Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-18 · Civilinė byla Nr. e2A-997-262/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-18
Bylos Nr.
e2A-997-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22720-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas
UAB „NEO Finance“
Atsakovas
G. S.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-997-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22720-2018-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. S. dėl 1833,28 Eur negrąžinto kredito dalies, 191,20 Eur mokėjimo palūkanų skaičiuotinų iki kreipimosi į teismą dienos, 25,01 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1833,28 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,58 Eur sutartinių palūkanų, 957,13 Eur administravimo mokesčio, 264,49 Eur tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu už akių (toliau ir sprendimas arba skundžiamas sprendimas) ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 1833,28 Eur negrąžinto kredito dalies, 191,20 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2018-02-09 iki 2018-07-23, 25,01 procentų mokėjimo palūkanų už negražintą vartojimo kredito dalį (1833,28 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-07-23) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo, 7,18 proc. procentų mokėjimo palūkanų už negražintą vartojimo kredito dalį (1833,28 Eur) nuo 2018-02-09 iki sprendimo už akių visiško įvykdymo, bet neviršijant 264,19 Eur, 30,69 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-03-09 iki 2018-07-23, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą (1913,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-23) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 319,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad prievolė mokėti administravimo mokestį atsakovei atsirado, tik tinkamai ir laiku neįvykdžius prievolės pagal Sutartį sumokėti periodinę įmoką, t. y. iš esmės ieškovas ir atsakovė susitarė, dėl netesybų. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį netesybos negali viršyti 0,05 procento. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi įstatymų leidėjas Vartojimo kredito įstatyme nustatytu reguliavimu apribojo vartotojo atsakomybę už piniginės prievolės pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymą drausdamas iš skolininko reikalauti kitas nei įstatyme nustatytas netesybas ar mokesčius. Todėl už prievolės termino praleidimus ieškovui priteistina 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną: už laikotarpį nuo 2018-03-09 iki 2018-07-16 nuo 380,48 Eur sumos priteistina 24,40 Eur delspinigių ir už laikotarpį nuo 2018-07-17 iki 2018-07-23 nuo 2097,77 Eur (1833,28+264,49) sumos priteistina 6,29 Eur delspinigių. Iš viso ieškovui priteistina 30,69 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2018-03-09 iki 2018-07-23.

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl administravimo mokesčio ir priteisti ieškovui iš atsakovės 957,13 Eur administravimo mokesčio; ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl sutartinių (kompensacinių) palūkanų, nurodant, jog ieškovui iš atsakovės priteistinos 1,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš atsakovės 22 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

6. Nurodė, kad teismas padarė klaidą – rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodė, jog ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1,58 Eur dydžio sutartinės (kompensacinės ) palūkanos. Remiantis įstatymų reikalavimais, sutartinėmis nuostatomis bei formuluojama teismų praktika, teismas nepagrįstai perkvalifikavo apelianto reikalavimą priteisti sutarties administravimo mokestį į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas. Dėl šios priežasties, skundžiamas sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantui priteisti prašomą sutarties administravimo mokestį visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

9. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė administravimo mokesčio, nes vadovaujantis šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties (toliau – Sutartis) nuostatomis ir teismų praktika, toks mokestis turėjo būti priteistas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.

10. Pažymėtina, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose nėra vienoda, tačiau šios kolegijos narės – O. Gasiulytė ir D. Kutrienė civilinėse bylose e2A-1570-275/2018 ir e2A-372-262/2019 jau yra sprendusios iš esmės analogiškus klausimus dėl administravimo mokesčio pagrįstumo. Minėtose bylose buvo nuspręsta, kad administravimo mokestis buvo paskaičiuotas nepagrįstai. Taigi, tos pačios teisėjų kolegijos narės, nagrinėdamos iš esmės analogišką bylą, remsis savo pačių sukurtu precedentu, taip pat minėtose bylose cituotomis kitomis Vilniaus apygardos teismo bylomis – e2A-172-912/2018, e2A-1526-340/2018, e2A-1504-565/2018 ir kt.

11. Kaip matyti iš Sutarties nuostatų, administravimo mokesčio dydis Sutarties Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra administravimo mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, tiksliai nėra paaiškinta. Sutarties bendrosiose sąlygose formaliai nurodoma, kad tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (Bendrųjų sąlygų 1.29 punktas). Dėl išvardintų priežasčių laikytina, jog tokia sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

12. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 7 p. vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 3 d. į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administravimo mokestis savo esme yra netesybos. Sutartyje nėra nurodyta, kokia yra administravimo mokesčio paskirtis, t. y., už kokias paslaugas/kokioms išlaidoms kompensuoti šis mokestis yra mokamas. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, tinkamai vykdant Sutartį, taikoma administravimo mokesčio nuolaida ir administravimo mokestis yra lygus nuliui. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas yra susijęs su prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 str.). Kadangi sutartyje numatyta, jog administravimo mokestis mokamas tik tada kai sutartis nėra vykdoma tinkamai, laikytina, jog tai yra netesybos. Tai, kad netesybos pavadintos administravimo mokesčiu, nekeičia jų esmės.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bei su šiomis normomis susijusią teismų praktiką, todėl pagrįstai nepriteisė administravimo mokesčio.

15. Taigi, sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį keisti. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas.

16. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad skundžiamame sprendime buvo padarytas rašymo apsirikimas – rezoliucinėje sprendimo dalyje nenurodyta, jog ieškovui iš atsakovės priteisiamos 1,58 Eur dydžio sutartinės (kompensacinės ) palūkanos. Šio rašymo apsirikimo ištaisymas nepakeis skundžiamo sprendimo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas jį ištaiso (CPK 276 str.) ir nurodo, jog ieškovui iš atsakovės priteistinos 1,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti jog ieškovui AB „NEO Finance“ į. k. 303225546, buveinės adresas Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, iš atsakovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinos 1,58 Eur (vienas euras ir 58 ct) mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki kreipimosi į teismą dienos.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė