ir netaikyti turto konfiskacijos.
3.1. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai netaikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto. Teismas nuosprendyje pripažino, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Jis savo kaltę pripažino, gailisi, nusikalto pirmą kartą ir nėra pagrindo manyti, kad jis nusikals ateityje. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat sutiko, kad nurodyta laiduotoja L. L. yra vertas pasitikėjimo asmuo, galintis apeliantui daryti teigiamą įtaką. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laidavimas negali būti taikomas, nes padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.
3.2. Apeliantas teigia, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esant nusikalstamų veikų sutapčiai, būtina nustatyti jos formą, nes nuo to priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai. Baudžiamajame įstatyme idealiosios ir realios nusikalstamų veikų sutapties sąvokos neatskleistos, todėl kiekvienu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes teismas nusprendžia kokią sutaptį sudaro padarytos veikos. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad jo padarytos veikos sudaro realią, o ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį Apeliantas nurodo, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė vienu metu, jos yra susijusios ir neatskiriamos, nes būtent automobilio vairavimas neblaiviame stovyje ir sąlygojo pasipriešinimą policijos pareigūnams. Šie teiginiai skunde grindžiami kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet kai įgyvendinant vieningą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos)viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtimą laiko tarpą ( kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2005,2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-P-78/2012; 2K-207/2013.
3.3. Skunde taip pat nesutinkama su paskirtos bausmės dydžiu, laidavimo instituto netaikymo atveju. Apelianto manymu, atsižvelgiantį į tai, kad padarytos nesunkios veikos, savo kaltę jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, praeityje nėra teistas, šiuo metu nedirba, nusikalstamomis veikomis žala nebuvo padaryta, jam galėtų būti skirtos minimalios įstatyme numatytos bausmės.
3.4. Apeliantas taip pat mano, kad jam paskirtas per griežtas teisės vairuoti atėmimo terminas, nurodo, kad jo senyvo amžiaus ir ligota motina gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, todėl teisė vairuoti jam būtina, nes jis nuolat turi ją lankyti. Apelianto manymu, būtų teisinga ir proporcinga nustatyti minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą.
3.5. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta turto konfiskacija, mano, kad taikant BK 40 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas apskritai neturėtų būti taikomas, nes tokiu atveju būtų padarytos dvi skirtingos išvados, viena, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, o konfiskuojant automobilį teismas jau abejotų ar jis ateityje nepadarys BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Skunde nurodoma, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad automobilio konfiskavimas turi atitikti teisingą viešojo interesų poreikio ir nevaržyti asmens teisių labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, teigiama, kad kasacinio teismo praktikoje yra nemažai atvejų, kuomet atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimas nėra skiriamas arba vietoj to skiriama įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (kasacinės nutartys bylose 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018;2K-79-511/2018 ir kt.). Apeliantas taip pat teigia, kad pats baudžiamasis procesas turėjo jam didelį auklėjamąjį poveikį, todėl automobilio vertės konfiskacijos taikymas, jau būtų neproporcinga priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apelianto O. T. skundas atmestinas
4. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių argumentus, kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teismas pagrįstai O. T. atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pripažinus O. T. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones paskyrė teisingai.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
5. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžio išvadomis, kad jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sudėtį dėl ko BK 40 straipsnio taikymas nėra galimas. Nuteistojo įsitikinimu, jo padarytas nusikalstamas veikas vertinti kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį leidžia tai, kad abi veikos buvo padarytos vienu metu, buvo susijusios ir neatskiriamos, nes būtent automobilio vairavimas neblaiviame stovyje ir sąlygojo pasipriešinimą policijos pareigūnams. Teisėjų kolegija nuteistojo argumentus vertina kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kasacinio teismo praktikai.
6. Viena iš esminių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimą sąlygų – asmuo turi būti pirmąkart padaręs nusikalstamą veiką. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką laikomas asmuo, kuris anksčiau nebuvo nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017, 2K-145-895/2018).
7. Kokią sutapties formą sudaro padarytos nusikalstamos veikos, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Kasacinis teismas savo nutartyje 2K-145-511/2019 metų yra pasisakęs, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą.
8. Vertinant bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad O. T. atlikti veiksmai, automobilio vairavimas esant neblaiviam ir pasipriešinimas policijos pareigūnui, padaryti esant bendram sumanymui ir šie veiksmai yra neatsiejami vienas nuo kito. Kolegija sutinka, kad O. T. padarytos veikos sekė viena po kitos ir yra susiję, kadangi pasipriešinimą sąlygojo tai, kad O. T. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jo buvo reikalaujama pasitikrinti blaivumą, tačiau vien šios aplinkybės nepakankamos konstatuoti idealiąją veikų sutaptį. Kolegijos nuomone, esminis nusikalstamų veikų, padarytų idealiąja sutaptimi, požymis – bendras sumanymas ir jų neatsiejamumas, tai yra neatlikus vienų veiksmų, negalimas kitų veiksmų atlikimas.
