- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1-187-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05080-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- E. G., D. K., L. P., I. U.
- Advokatai
- Valdas Kairys, Algirdas Zakrasas, Petras Simėnas, Petras Rimantas Brazys
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,
sekretoriaujant Monikai Šiaulytei ir Vaidai Vaičiulienei,
dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) Panevėžio apygardos teismo 1998 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, pagal Baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 5 ir 8 punktus, 206 straipsnį, 235 straipsnį 9 metų laisvės atėmimo bausme su viso turto konfiskavimu;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) 9 MGL (1 125 Lt) bauda;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausme. Bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu skirta bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 9 MGL (1 125 Lt) bauda. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu skirta 9 MGL (1 125 Lt) bauda pakeista į 4 arešto paras;
4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme; bausmę atliko,
5) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme; bausmės neatliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį;
Žemesnės instancijos teismas
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį;
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis specialų (automechaniko) vidurinį išsilavinimą, iki įkalinimo dirbęs pagal individualios veiklos pažymėjimą, išsituokęs, iki įkalinimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 6 MGL (225,96 €) bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL (301 €) bauda;
4) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių neatliktomis dalimis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 4 MGL (150 €) bauda;
5) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 54 parų arešto bausme;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme.
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi subendrino L. P. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu skirtas bausmes ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 4 MGL (150 €) bauda. L. P. baudą sumokėjo, laisvės atėmimo bausmės neatliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos),
I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė
E. G., veikdamas bendrininkų grupe su D. K., L. P. ir I. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, 2017 m. vasario 1 d. nuo 17⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val. per VĮ Turto bankui priklausančio buvusios Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastato, esančio Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., langą įlipo į vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasikėsino į netinkamą objektą - jo pagrobtas turtas yra bevertis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, o būtent: 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžyje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 20 € nupirko ir taip įgijo vieną paketėlį su nenustatytu kiekiu, tačiau ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; dalį jo suvartojo, o likusią dalį - 0,025 g psichotropinės medžiagos – amfetamino atgabeno į Šiaulių r. ir laikė su savimi automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2017 m. vasario 2 d. nuo 2²⁰ val. iki 3³⁰ val. ties Purienų g. 48, Šiauliuose, automobilio apžiūros metu psichotropines medžiagas rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK KTT 1-ojo skyriaus specialistas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
D. K. ir I. U., veikdami bendrininkų grupe su E. G., L. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, 2017 m. vasario 1 d. nuo 17⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val. per VĮ Turto bankui priklausančio buvusios Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastato, esančio Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., langą įlipo į vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasikėsino į netinkamą objektą – pagrobtas turtas bevertis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
L. P., veikdamas bendrininkų grupe su E. G., D. K. ir I. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, 2017 m. vasario 1 d. nuo 17⁰⁰ val. iki 20⁰⁰ val. per VĮ Turto bankui priklausančio buvusios Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastato, esančio Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., langą įlipo į vidų ir pasikėsino pagrobti svetimą VĮ Turto bankui priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pasikėsino į netinkamą objektą - jo pagrobtas turtas yra bevertis, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
L. P. buvo kaltintas tuo, kad 2016 m. birželio - liepos mėnesiais Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą – D. A. vardu išduotą LR vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi, kol 2017 m. vasario 2 d. apie 4¹² val. asmens apžiūros ir kratos metu dokumentą rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės pareigūnai, t. y. buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Be to, L. P. kaltintas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą – V. K. vardu išduotą automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė su savimi, kol 2017 m. vasario 2 d. apie 4¹² val. asmens apžiūros ir kratos metu dokumentą rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės pareigūnai, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad apie Gruzdžių (ŽŪ) mokyklą sužinojo iš socialinio tinklapio „Facebook“ grupių „Pamiršk.lt“, „Apleista“. Matė, kad žmonės fotografuoja apleistus pastatus ir deda nuotraukas į socialinį tinklapį „Facebook“. Pamatęs Gruzdžių mokyklą (nuotraukas), sugalvojo nuvažiuoti pasižiūrėti, „nufotkinti“. Buvo įdomu (gyvai) pamatyti mokyklą. Kai peržiūrėjo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyrą, negalvojo apie daiktų vertę tame pastate. Jis ten važiavo ne grobti. Važiavo iš smalsumo, „nufotkinti“. Nuotrauką būtų įdėjęs į internetą, į socialinį tinklapį „Facebook“. Daug kas dabar deda tokias nuotraukas. Žmonės specialiai dėl to važiuoja. Jie važiuoja ir toliau (negu iš Panevėžio į Šiaulių r.). Ir į Latviją važiuoja. Prieš važiuodamas žinojo, kad Gruzdžių mokykla apleista. Nuotraukose matyti, kad keliose vietose nėra langų. Daugiau informacijos neturėjo. Jį domina apleisti objektai, nes ten matydavo sovietinių plakatų, vėliavų. Tokius dalykus ir „fotkindavo“. Propagandinių plakatų dabar jau nebeįsigysi. Plakatus būtų turėjęs. Turi kelis plakatus ir iš kitur.
Iš Panevėžio į Gruzdžius važiavo keturiese. Paprašė L. P., kad jį pavežtų. L. P. neturi „teisių“ (vairuotojo pažymėjimo), bet turi mašiną. L. P. paprašė D. K. ir I. U. pavairuoti mašiną, nes jie turi „teises“ (vairuotojo pažymėjimą). Berods į priekį vairavo I. U., atgal - D. K.. Jie apsikeitė, nes I. U. gal norėjo išgerti alkoholio.
Nežadėjo atsilyginti už paslaugas L. P.. Nežadėjo atlyginti I. U. už vairavimą. Nesitarė su D. K. daryti vagystės. Mašinoje bendrakeleiviams minėjo, kad važiuoja „nufotkinti“ pastato vidų. Į Gruzdžius pirmyn ir atgal važiavo jo (E. G.) sąskaita. Sakė, kad užpils kuro. To nepadarė. Būtų grįžę, gal būtų užpylęs? Gal būtų reikėję užpilti 10 l dyzelio. Taip galvoja, nes mašina dyzelinė ir 100 km reikia 4 l dyzelio. Nuvažiavo apie 100 km, nes į Panevėžį negrįžo.
Kelionėje užtruko apie valandą. Pakeliui sustojo kolonėlėje nusipirkti cigarečių. Neatsimena, ar išvažiuodami iš Panevėžio buvo sustoję parduotuvėje „Moki-veži“. Prieš važiuodamas maždaug įsivaizdavo maršrutą. Pažiūrėjo internete kaip nuvažiuoti. Nuoroda nukreipia į žemėlapį. Žemėlapyje parodyta, kurioje vietoje yra ta mokykla. Važiuodamas iš Panevėžio į Gruzdžius, žiūrėjo žemėlapį. Žinojo kelią iki Šiaulių. Gruzdžių nepažįsta, pirmą kartą ten buvo. Ten važiavo pagrindiniu keliu ir pamatė didelę mokyklą. Niekur nereikėjo sukiotis, matėsi nuo kelio.
Atvyko apie 16-17 val. Dar buvo šviesu, bet jau pradėjo temti. Automobilis sustojo pastato šone, ne visai prie pagrindinio įėjimo. Prie pastato nėra jokio užrašo, tvorų. Suprato, kad pastatas yra be šeimininko. Internete buvo parašyta, kad pastatas apleistas.
Pastate buvo vienas. Eidamas į pastatą, įrankių nesinešė. Kišenėje turėjo atlenkiamą peiliuką. Mūvėjo savo šiltas juodas pirštines. Į pastato vidų pateko per langą pirmame aukšte pastato šone. Nebuvo nei stiklo, nei lango (rėmo). Pastate nebuvo dviejų langų. Kitos pastato ertmės buvo užkaltos mediena. Apie medžio drožlių plokštę nieko nežino.
Patekęs į vidų, atsidūrė koridoriuje. Toliau ėjo į antrą aukštą, sporto salę. Buvo kai kuriuose kabinetuose. Kiti kabinetai užrakinti. Apie valandą vaikščiojo po pastatą. Pastatas yra 3 ar 4 aukštų. Vaikščiojo po visus aukštus. Viduje labai netvarkinga. (Pastate) buvo jungikliai, lempos. Nebuvo minties uždegti jungiklį. Pasišvietė planšetinio kompiuterio prožektoriumi. Nieko nesutiko pastate, kol vaikščiojo.
Pastate rado nereikšmingų dalykų, kaip trofėjus pasiėmė plakatų su sovietų simbolika, dešros ir sūrio muliažą, kažkokią dėžutę, paveikslą. Prie lango buvo padėta dėžutė, ant jos – maišelis. Prieš išlipdamas išsinešė juos. Nebuvo atidaręs dėžutės. Nežino, kas joje buvo. Pasiėmė dėžutę, nes buvo labai graži. Matyt, joje buvo metalinės konstrukcijos su laidais. Maiše buvo berods plakatai, gal dar kažkokie laidai. Paimtus daiktus susidėjo į mašinos bagažinę. Dešros ir sūrio muliažus įsidėjo į kišenę. Daiktus būtų „nufotkinęs“ ir įdėjęs į internetą. Daiktus pasiėmė, nes jie buvo numesti ant žemės, gražiai atrodė. Pripažįsta, kad iš svetimo pastato paėmė svetimus daiktus, bet jis jų nevogė. Supranta, kad daiktai yra svetimi, ne jo, bet mėtėsi koridoriuje. Pasiėmė, kas buvo numesta. Gali būti, kad buvo išmesta.
„Nufotkino“. Fotografavo telefonu. (Pastato) nuotraukų neturi, nes telefonas buvo mašinoje, o paskui telefono mašinoje neberado. Nežino, kas paėmė telefoną. Policija grąžino kelis plakatus, raktus, piniginę, taigi tikėjosi, kad policija grąžins ir telefoną, kuriuo „fotkino“, bet negrąžino. Ten net ne telefonas buvo. Jis neturi skambinimo funkcijos, bet fotografuoja. Tai buvo mažas planšetinis kompiuteriukas „Apple iPad“. Turėjo telefoną „Nokia“ ir kompiuteriuką. Fotografavo kompiuteriu.
Nematė, kad draugai būtų išlipę iš automobilio. Nematė D. K. patalpoje (pastate). Kai grįžo atgal į mašiną, draugai sėdėjo mašinoje ir gėrė alkoholį. I. U. gurkšnojo kažkokį gėrimą: degtinę ar trauktinę. L. P. irgi gurkšnojo. D. K. berods negurkšnojo, nes vairavo. Pasakė, kad „nufotkino“, kad rado gražų dešros muliažą. Parodė dešros, sūrio muliažą. Dešros muliažas buvo striukės kišenėje. Bendrakeleiviai nesmalsavo, ką jis įsidėjo į bagažinę. Rastų daiktų nesidalino.
Išvažiavus iš mokyklos labai greitai sustabdė ir sulaikė policija. Laužtuvų, replių neturėjo. Replės gal buvo dėžėje (kurią paėmė iš pastato). Nežiūrėjo, nematė, kas sudėta automobilio bagažinėje. Pas jį rado psichotropinių medžiagų. Prieš 1-1,5 mėnesio iki sulaikymo prie turgaus nelegaliai įsigijo plastmasinį maišelį su baltais milteliais. Pirko šias medžiagas ne kaip psichotropines, o kaip anabolinį steroidą - pagalbinę medžiagą, kad būtų lengviau minti pedalus. Užsiima dviračių sportu. Negalvojo, kad jam pardavė narkotines medžiagas. Turėjo jas su savimi, ir tiek. Medžiagas laikė piniginėje. Pamiršo, kad turi tą medžiagą. Tos medžiagos ne visada prisireikia sportuojant. Galvojo, kad gal kada nors prireiks. Tam tikslui medžiagų nuolat neperka. Nusipirko vieną kartą smalsumo, ir viskas. Medžiagos nevartojo, nes nebuvo progos paragauti. Užtekdavo jėgų. Ikiteisminio tyrimo metu neteigė, kad vartojo, tik (apklausos protokole) taip parašė. Gal nepastebėjo, kad buvo parašyta, jog vartojo, (ir pasirašė). (Tyrėjai) sakė, kad nevartojo. Gal (tyrėja) ne taip išgirdo? Nėra vartojęs psichotropinių medžiagų. Buvo nuteistas už tokių medžiagų turėjimą, bet nėra jų vartojęs. Atsisakė narkotikų testo patikros.
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paaiškino (3 t., b. l. 168-169, 174, 188-189), kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta tai, kad buvo patekęs į mokyklos, esančios Jaunimo g. 1, Gruzdžiuose, Šiaulių r., patalpas. Interneto puslapyje, jei neklysta, „Pamiršta“, rado apleisto pastato, esančio Gruzdžių k., Šiaulių r., nuotraukas. Matė, kad pastatas apleistas ir sugalvojo nuvažiuoti pasižiūrėti jo.
2017 m. vasario 1 d. apie 12 val. paskambino L. P. ir pasakė, kad nori pasižiūrėti, kas yra pastate Gruzdžių k., Šiaulių r. L. sutiko pavežti. Paprašė L. atvažiuoti pas jį į namus (duomenys neskelbtini). L. atvyko mėlynu automobiliu „Opel“ su draugais D. ir I.. Kiek girdėjo, automobilis priklauso L. draugei. Kadangi L. P. vairuotojo pažymėjimo neturi, I. ar D. paprašė vairuoti automobilį. Automobilį vairavo D.. Kiek prisimena, L. P. sėdėjo ant priekinės keleivio pusės sėdynės, I. - gale kairėje, o jis (E. G.) sėdo į galą dešinėje. Automobilyje pasakė, kad Gruzdžiuose nori apžiūrėti apleistą pastatą. Kiti apie pastatą nežinojo, kol jis papasakojo.
Važiuodamas į Gruzdžius, neplanavo vogti ar plėšti. Norėjo patekti į vidų, nusifotografuoti pastatą, pasiimti gal kokį seną plakatą. Apie tai, kad ten yra senų sovietinių plakatų, jis sužinojo iš internetiniame puslapyje patalpintų nuotraukų. Kadangi ten visi eina, pagalvojo, kodėl gi jis negali įeiti? Neturėjo laužtuvo ar kitų daiktų, kurie palengvintų patekimą į patalpą. Jis turėjo juodas šiltas pirštines, nes buvo žiema, juodos spalvos vyrišką rankinę. Joje buvo raktai, ruda vyriška piniginė, vaistai, inhaliatorius. Važiuodami į Šiaulių r., niekur nebuvo sustoję, į parduotuvę nėjo. Niekas nepirko laužtuvo nei šlifuoklio.
Apie 16 val., tikslaus laiko pasakyti negali, atvyko į Gruzdžius prie apleisto pastato. Teritorija nebuvo aptverta. Iš tolo lange pastebėjo ertmę. Sugalvojo nueiti į vidų pažiūrėti, kas ten yra. Į pastatą ėjo vienas, pateko per minėtą langą. Draugai liko automobilyje ir vartojo alkoholį. Nepripažįsta, kad įsilaužė į Jaunimo g. 1, Gruzdžių k., Šiaulių r. Tiesiog ten įėjo per atidarytą langą. Nei jis, nei su juo buvę asmenys: D., I. ir L. nelaužė lango su laužtuvu.
Pastate prie lango buvo sudėti tarybiniai plakatai, dėžutės, įvairių daiktų, pavyzdžiui, sūrio, muliažai. Jis susirinko šiuos daiktus. Pasiėmė maišą, raudoną medinę dėžutę. Net nežiūrėjo, kas buvo maiše. Maiše buvo kažkokie laidai. Nespėjo pažiūrėti, kas buvo dėžėje. Pastate buvo apie pusvalandį. Mano, kad per tą laiką draugai nebuvo užėję į pastatą, nes kai jis grįžo, jie sėdėjo automobilyje. Nematė ir negali pasakyti, ar jie buvo įėję į pastatą. Nežino, ar su juo buvę asmenys kažką vogė, nes jie su juo nebuvo. Grįžęs susidėjo minėtus daiktus į automobilio „Opel“ bagažinę, įsėdo į automobilį ir jie važiavo atgal į Panevėžį.
Išvažiavus iš Gruzdžių, už kokių 20 min. juos sustabdė policijos pareigūnai, uždėjo antrankius ir pristatė į komisariatą. Jo juodoje rankinėje buvo rasti milteliai. Tai – tonizuojantys vaistai. Kiek supranta, tai nėra narkotinė medžiaga. Pirko juos prieš 2 mėnesius Panevėžyje. Juos jam gatvėje pasiūlė nepažįstamas asmuo. Už miltelius sumokėjo 20 €. Pirko dėl įdomumo, norėjo pabandyti. Dalį vaistų po savaitės sumaišė su vandeniu ir išgėrė, nepajuto jokio poveikio. Miltelių niekam nedavė. Su juo automobilyje 2017 m. vasario 1 d. buvę asmenys apie miltelius nieko nežinojo.
Šalies argumentai
E. G. papildomai paaiškino, kad nežinojo, jog turi narkotinių medžiagų. Galvojo, kad (pas jį rasta) balta biri medžiaga yra tonizuojanti medžiaga. Galvojo, kad įsigijo papildų sportui. Jų nevartojo, turėjo piniginėje, supakuotą plastikiniame maišelyje. Už visą pas jį rastą kiekį sumokėjo 20 €.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies, nes vairavo automobilį, pavėžėjo draugus, nors pavėžėti nėra nusikaltimas. Paaiškino, kad nesitarė su kitais kaltinamaisiais įsibrauti į mokyklą ir kažką pavogti. (Įvykio dieną) paskambino L. P. ir paklausė, ar jis (D. K.) gali pavairuoti mašiną. Nepamena, kuris (kaltinamasis) jam skambino. Pasakė, kad gali. Turėjo vairuoti, nes jam sakė, kad L. P. ir I. U. nori važiuodami gerti (alkoholio). Jam niekas nesakė, dėl ko važiuoja (į Gruzdžius). Turėjo laiko ir sutiko. Už važiavimą jam niekas nežadėjo.
Jis (D. K.) motinos automobiliu nuvažiavo prie savo buvusios darbovietės Janonio g., Panevėžyje, ir ten paliko mašiną. Atvažiavo I. U. ir pasiėmė jį. I. U. persėdo į galą (o jis – už vairo). Buvo keturiese. Mašinoje dar buvo L. P., E. G.. E. G. sėdėjo (D. K.) iš dešinės, kiti du – gale.