9. Nagrinėjamu atveju teigti, kad O. T. veiksmus nuo pat pradžių jungė vieningas sumanymas negalima. Nusikaltimą numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje O. T. padarė turėdamas tikslą grįžti namo automobiliu po išgertuvių. Nepaisydamas savo neblaivaus stovio jis pažeidė KET reikalavimus ir savo elgesiu sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, o BK 286 straipsnyje numatytą veiką padarė nenorėdamas paklusti pareigūnų reikalavimams. Šiuo nusikaltimu daroma žala valstybės pareigūnų veiklai. Tai leidžia teigti, kad O. T. veiksmų padarymo tikslai buvo visiškai skirtingi, antros veikos padarymą lėmė susidariusi bendravimo su pareigūnais situacija. O. T. veiksmų vertinti kaip neatsiejamų nėra pagrindo, nes vairavimas neblaiviam nebūtinai turėjo lemti pasipriešinimą policijos pareigūnams. Šiais argumentais remiantis kolegija daro išvadą, kad O. T. veiksmai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo realiąją veikų sutaptį, kuriai esant O. T. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
10. Apeliantas skundu, netenkinus jo prašymo taikyti BK 40 straipsnį, reiškia alternatyvų prašymą sumažinti jam paskirtą bausmę – baudą, sutrumpinti teisės atėmimo vairuoti terminą ir netaikyti turto konfiskavimo.
11. Skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje ir 41 straipsnyje reglamentuotais bausmės skyrimo pagrindais ir tikslais. Bausmė privalo ne tik atitikti padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, bet ir nubausti jį bei paveikti taip, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į O. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau vertino ir sunkinančią – BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Taip pat vertino, tai, kad padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, O. T. asmenybę ir kitus charakterizuojančius duomenis. O. T. neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nedirba.
12. Įstatymas numato, kad minimalus baudos dydis už nesunkaus nusikaltimo padarymą yra 50 MGL, O. T. pagal 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 60 MGL, o pagal BK 286 straipsnį – 70 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju bausmes privalu bendrinti dalinio sudėjimo būdu. Teismas subendrinęs bausmes O. T. paskyrė 90 MGL dydžio baudą, kas rodo, kad itin palankiai taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo būdą, be to vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bauda buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei numato įstatymas. Nustatytos aplinkybės, įvertinus nuteistojo asmenybę, bei jo girtumo laipsnį veikos padarymo metu, neduoda pagrindo teigti, kad O. T. bausmė paskirta per griežta.
12. O. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. O. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,21 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Kaip jau minėta bylos duomenimis nustatyta, kad O. T. daug kartų baudas už KET pažeidimus administracine tvarka. Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismo nustatytas 2 metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas ir mažinti jį iki minimalaus nėra pagrindo. Tokio pagrindo neduoda ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis turi prižiūrėti senyvo amžiaus motiną kuri gyvena ne Vilniaus mieste. Ši aplinkybė O. T. buvo žinoma, todėl galimas neigiamas pasekmes nuteistasis privalėjo įvertinti prieš sėdant vairuoti automobilį neblaiviame stovyje.
13. Skundu nuteistasis taip pat prašo netaikyti turto konfiskacijos, argumentuojant tuo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismui nenustatyta pareiga visais atvejais taikyti šią priemonę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog O. T. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kolegija nepasisako dėl visų skunde išdėstytų argumentų tačiau pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis, kurį vairavo O. T. buvo nusikalstamos veikos priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalį pripažįstama konfiskuotinu turtu ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami, privalo būti konfiskuojama. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad automobilis priklauso kitam asmeniui iš nuteistojo pagrįstai nuspręsta išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
14. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet turto konfiskavimas nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas nėra taikomas, tačiau tokie atvejai yra išskirtiniai, kuomet nustatoma, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-34-699/2018, 2K-86-895/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad turto konfiskavimas O. T. būtų pernelyg didelė našta ir neproporcingai suvaržytų jo teises. Vien nuteistojo teiginys, kad baudžiamasis procesas jam turėjo didelį auklėjamąjį ir prevencinį poveikį nesudaro pagrindo netaikyti turto konfiskavimo, kuris šiuo atveju yra privalomas. Nors nuteistasis remiasi eile kasacinio teismo nutarčių, kuriose turto konfiskavimas asmenims padariusiems analogišką veiką nebuvo taikomas, tačiau nagrinėjamu atveju vadovautis šia teismų praktika nėra pagrindo, kadangi, skunde nurodytose bylose buvo sprendžiamas BK 72 straipsnio (ne)taikymo klausimas asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteistiems.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi
nutarė:
nuteistojo O. T. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.