Iš Panevėžio išvažiavo apie 16 val., neatsimena tiksliai. Važiuojant jam pasakė, kad reikės važiuoti Šiaulių kryptimi ir kažkur pasukti į Gruzdžius. Prie Šiaulių suko į dešinę, toliau tiesiai. Buvo 2 km pasiklydę. Įsijungė navigaciją. Jis (D. K.) pasiėmė savo planšetę ir ieškojo Gruzdžių. Parodė vietą. Neprisimena, ar E. G. minėjo, ko nori iš tos mokyklos.
Kelionėje E. G. žaidė su kompiuteriuku, L. P. ir I. U. gėrė. Nelabai kreipė dėmesį, nes vairavo. Važiuodami jie kažką kalbėjo. Neatsimena, ką jie kalbėjo. Buvo paleista muzika.
Važiuodami sustojo degalinėje, pirko rūkyti, visi rūkė. Nežino, kas pirko cigarečių.
Nebuvo sustoję parduotuvėje „Moki-veži“.
Kai atvažiavo į Gruzdžius, buvo apie 16-17 val., jau temo. Gruzdžiuose rado mokyklą – didelį, apleistą pastatą. Pastatas, kiek pamena, raidės „U“ formos. Sustojo apie 10 m. nuo pagrindinio pastato. Pamatė, kad nėra langų. Langai išdaužyti, kitur net nebuvo plokščių. Nežino, kas dar įeina į mokyklos kompleksą. Gal daugiabutis? Jis toliau irgi matėsi apleistas.
Išleido E. G. ir kelis metrus pavažiavo automobiliu. Sustojo taip, kad nereikėtų žiūrėti į pastato sieną. Pavažiavo toliau ne tam, kad stebėtų aplinką. E. G. išėjo į mokyklą. Neatkreipė dėmesio, ar E. G. ką pasiėmė, nešėsi rankose. Nežino, ar E. G. išlipęs mūvėjo pirštines. Nematė, kur nuėjo E. G.. Mašiną pasistatė taip, kad nesimatė. Sėdėjo šonu į pastatą. E. G. ėjo į pastatą labiau po dešine, pateko pro neužkaltą plokšte langą. Nežino, ko E. G. ėjo į pastatą. Kažką minėjo, kad nori „fotkinti“ patalpas. Nematė, kad E. G. fotografuotų pastato išorėje. Nematė, ar E. G. vaikščiojo lauke, aplink pastatą. Nežino, kaip E. G. matė, kur vaikščioti viduje. Nesimatė, kad pastate būtų uždegtos šviesos. Nežiūrėjo. Visą laiką žaidė telefonu, planšete. Juos ne visada pasiima su savimi. Išeidamas visada pasiima telefoną, planšetę – ne visada. Planšetę pasiėmė, kad nepaliktų (motinos) mašinoje.
Su juo (D. K.) mašinoje liko L. P. ir I. U.. Automobilyje laukė E. G. daugiau kaip valandą. Kiti draugai buvo išlipę iš mašinos. Jis (D. K.) išlipo, kai atsibodo sėdėti mašinoje, reikėjo „nusilengvinti“. Nuėjo į krūmus. Pasivaikščiojo, grįžo į mašiną. Į pastato vidų nebuvo patekęs.
Grįžęs mašinoje rado I. U. ir L. P.. E. G. dar nebuvo grįžęs iš mokyklos. Nebandė telefonu susisiekti su E. G., nebuvo tokios minties. Nežino, ar draugai skambino E. G., rašė SMS žinutes.
E. G. grįžo gal po kokios valandos, nežino tiksliai. E. G. pasakė, kad gali važiuoti namo. Nematė, kad E. G., ateidamas iš mokyklos, būtų kažką atsinešęs. Girdėjo, kad kai E. G. atėjo, atidarė bagažinę. Nematė, ką įdėjo (į mašiną). Nežiūrėjo į E. G., žiūrėjo į planšetę. Neatsimena, ar E. G. pasakojo, ką nufotografavo, ar sakė, kad rado kažką (jam) vertingo.
Jis (D. K.) vairavo ir atgal. Už Gruzdžių sustabdė pareigūnai. Pareigūnai paprašė dokumentų, paskui paprašė atidaryti bagažinę. Bagažinė buvo pilna daiktų: maišas, dėžė įrankių. Nežino, ar automobilyje buvo šlifavimo diskelis ir laužtuvas. Tie daiktai gal L. P., nes mašina jo? Pamatę daiktus, policijos pareigūnai klausinėjo, iš kur jie. Jis (D. K.) sakė, kad nežino, nes nematė, iš kur atsirado. Policijos pareigūnai jį sulaikė.
Pareigūnai jį (D. K.) pirmą kartą apklausė gal kitą dieną po sulaikymo. Prieš pirmą apklausą ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės pabendrauti su kitais asmenimis. Neprisimena, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo netiesą. Nežino, kaip gali teigti, kad kalbėjo netiesą, jei neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. (Pagarsinus kaltinamojo D. K. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad) išgalvojo faktą, jog I. U. ir L. P. ėjo į parduotuvę. Išgalvojo iš streso, buvo išsigandęs. Nežino, kodėl nurodė būtent tuos, o ne kitus asmenis, kodėl paminėjo daiktus, kuriuos I. U. ir L. P. neva atsinešė iš parduotuvės. Neatsimena, ar sakė apklausos protokole įrašytus žodžius, kad jis suprato, jog jie vyksta į Gruzdžius, kad kažkur įsibrautų ir apvogtų. Nesakė: „supratau, kad draugai nusprendė įsibrauti ir apvogti“. Ne jo leksikonas. Pareigūnė kažką užsiminė, pakomentavo (apie įsibrovimą). Galėjo būti, kad pakartojo pareigūnės žodžius. Nežino, (kodėl) apšmeižė draugus. Iš streso. Parodymai, kad (įvykio vietoje) išleido du asmenis – E. G. su L. P., paskui su I. U. apvažiavo (pastatą), yra neteisingi. Atvažiavo, sustojo, E. G. išlipo. Į pastatą nuėjo vienas asmuo. Nežino, nestebėjo, ar buvo įėję kiti asmenys. Pastate jis (D. K.) nebuvo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad buvo. Tikriausiai policijos pareigūnai sakė, kad bus geriau, jei duos tokius parodymus. To (kad policijos pareigūnai sakė, jog bus geriau, jei duos tokius parodymus) tiksliai neatsimena. Tokius parodymus davė, kad greičiau viskas pasibaigtų. Apklausoje, kuri buvo pagarsina, advokatas nedalyvavo. Tyrėja neaiškino, kad gali neduoti parodymų prieš save. Nepamena, ar (po apklausos) skaitė savo apklausos protokolą, bet protokolą pasirašė. Pasirašydamas patvirtino, kad parodymai teisingi, nors parodymai neteisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paaiškino (3 t., b. l. 112-113, 121), kad 2017 m. vasario 1 d. apie 12 val., tikslaus laiko pasakyti negali, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugas L. ir paprašė jį (L. P.) pavežti. L. P. nesakė, kur reikės važiuoti, o jis neklausė. Sutiko ir susitarė susitikti su L., Evaldu ir I., jų pavardžių nežino, prie Babilono garažų. Savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Ten paliko savo automobilį motinai. Jo jau laukė I.. Prieš tai susiskambino su I., kad paimtų jį nuo motinos darbo. I. jį paėmė ir jie L. draugės automobiliu „Opel Signum“ nuvyko į sutartą vietą prie Babilono garažų Panevėžyje. I. perleido jam automobilį, vairavo jis (D. K.).
Garažuose buvo L. ir E.. Nežino, prie kokio garažo jie buvo. Pamatę, kad jie atvažiavo, L. ir E. užrakino garažo duris ir įsėdo į automobilį. Ateidami į automobilį, L. ir E. jokių daiktų neatsinešė. Automobilyje jis (D. K.) sėdėjo už vairo, E. – ant priekinės keleivio pusės sėdynės, I., jeigu neklysta, sėdėjo ant galinės sėdynės vairuotojo pusėje, L. – ant galinės sėdynės keleivio pusėje. L. sakė, kad reikės važiuoti į Šiaulius, ir paminėjo kaimą, kiek prisimena – Gruzdžiai. Neklausė, kokiu tikslu jie ten važiuos.
Išvažiuodami iš Panevėžio, sustojo prie parduotuvės „Moki Veži“. Jis (D. K.) su Evaldu liko automobilyje, o I. su L. nuėjo į parduotuvę. Kai jie grįžo ir sėdo į automobilį, kažkuris iš jų – L. ar I. rankoje laikė šlifavimo diskelį ir laužtuvą. Neklausė, kam skirti daiktai. Iš nupirktų daiktų suprato, kad draugai suplanavo kažkur įsibrauti ir apvogti. Nežino, kad jie anksčiau būtų kažkur įsibrovę.
Paskui minėtu automobiliu „Opel Signum“ važiavo į Gruzdžių kaimą. Ten privažiavo apleistą pastatą. Buvo apie 16 val., tikslaus laiko pasakyti negali. Lauke dar buvo šviesu. Prie pastato paleido L. su Evaldu, o jis (D. K.) ir I. apvažiavo pastatą ir pastatė automobilį prie kitos pastato pusės. Paskui jis ir I. grįžo į tą vietą, t. y. kur paleido L. su Evaldu. Jie (D. K. ir I. U.) išlipo iš automobilio ir apsimovė pirštines. Jis (D. K.) mūvėjo baltas darbines pirštines. Pastebėjo skylę lange. Tą skylę pastebėjo jau tada, kai ten atvažiavo automobiliu. Dėl to ten ir atėjo. L. su Evaldu jau buvo pastate. Nepastebėjo, kad kažkas laužtų langą. Kai jis (D. K.) atėjo, langas jau buvo išlaužtas. Mano, kad lango nebuvo iš anksčiau. Su I. įlipo pro langą ir išsiskirstė. Jis (D. K.) šiaip vaikščiojo po pastatą, ieškojo vertingų daiktų. Negali pasakyti, ar kažkas kažką pavogė, nes nieko į automobilį neatnešė. Iš šio pastato jis (D. K.) nieko nepavogė, nematė, ar kiti kažką paėmė. Pastate jie buvo apie dvi valandas ar ilgiau.
Kadangi nieko nebesimatė ir jie neturėjo prožektorių, visi susitiko prie automobilio ir išvažiavo. Automobilio gale sėdėjo I. ir L.. Prie kažkokio kaimo juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrino automobilį, rado L. priklausantį pjūklą. Pareigūnai juos sulaikė.
Narkotinių medžiagų nevartojo. Nematė, kad kažkas būtų turėjęs narkotinių medžiagų. Negali pasakyti, kas buvo su juoda rankine.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad (įvykio dieną) E. G. paprašė pavežti iki apleistos žemės ūkio mokyklos Gruzdžiuose. E. G. sakė, kad važiuoja pasižiūrėti, nusifotografuoti apleisto pastato. Tai - E. G. hobis. Nežino, ar E. G. tai minėjo prieš išvažiuojant. Buvo po „daugiadienių“. Savaitę nedirbo. Daug neklausinėjo. Sutiko. Norėjo išlįsti iš namų, paveždamas E. G., ir „pataisyti“ sveikatą. Planavo, kad „pataisys“ sveikatą, o nuo rytojaus pradės dirbti. Galima sakyti, kad jis serga alkoholizmu.
Jis (L. P.) paprašė pavairuoti I. U., vėliau – D. K.. I. U. norėjo su juo (L. P.) išgerti degtinės, todėl nevairavo. Pirmyn ir atgal vairavo D. K..
Važiavo neturėdami tikslo vogti. Išvažiuojant iš Panevėžio, niekas nieko neturėjo. Turėjo telefoną, kasdienius daiktus. Kiek atsimena, (išvažiuojant) į bagažinę niekas nieko nesidėjo. Gal E. G. turėjo savo kurpinę. Neatsimena, ar draugai buvo pasiėmę pirštines. Bagažinėje turėjo būti ir panaudotų, ir naujų darbinių pirštinių. Pirštinės yra jo.
Remontuoja automobilius. Todėl bagažinėje buvo jo įrankiai: „libiotka“ keltuvas, benzininis pjūklas „Stihl“ ir naujas laužtuvas. Buvo ir kitokių smulkių įrankių: atsuktuvai, raktai veržlėms sukioti, žirklės, neatsimins tiksliai. Automobilis yra jo draugės. Įrankiai buvo automobilyje, nes draugė jį paveža, jei reikia važiuoti remontuoti automobilius.
Pakeliui buvo sustoję parduotuvėje, gal gamtinių reikalų. Parduotuvėje jis (L. P.) pirko degtinės, dešros, agurkiukų, gal dar atsigerti, cigarečių. Išvažiuojant iš Panevėžio į Šiaulius, galėjo paprašyti sustoti parduotuvėje, kad nusipirktų laužtuvą. Nusipirko laužtuvą, nes seną buvo palikęs, o kitą dieną turėjo važiuoti traukti variklį. Išvažiuodami iš Panevėžio, sustojo prie parduotuvės „Moki-veži“ nusipirkti įrankių. Į parduotuvę nuėjo su I. U. arba tik jis (L. P.), neprisimena tiksliai. Neprisimena, ar dar ką pirko šioje parduotuvėje. Cigarečių, pirštinių darbui, gal reples? Alkoholį pirko kažkur kitur (ne parduotuvėje „Moki-veži“). Važiuodami į Gruzdžius jie nusipirko nedidelį butelį ir gal dar „fleškutę“ Gruzdžiuose.
Neprisimena, ar pakeliui buvo pasiklydę. D. K. nežinojo kelio. Kelią į Gruzdžius žiūrėjo pagal navigaciją, nes kelio gerai niekas nežinojo. Pastatą surado pagal navigaciją. Nepasakys, kieno buvo navigacija. Jie nesinaudojo automobilio navigacija, buvo planšetinis kompiuteriukas ar kažkas tokio. Jis (L. P.) tąkart turėjo telefoną „Nokia“. Telefoną paėmė tyrėjai.
Kai atvyko iki pastato Gruzdžiuose, galėjo būti apie 17 val. Buvo jau į vakaro pusę, bet šviesu. Sustojo aikštėje prie konteinerio. Aikštelė buvo 10-20 m nuo pastato. Buvo sustoję vienoje vietoje, tada nuvažiavo iki aikštelės. Gal buvo nuvažiavę iki parduotuvės, paskui grįžo.
E. G. nuėjo į pastatą, prisirinko beverčių daiktų. Nežino, ar daiktus jis paėmė iš pastato, ar rado prie pastato. Suprato, kad E. G. parsinešti daiktai jam nepriklauso. Negalvojo, kad tai - vagystė, nes daiktai tokie, kuriuos rastum prie konteinerio. E. G. pasiėmė kažkokią medinę dėžutę, dešros muliažą, dar kažką - visokio šlamšto. Klausė E. G., kam jam visa tai. Bagažinėje buvo nedaug vietos, ten buvo jo (L. P.) įrankiai, neplanavo nieko vežti. Sakė E. G., kad jis prisirinko „šiukšlių“ ir išpurvino visą bagažinę. E. G. mėgsta plakatus, šlamštą. E. G. ir namie, ir garaže turi keistų daiktų. Jis (L. P.) daiktų neėmė, tik atidarė bagažinę, į ją E. G. susidėjo savo daiktus. Faktiškai viską pasiėmė E. G..
E. G. į pastatą įėjo pro langą, kurio nebuvo. Kaltinime nurodyta, kad jie „laužė“ langą, bet jie nieko nelaužė. Toje vietoje nebuvo net lango rėmų. Pastatas apleistas: be langų, apdegęs, pusiau griūvantis. Kai kurie langai užkalti. Pastatas nenaudojamas. Teritorija neaptverta. Nėra ženklų, kad draudžiama (įeiti, vaikščioti). To pastato nuotraukų yra internete. Kiek suprato, žmonės dažnai ten lankosi, fotografuoja. E. G. rodė jam nuotraukas. Rodė gal iki įvykio, gal po įvykio? Kodėl visi gali fotografuoti, o jis negali draugo nuvežti? Suprato, kad pastatas niekam nepriklauso, yra (laisvai) lankytina vieta ir jie ten gali vaikščioti. Atrodė, kad pradžioje pastatas buvo užsandarintas, saugomas, o dabar jis atplėšytas, paliktas likimo valiai. Jei (pastatai) būna kažkieno, jie būna užrakinti, langai užkalti, o dabar, pro langą pažiūrėjus, ten yra „bambalių“ kalnas.
Kol laukė E. G., su I. U. ir D. K. buvo mašinoje, gėrė degtinę. Kažkas buvo išlipęs gamtinių reikalų. Gal ir jis (L. P.) buvo išlipęs. Išlipo iš automobilio atidaryti bagažinę, kad E. G. padėtų daiktus. Nepasakys, kiek E. G. užtruko pastate. Jis užtruko gana ilgai, nes jis (L. P.) jį kvietė, rėkavo kieme, kad važiuotų. Neatsimena, ar buvo įėjęs (į pastatą), ar jie buvo tik mašinoje. Gal ir buvo įėjęs, kai ieškojo E. G.. Galėjo įlipti pro langą. Jei ir buvo viduje, tai įlipo, parėkė, kad važiuotų, ir atgal išlipo. Nėra 100 procentų tikras, kad buvo pastato viduje. Kadangi pastate nebuvo kai kurių langų, pro juos kiek įeidavo šviesa. Be to, ant telefonų yra prožektoriukai. Nematė, ar (kiti asmenys) švietėsi viduje.
Nežino, nepamena, ar I. U., D. K. buvo pastato viduje. Neprisimena, kokius daiktus į automobilį atnešė D. K.. Atrodo, jokių neatnešė. Kai jis (L. P.) atidarė bagažinę, D. K. lygtais buvo už vairo. D. K. „minkė“ planšetę, žaidė, gal buvo išlipęs. I. U. gal buvo išlipęs, bet (L. P.) nežino, ar į pastatą, ar gamtinių reikalų.
E. G. sakė, kad „prisifotkino“. E. G. fotografavo planšetiniu kompiuteriuku, bet dar turėjo telefoną. Neatsimena, ar E. G. pavyko nufotografuoti, ar E. G. rodė nuotraukas.
Grįžtant sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai paprašė dokumentų. Jie neturėjo dokumentų, nes dokumentai liko pas jo draugę. Tada (pareigūnai) paprašė vairuotoją išlipti ir atidaryti bagažinę. Pareigūnai klausė, iš kur įrankiai. Atsakė, kas vykdo individualią veiklą.
Pareigūnai pas jį rado vairuotojo pažymėjimą, automobilio „Alfa Romeo“ dokumentus. Vairuotojo pažymėjimą jis (L. P.) (seniau) rado automobilyje. Paskolino automobilį draugui, kai šis grįžo iš Vokietijos. Paskui rado jo paliktą vairuotojo pažymėjimą. Paskambino tam draugui į Vokietiją, pasakė, kad rado jo vairuotojo pažymėjimą. Draugas sakė, kad pažymėjimas perlūžęs, bet sakė neišmesti, grįš – pasiims. Taip vairuotojo pažymėjimas ir buvo pas jį. Draugas sakė, kad prieš išvažiuodamas (į Vokietiją) išsiėmė kitas („teises“ – vairuotojo pažymėjimą), nes galvojo, kad turėtas pametė. Draugas sakė, kad tegul jos („teises“ – vairuotojo pažymėjimas) būna pas jį (L. P.) mašinoje, nes grįš, bet jos faktiškai nebegaliojo. Kadangi vairuotojo pažymėjimas buvo sulūžęs, draugas sakė, jog sustabdę policijos pareigūnai prie jo kabinėjasi, kad suklijuotos lipnia juosta, todėl jis pasiėmė kitas („teises“ – vairuotojo pažymėjimą). Po to (L. P.) kalbėjo su draugu kalbėjo, kad šis nuvyktų į policiją ir paaiškintų, jog mašinoje buvo pametęs vairuotojo pažymėjimą. Draugas sakė, kad kai ateis šaukimas, tada ir nueis. Kiek suprato, šaukimo draugas negavo. Pas jį (L. P.) rastus automobilio „Alfa Romeo“ dokumentus (registracijos liudijimą) jam paliko M. K., kai pasiskolino iš jo 100 €. Dokumentai buvo M. K. tėvo vardu. Galvojo, kad nedraudžiama paimti dokumentus kaip užstatą. Paskolos sutartis dėl 100 € buvo žodinė. M. K. sakė, kad staigiai reikia, faktiškai skolinosi vienai parai, bet kaip dingo - taip dingo, kaip nepasiėmė (dokumento) - taip nepasiėmė. Po to net pamiršo buvo, kad dokumentai yra pas jį (L. P.).
Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paaiškino (3 t., b. l. 39-40, 51-55), kad 2017 m. vasario 1 d. dienos metu jam paskambino E. G. ir paprašė pavežti į kaimą Šiaulių r. Sutiko. Buvo neblaivus, todėl pasiėmė degtinės ir paprašė, kad D. vairuotų automobilį. Su D. buvo I., todėl I. prisijungė prie jų. Su asmenimis susitiko skirtingose vietose Panevėžyje. Buvo nuvažiavęs pas E. į namus. Kaip susitiko su I. ir D., pasakyti negali, nes buvo išgėręs. Jis tik pavežė E. savo draugei priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, kur jis norėjo. Net negali įvardinti, kur tiksliai važiavo, gali būti įtarime nurodytas kaimas. Nepamena, kur sustojo atvykę į kaimą. Pakeliui sustojo parduotuvėje, pirko alkoholio. Įtarime nurodytu laiku apleistame pastate nebuvo ir nieko iš ten nevogė.
2017 m. vasario 1 d. apie 20 val., tikslaus laiko pasakyti negali, netoli Šiaulių juos sustabdė policijos pareigūnai. D. vairavo automobilį, jis (L. P.) sėdėjo ant priekinės sėdynės, o I. ir E. - gale. Pareigūnai paprašė atidaryti automobilio bagažinę. D. atidarė. Bagažinėje buvo E. daiktai: medinė dėžė, kažkokie metalai. Negalvojo, kad tie daiktai vogti, atrodė, tarsi būtų paimti iš šiukšlyno ar konteinerio. Abejoja, ar kažkas iš to pastato kažką vogė, nes, pamatęs E. daiktus, sprendžia, kad ten nebuvo ką vogti, nebuvo nieko vertingo. Kaip E. daiktai atsidūrė automobilyje, nepasakys, nes prieš tai 5 dienas iš eilės vartojo alkoholį, todėl nelabai prisimena įvykio aplinkybių ir negali jų nuosekliai išdėstyti. Bagažinėje taip pat buvo jo (L. P.) benzininis pjūklas „Shtil“ ir automobilio komplektacijai priklausantys daiktai. Pjūklą pirko lombarde Ukmergės g., Panevėžyje, prieš kokius 3-4 mėnesius už 150 €. Automobilyje galėjo būti darbinių pirštinių, nes jis dirba. Nieko nežino apie narkotines medžiagas. Prie jo kratos metu nebuvo rasta narkotinių medžiagų. Kai iš sugyventinės paėmė automobilį, jame piniginių nebuvo.
Šalies argumentai
L. P. papildomai paaiškino, kad E. G. įvykio dieną paprašė pavežti, nesakė kur ir kokiu tikslu, tik sakė, kad važiuos Šiaulių link. Tą dieną buvo pavargęs ir važiuodamas vartojo alų. Neklausinėjo E. G., kur ir kokiu tikslu E. G. važiuoja. Be to, jam buvo visai neįdomu. Jis sutiko. Neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl paprašė, kad automobilį vairuotų D. K.. Kiek pamena, nuvyko prie kažkokio apleisto pastato be langų. E. G. nuėjo prie pastato. Po to prie pastato buvo priėjęs ir jis (L. P.). Matė, kad pastate nebuvo langų, todėl tvirtina, kad nei jis, nei kiti asmenys neišlaužė lango. Šiuo metu negali tiksliai pasakyti, ar buvo įėjęs į pastatą. Net jeigu jame ir buvo, tai nieko neieškojo ir nieko nepaėmė. Nematė, nežino, ar iš pastato kažką paėmė kiti asmenys. Kai vėliau važiavo automobiliu, prieš juos sustabdant policijos pareigūnams, E. G. minėjo, kad iš pastato paėmė medinę dėžę, tačiau nesakė, kokia tai dėžė ir kas joje yra.
Žemesnės instancijos teismas
Įtarime nurodytą D. A. pažįsta daug metų. Maždaug prieš 2-3 savaites iki 2017 m. vasario 1 d. pavežė D. A. automobiliu, vėliau automobilyje rado D. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Įsidėjo jį į piniginę, ketino grąžinti D. A., nespėjo, nes 2017 m. vasario 1 d. buvo sulaikytas.
Pažįsta V. K. sūnų M. K.. 2016 m. pabaigoje paskolino M. K. 150 €, o šis kaip užstatą paliko automobilio „Alfa Romeo“ registracijos liudijimą. Kadangi M. K. važinėjosi šiuo automobiliu, jis (L. P.) nesigilino ir buvo įsitikinęs, kad automobilis registruotas M. K., o ne jo tėvo V. K. vardu.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis I. U. paaiškino, kad (įvykio dieną) paskambino L. P., paklausė, ar jis (I. U.) galės pavairuoti. Atsakė, kad gal galės. Neatsimena, kas jam skambino: L. P. ar E. G.. L. P. atsivežė „šnapso“. Tada neberūpėjo vairuoti. Jie kreipėsi į D. K., kad šis pavairuotų. Tą dieną su D. K. buvo susitikę kirpykloje. Nežino, kas paprašė D. K. pavairuoti. Gal L. P.? Jis (I. U.) L. P. pasakė, kad D. K. dabar kerpasi, kad D. K. pavairuos, taigi jie (L. P. ir I. U.) gali gerti. Nesitarė su D. K. dėl vagystės. Jam (I. U.) buvo neįdomu, kur išvažiavo ir kaip. Žinojo, kad važiuoja į kaimą Šiaulių link. Nežinojo ko, paskui tik paaiškėjo, kad fotografuoti, apžiūrėti kažkokius apleistus pastatus. Kalba buvo, kad palėks iki kaimelio. Lyg nugirdo, kad E. G. reikia į kaimą. Nesuprato, ar reikia ką perkraustyti, ar pasiimti kažkokius daiktus. Jis (I. U.) važiavo išgerti, pasivažinėti, norėjo aplankyti gimines Šiauliuose. Gimines neaplankė, pakeliui ta mintis „išgaravo“.
Pirmyn ir atgal vairavo D. K.. (Pakeliui) lygtais pasiklydo, berods pasijungė planšetę. Jis (I. U.) tą dieną nevairavo, sėdėjo gale ir su L. P. gėrė degtinę. Jie sustojo prie parduotuvės ir dar nusipirko „šnapso“. Nežino, ką L. P. pirko parduotuvėje „Moki-veži“. Atsimena, kad L. P. prie Panevėžio pirko kažkokius įrankius. Parduotuvėje „Moki-veži“ L. P. pirko „šnapsą“, pirštines, laužtuvą, gal šlifavimo diską. Kirvio, pjūklo metalui pjauti nematė. Gal jie buvo mašinoje? Replių nematė. Nežino, ką kelionėje veikė E. G.. Gal kalbėjo su D. K., „minkė“ planšetę. Nežino, kiek buvo planšečių. Dar buvo kažkoks kompiuteriukas. Jis (I. U.) turėjo tik telefoną.
Gruzdžiuose nesiorientuoja, anksčiau nėra buvęs. Gruzdžiuose sustojo prie kažkokio pastato. Buvo prieblanda, bet pastatas matėsi. Pastatas buvo nemažas, reikėjo apvažiuoti, sustoti. Matėsi, kad apleistas, viskas išdaužyta. Jis nieko nežinojo. Galvojo, kad atvažiavo į E. G. kaimą. Sustojo 3-5 m atstumu nuo pastato. Kiek atsimena, iš automobilio pirmas išlipo E. G.. Išlipus E. G., jis (I. U.) išlipo nusišlapinti. Nematė, kur nuėjo E. G.. Tada vėl sėdo į mašiną. E. G. jau nebuvo ir jie nuvažiavo į šalia esančią aikštelę. Nepasakys, ar reikėjo apvažiuoti pastatą. Pavažiavo berods 20-30 m. Trise automobilyje buvo gal 1-1,5 val. Visą laiką buvo kartu. Į lauką nesinorėjo, buvo šalta. Atvykę toliau gėrė su L. P., paskui gal dar važiavo iki parduotuvės, nebeatsimena. Jie išgėrė gal 3 butelius degtinės. Išgėrė 0,5 litro „fleškutę“. Tuo metu D. K. „minkė“ planšetę.
Vėliau nusibodo laukti ir jie pradėjo ieškoti E. G., skambinėti. D. K. ėjo jo ieškoti. Tada jis (I. U.) pasiėmė planšetę. Vėliau ir jis (I. U.) išėjo ieškoti, tą kartą visi išlipo vienu metu. Neatsimena, ar kai ėjo ieškoti E. G., pasivarė automobilį arčiau pastato. Jie ieškojo aplink pastatą. Šūkavo, lakstė. Jis (I. U.) pro skylę įlindo į pastatą, pašūkavo, niekas neišlenda. Jis įlindo į pastatą, nes prispyrė gamtinis reikalas ir norėjo paieškoti E. G.. Pirmą kartą šlapinosi lauke, antrą kartą ieškojo tualeto viduje, nes užspaudė kitas reikalas. Tai buvo po 1,5-2 val., gal 2,5 val. Įėjo per vietą, kur nebuvo lango ir buvo plyšys. Nieko nelupo, neatidarė, buvo atdara. Nuo mašinos iki lango reikėjo nemažai apeiti. Ten nelabai matėsi kur įeiti. Visur užmūryta, kai kur kiaura, išdaužyta. Jis nevaikščiojo, tik pabaigoje įlindo. Surado (vietą nusilengvinti) kažkur po laiptais. Jis (I. U.) pastate pasišvietė telefonu. Matėsi, kad ten renkasi jaunimas, pilna plastikinių butelių. Neatsimena, lyg buvo daug išdaužytų langų. Apačioje matė kelis išdaužytus. Kad galėtų įlįsti - matė vieną. Jokio laužtuvo prie namo, lango nematė. Mašinoje lygtais buvo laužtuvas.
Turėjo E. G. telefono numerį. Jie bandė skambinti E. G., bet gal ryšio nebuvo, gal E. G. telefoną paliko mašinoje, išėjo tik su kompiuteriuku, todėl jam neprisiskambino. Jo (I. U.) telefonas išsikrovė, todėl jie ėjo ieškoti (E. G.). Nežino, ar telefonai išsikrovė ir kitiems bendrakeleiviams.
Kai visi susirinko, padėjo daiktus į bagažinę ir važiavo namo. Nematė maišo ir dėžės, tik girdėjo, kad reikia įdėti į bagažinę. Neatsimena, kas taip sakė. Tuo metu automobilyje buvo visi trys. E. G. sakė, kad reikia maišą ir dėžę įdėti į bagažinę. Minėjo, kad maiše ir dėžėje yra muliažai, kariniai plakatai. E. G. sakė, kad yra dešros muliažas. Jam (I. U.) net nelabai įdomu buvo. Jis (I. U.) E. G. priekaištavo, kad ilgai užtruko. Jie laukė E. G. gal 1,5 val. Nepasakys, ar automobilis buvo arčiau pastato, kai dėjo daiktus į bagažinę.
Išvažiavus policija sakė atidaryti bagažinę. Pareigūnas uždėjo visiems antrankius, nesuprato už ką ir išsivežė. Kiek suprato, sulaikė dėl daiktų bagažinėje. Rinktis šiukšles - ne nusižengimas.
Pasak kaltinamojo I. U., apklausiamas sulaikytas geriau prisiminė aplinkybes. Teisingesni teisme jo duoti parodymai, nes tenai (PK) niekas nebuvo aišku. Nematė, kas iškart įėjo į pastatą, nes nuėjo nusilengvinti. Gal kai pasistatė mašiną, E. G., L. P. ir D. K. nuėjo į pastatą? E. G. nebuvo pradžioje, kai pasistatė mašiną. Pastato link nuėjo E. G., L. P.. Kol šlapinosi, D. K. nematė, paskui trise susėdo į mašiną. Kai E. G., L. P., D. K. nuėjo pastato link, jis (I. U.) vienas gal 10 min. pasiliko automobilyje. Privažiavo arčiau už kokios valandos, kai atsirado E. G.. Nežino, kokiu momentu D. K. ir L. P. grįžo į mašiną. Kai atsirado E. G., jis (I. U.) su L. P. ir D. K. jau buvo mašinoje. Nematė, ar atvažiavus matėsi langas. Nematė neužkalto lango. Nematė, kaip jie įlipo į pastatą. Nematė, ar, išlipus iš mašinos, kas nors ką nors ėmė iš bagažinės. Išlipę nuėjo pastato link. Nematė, ar E. G. nešėsi ką rankose. Gal kuprinę? Nežino, kas pasakė pasilikti automobilyje. Gal E. G., nes jo (I. U.) vienas batas kiauras. O jie trise nuėjo pastato link, bet grįžo atgal be E. G.. Ikiteisminio tyrimo metu spėjo, kad jis (I. U.) įlipo pro tą patį langą, pro kurį buvo įlipę anie trys. Taip spėjo, nes nesimatė (kitų angų), pro kur eiti. Apklausos protokole klaidingai nurodyta, kad, kažkam pamojus ranka, kai reikėjo įdėti maišą į bagažinę, jis (I. U.) privažiavo. Privažiavo ne jis. Jis nevairavo automobilio. Tuo metu kiti buvo mašinoje ir jis (I. U.) pasakė privažiuoti. Vairavo D. K.. Prieš pasirašydamas neskaitė apklausos protokolo.
Ikiteisminio tyrimo metu I. U. paaiškino (2 t., b. l. 154-155, 161-162, 171-172), kad 2017 m. vasario 1 d. jam paskambino Laimis, pavardės nežino, ir pasiūlė į Šiaulius pavairuoti automobilį, nes jis (L. P.) neturi vairuotojo pažymėjimo. (I. U.) sutiko, nes galvojo, kad aplankys savo gimines. Susitarė susitikti prie degalinės Molainių g., Panevėžyje. Ten yra kirpykla. Kirpykloje turėjo apsikirpti D., pavardės nežino. Laukė D. juodos spalvos automobilyje „Opel Signum“ ir su L. išgėrė alkoholio. Kartu buvo E.. E. alkoholio nevartojo. Atėjęs D. sėdo vairuoti, jis (I. U.) ir L. sėdėjo ant galinės sėdynes, E. – priekyje. Grįžtant E. su L. susikeitė vietomis.
Važiavo Šiaulių link. Niekur nebuvo sustoję, tik ėjo į maisto prekių parduotuvę nusipirkti maisto. Jokioje kitoje parduotuvėje nesustojo. Važiuodami pro Ginkūnus, pasuko Kryžių kalno link ir važiavo kažkokiu aplinkkeliu. Gerai nematė, nes vartojo alkoholį. Atvyko prie kažkokio pastato, sustojo, išlipo. Kadangi buvo šlapia, jam pasakė pasilikti automobilyje. E., L. ir D. nuėjo į pastatą. Galvojo, kad jie nuėjo į bendrabutį, nes Laimis sakė, kad reikia važiuoti į pastatą, kuriame gyveno kažkieno teta ir iškraustyti jos daiktus. Nelabai suprato, kam reikėjo pagalbos. Jis liko automobilyje ir žaidė kompiuteriu. Už kokios valandos, jau buvo tamsu, kažkuris iš minėtų asmenų ranka pamojo jam (I. U.) privažiuoti arčiau pastato, nes reikėjo įdėti maišą ir dėžę. L. atidarė bagažinę. Į bagažinę daiktus įdėjo L. ir E.. Sudėję daiktus, asmenys įsėdo į automobilį. Priekyje sėdėjo L., o E. persėdo į galą. Jis (I. U.) irgi sėdėjo gale, už vairuotojo. Paskui jie važiavo namo ir juos sustabdė policijos pareigūnai.
Narkotinių medžiagų nevartoja ir jų su savimi neturėjo. Apie narkotines medžiagas nieko nežinojo, nematė, kad jas kas vartotų. Juoda rankinė gali būti E. arba L..
Šalies argumentai
I. U. papildomai paaiškino, kad Panevėžyje jam paskambino E. ir pasakė, kad reikės pavairuoti, kad važiuos iki Šiaulių kažką perkraustyti. Į Šiaulius važiavo su L., Evaldu ir D.. Su L. sėdėjo automobilio gale ir vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant į Šiaulius niekas nekalbėjo, kur važiuoja. Nebuvo sustoję pirkti įrankių.
Žemesnės instancijos teismas
Prie pastato Gruzdžiuose, Šiaulių r., nepagalvojo, kad iš to pastato kažką reikia kraustyti. Iš automobilio išlipo tik atlikti gamtinių reikalų. Juos atliko pastate. Paklausė E., kai šis atėjo prie automobilio atsigerti, kur gali atlikti gamtinius reikalus. E. pasakė, kad pastate matė tualetą, ir išėjo. Nematė, kur išėjo E.. E. turėjo prožektorių, matė tik nutolstančią šviesą. Pagalvojo, kad visi yra šalia pastato esančiuose tuščiuose bendrabučiuose, nes E. nuėjo į priešingą pusę, nei parodė jam (I. U.). Įlipo per langą, per kurį įlipo D. K., L. P. ir E. G.. Pastate vaikščiojo tik ieškodamas tualeto. Vaikščiojo vienas ir buvo pasiklydęs. Užtruko apie 20 min., tiksliai nepasakys. Neturėjo prožektoriaus. Nesitikėjo nieko rasti pastate ir neplanavo kažko vogti. Nenešė iš pastato nė vieno daikto.
Kadangi automobilis buvo pastatytas kiek toliau nuo pastato, D. su juo privažiavo arčiau. Atrodo, kažką dėjo į bagažinę ar išėmė iš jos. Privažiavus prie pastato, kažkas minėjo, kad rado kažkokių daiktų. Nematė, nežino, kas buvo rasta. Nežinojo, kad kažkas turi mokyklos brėžinius, tik žino, kad juos rado mokykloje, taip pat girdėjo, kad rado kažkokius muliažus. Apie tai pasakė L. arba E..
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos vyriausias tyrėjas. Įvykio dieną gavo duomenų, kad į buvusią Gruzdžių profesinę mokyklą iš Panevėžio planuoja atvykti teisti asmenys, kurie užsiima plėšimais, vagystėmis, ir ketina ją apiplėšti. Žinojo, kad tie asmenys turi atvykti automobiliu „Opel Signum“. Dabar nepamena, ar jiems buvo nurodyti automobilio numeriai. Su kolega vyko tikrinti Gruzdžių profesinę mokyklą. Laukė prie daugiabučio, kol atvyks nurodytas automobilis.
Kai automobilis „Opel Signum“ atvyko (prie mokyklos), buvo tamsu, bet nebuvo vėlus metas. Buvo šalta, buvo sniego. Iš automobilio „Opel Signum“ (nepamena, kurios pusės) išlipo du asmenys ir nuėjo mokyklos link, kiti du liko sėdėti automobilyje, jie vis išlipdavo iš mašinos parūkyti. Nematė, ar nueidami asmenys ką nors nešėsi, ką darė. Girdėjo triukšmą ir pastato viduje matė šviesą. Mokykla yra 3-4 aukštų. Šviesos matėsi cokoliniame aukšte. Po kurio laiko prie stovinčio automobilio grįžo 1-2 asmenys, gali būti, kad kažką įdėjo į automobilį ir vėl nuėjo prie mokyklos. Kiti du automobiliu nuvažiavo prie mokyklos ir ten į automobilio bagažinę įdėjo kelis maišus. Automobilis „Opel Signum“ apvažiavo mokyklos pastatą iš kairės, o jie (pareigūnai) apėjo pastatą iš dešinės. Apėję matė, kad vidiniame mokyklos kieme dėjo maišus į automobilio bagažinę. Maišai buvo sudėti prie lango, o jie tik krovė į automobilį. Nematė, kiek žmonių krovė maišus, nes buvo labai tamsu. Šviesa sklido tik nuo atviros bagažinės. Tada visi susėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Jie, pribėgę prie įsilaužimo vietos, matė šviežius pėdsakus - atplėštą OSB lango plokštę, šviežius batų pėdsakus. Atrodo, kad plokštė buvo nuimta. Prieš pradėdami stebėti automobilį „Opel Signum“, jie (pareigūnai) neapžiūrėjo pastato. Plokštė atrodė padėta šviežiai. Nusprendė, kad buvo įsilaužta į pastato vidų. Informavo kitus pareigūnus, kad sulaikytų išvykusį automobilį ir patikrintų, ką jie paėmė iš pastato. Jis (A. J.) su kolega visą laiką laukė prie įvykio vietos. Po valandos į įvykio vietą atvyko ekspertai, įformino įvykį. Su ekspertais ėjo į pastato vidų. Viduje buvo išmėtyti daiktai. Šviesos, elektros instaliacijos ten jau nebuvo, nes viskas išdraskyta, apleista. Matėsi, kad buvo plėšta ne vieną kartą.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad yra VĮ Turto bankas atstovas. VĮ Turto bankas nuo 2014 m. administruoja Gruzdžių mokyklą. Jie valdo pastatą ir tai, kas jame yra: radiatorius, vamzdžius ir panašiai. Kai VĮ Turto bankas priėmė pastatą, viskas (inžinerinės komunikacijos) viduje buvo. Tada pastatas nebuvo toks nuniokotas. Mokykla neveikia, užsandarinta. Visi įėjimai į mokyklą yra užmūryti, langai užkalti. Ten užsuka vykdami pro šalį ir OSB plokštėmis užkala atviras angas. Už tai yra atsakingi jis (A. S.) ir jo kolega R. J.. Šios funkcijos jiems paskirtos generalinio direktoriaus įsakymu. Mokyklą aplanko ir apžiūri nereguliariai, maždaug kas 2 savaites. Nežino, kada paskutinį kartą apžiūrėjo mokyklą prieš 2017 m. vasario 1 d.
Mokykla yra 4 aukštų skaičiuojant su cokoliniu aukštu. Cokolinis aukštas išplėštas. Išplėštas langas šiaurinėje pastato pusėje. Pastatas yra E formos, langas yra dešinėje vidinio kiemo pusėje žiūrint iš įvažiavimo pusės. Prieš užkaldami langą, į vidų nebuvo įėję. Kai kurie pastato langai yra su grotomis. Išplėštas langas buvo be grotų. Kieme nėra apšvietimo, tik prie pagrindinio įėjimo. Aplink pastatą yra šaligatviai, stovėjimo aikštelė, mokyklos bendrabučiai. Iš ten yra tiesus pravažinėtas keliukas mokyklos link. Viena automobilių stovėjimo aikštelė yra prie daugiabučių, kita - šalia mokyklos. Mokyklos bendrabučiai taip pat priklauso VĮ Turto bankui.
Pranešimą apie vagystę ir pagautus įtariamuosius iš policijos gavo 3-4 d. po įvykio. Kitą dieną nuvyko į mokyklą ir užkalė atviras erdves, bet po kelių dienų langai vėl buvo išplėšti. Nuo tada, kai dirba, t. y. nuo 2015 m., tai pirmas pranešimas iš policijos apie vagystę iš mokyklos. Angos ir anksčiau daug kartų būdavo išplėštos. Prašė policijos skirti stebėjimo punktą, tačiau atsakymo nesulaukė. Gali būti, kad policijoje jie parašė, kad iki 2017 m. kovo 8 d. neužfiksuota įsilaužimų, nes gal jų ir nebuvo po (2017 m.) vasario įsilaužimų. Dabar į pastatą nuolat įsilaužiama, kaip ir ankščiau.
Policijoje matė paimtus daiktus. Ten buvo dirželiai, dešros imitacija, stiklinės kolbos. Liudytojui šie daiktai atrodė kaip šiukšlės. Šie daiktai jiems (VĮ Turto bankui) nesvarbūs, netinka jų darbui, materialiai neapskaityti. Žala jiems nepadaryta.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė (1 t., b. l. 159-160), kad 2016 m. birželį-liepą prarado automobilio registracijos liudijimą. Nežino, kaip prarado. Automobilį ir dokumentus yra davęs savo dukrai, draugui. Jie dokumentus atiduodavo, todėl galbūt jis dokumentus pametė, nežino. Kai pasigedo registracijos liudijimo, palaukė 1-2 mėnesius. Tikėjosi, kad kažkas ras ir jam grąžins. Nesulaukęs nuvyko į VĮ „Regitra” ir išsiėmė naują registracijos liudijimą.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. J. 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 10) nurodė, kad kitų tyrimų metu vykdant kriminalinės žvalgybos priemones gauta informacija, jog ketinama įsibrauti į buvusias Joniškio žemės ūkio mokyklos Gruzdžių skyriaus patalpas, esančias adresu Jaunimo g. 1, Gruzdžiuose, Šiaulių r., ir iš ten pavogti įvairius daiktus. 2017 m. vasario 1 d. apie 17 val. stebėjo minėtą pastatą ir matė, kaip į aikštelę prie Jaunimo g. 4 atvažiuoja automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kiek laiko iš šio automobilio išlipo keli asmenys ir nuėjo prie buvusios mokyklos. Vėliau pro užkaltus buvusios mokyklos langus matė prožektorių šviesas ir girdėjo iš pastato sklindančius daužymo garsus. Dar po kurio laiko matė, kaip į stebimą automobilį iš pastato asmenys atneša maišus su daiktais. Apie 20 val. stebimas automobilis pajudėjo iš aikštelės ir nuvažiavo į vidinį mokyklos kiemą. Ten tie patys asmenys į automobilį vėl dėjo iš mokyklos pavogtus daiktus. Išvažiavęs iš mokyklos automobilis buvo sustabdytas, jame buvę asmenys pristatyti į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK. Nuodugniau apžiūrėjus mokyklos pastatą, pastebėta, kad išlaužti du mokyklos langai. Langai buvo užkalti plokštėmis. Ant išlaužtų langų palangių matėsi batų pėdsakai.
Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 12) nurodė, kad 2017 m. vasario 1 d. su vyriausiuoju patruliu R. D. dirbo ekipaže „1901“. Apie 20 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad NTV pareigūnams reikės pagalbos, t. y. reikės sustabdyti automobilį, kuris vyks iš Gruzdžių, Šiaulių r., į Šiaulius. Apie 20¹⁰ val. su juo per mobilųjį ryšį susiekė NTV vyriausiasis tyrėjas T. K. ir informavo, kad nuo Gruzdžių į Šiaulių pusę važiuos automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad reikia šį automobilį sustabdyti ir sulaikyti jame esančius asmenis. Apie 20²⁵ val. kelyje Šiauliai-Gruzdžiai ties Bridų k. pamatė važiuojantį minėtą automobilį ir jį sustabdė. Automobilį vairavo D. K.. Automobilyje buvo L. P., E. G., I. U.. Automobilio bagažinėje buvo įvairūs metalai, benzininis metalo pjūklas „Shtil”, kiti daiktai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KPS tyrėjas R. Š. 2017 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 13) nurodė, kad atliekant pirminius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05080-17 nustatyta, jog turtas adresu Jaunimo g. 1, Gruzdžių k., Šiaulių r., priklauso VĮ Turto bankui, tačiau naktį nepavyko nustatyti atsakingų asmenų. Automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu juodoje rankinėje rastas plastikinis paketas su balta medžiaga (galbūt narkotinėmis medžiagomis). Taip pat automobilio bagažinėje rasti maišai su įvairiais daiktais. Daiktai galbūt buvo pagrobti iš pastato Jaunimo g. 1, Gruzdžių k., Šiaulių r. Visiems sulaikytiems asmenims surašyti siuntimai atlikti medicininę apžiūrą, nes įtarta, kad jie gali būti vartoję narkotinių ar kitokias psichotropinių medžiagų. E. G. atsisakė vykti atlikti medicininę apžiūrą. Priežastys nežinomos.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. vasario 1 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 18-27) aprašyta įvykio vieta adresu Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r. Be kita ko, nurodyta, kad pastato dešinėje pusėje yra atplėštas rūsio langas. Ant lango rėmo yra padėtas sulenktas metalinis strypas. Pro atplėštą langą įėjus į rūsio patalpas, ant grindų yra medžio drožlių plokštė su daug įvairių avalynės pėdsakų.
VĮ Turto bankas 2017 m. kovo 30 d. rašte (1 t., b. l. 50) nurodė, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdo mokomąjį korpusą ir du bendrabučius, esančius adresu Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r. VĮ Turto bankas užsandarino apatinių aukštų langus, užmūrijo visus įėjimus į minėtus pastatus, taip apribodamas pašalinių asmenų patekimą į pastato vidų. Paskutinį kartą iki (2017 m. vasario 1 d.) nekilnojamojo turto objektas buvo apžiūrėtas 2017 m. sausio 26 d. Apžiūros metu nustatyta, kad užsandarintas pastato langas buvo išlaužtas. VĮ Turto banko atstovas regionuose A. S. langą užtaisė. Po (2017 m. vasario 1 d.) nusikaltimo daugiau įsilaužimų neužfiksuota.
VĮ Turto bankas 2017 m. balandžio 12 d. rašte (1 t., b. l. 47) nurodė, kad VĮ Turto bankas civilinio ieškinio nereikš, nes padaryta žala menkavertė.
VĮ Turto bankas 2017 m. balandžio 20 d. rašte (1 t., b. l. 53-56) nurodė, kad prie rašto pridėtose nuotraukose pavaizduoti daiktai buvo pavogti iš Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r.
Apžiūros 2017 m. vasario 2 d. protokole, daiktų apžiūros 2017 m. vasario 20 d. – 2017 m. kovo 2 d. protokole (1 t., b. l. 60-67, 105-118) aprašytos automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros, nurodyti automobilyje rasti daiktai.
Apžiūros 2017 m. kovo 2 d. protokole (1 t., b. l. 68-87) aprašyti daiktai: du mobilieji telefonai „Nokia“, planšetinis kompiuteris „Lenovo“, mobiliojo ryšio telefonas „Denver“.
Apžiūros 2017 m. kovo 9 d. protokole (1 t., b. l. 88-91) aprašyta medžiaginė kepurė-kaukė.
Apžiūros 2017 m. kovo 9 d. protokole (1 t., b. l. 93-96) aprašyti 3 vnt. darbinių pirštinių.
Apžiūros 2017 m. kovo 9 d. protokole (1 t., b. l. 98-101) aprašytas evakuacijos planas, 2 vnt., paimti iš L. P. 2017 m. vasario 2 d. Apžiūrimame evakuacijos plane ant popieriaus lapo parašyta „Pirmo aukšto evakuacijos planas“ ir nubraižyta pastato (tiksliau pastato dalies) schema. Antrame apžiūrimame lape nubraižyta pastato (tiksliau pastato dalies) schema su aiškinamaisiais užrašais.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. kovo 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(835)-IS1-1692 (1 t., b. l. 166-167) užfiksuota, kad gelsvai baltų miltelių iš užspaudžiamo maišelio, 2017 m. vasario 2 d. rasto juodoje rankinėje automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Amfetamino masė yra 0,025 g.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. kovo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(835)-IS1-1775 užfiksuota, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant pateikto tirti užspaudžiamo maišelio, rasto ir paimto 2017 m. vasario 2 d. automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, netinka asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 170-171).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(U-254)-IS1-2018-(13.2) sakoma, kad avalynės pėdsakas, paimtas 2017 m. vasario 1 d. Jaunimo g. 1, Gruzdžių mstl., Šiaulių r., ir užfiksuotas nuotraukoje Nr. 2, buvo paliktas E. G. dešinės kojos batu. Avalynės pėdsakas, užfiksuotas nuotraukoje Nr. 3, buvo paliktas I. U. dešinės kojos batu. Avalynės pėdsakai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 9, buvo palikti tos pačios rūšies avalyne kaip ir E. G. batų, užfiksuotų nuotraukoje Nr. 16. Avalynės pėdsakai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 8, buvo palikti tos pačios rūšies avalyne kaip ir L. P. batų, užfiksuotų nuotraukoje Nr. 14. Avalynės pėdsakai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 10, Nr. 11, buvo palikti tos pačios rūšies avalyne kaip ir I. U. batų, užfiksuotų nuotraukoje Nr. 15. Avalynės pėdsakai, užfiksuoti nuotraukose Nr. 6, Nr. 7, Nr. 12, Nr.13, buvo palikti ne su tirti pateikta L. P., I. U., E. G., D. K. avalyne (1 t., b. l. 175-186).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(G1-67)-IS1-307-(13.2) parašyta, kad ant dviejų tirti pateiktų laidų fragmentų, paimtų 2017 m. vasario 1 d. Jaunimo g. 1, Gruzdžių mstl., Šiaulių r., ir paveikslėlyje Nr. 1 pažymėtų raidėmis „A“ ir „B“ esantys gnybimo pėdsakai netinka identifikuoti konkretų atidalinimo įrankį. Laido fragmentas „A“ nuo savo tęsinio atidalintas gnybimo būdu įrankiu (replėmis, žnyplėmis ir pan.), kuris savo darbiniame paviršiuje turi du priešpriešais išsidėsčiusius ašmenis. Gnybimo pėdsakas ant laido fragmento „A“ yra paliktas tos pačios rūšies įrankiu, kaip tirti pateiktos replės, paveikslėlyje Nr. 2 pažymėtos raide „B“. Laido fragmentas „B“ nuo savo tęsinio atidalintas gnybimo būdu, laidą suspaudus įrankiu (replėmis, žnyplėmis ir pan.), kuris savo darbiniame paviršiuje turi du priešpriešais išsidėsčiusius ašmenis, ir jį lankstant, kol nutrūko (1 t., b. l. 190-193).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 40-(333)-IS1-313-(13.2) (2 t., b. l. 5-7) teigiama, kad ant tirti pateikto objekto (metalinio strypo), paimto 2017 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros metu po vagystės iš nenaudojamo pastato adresu Jaunimo g. 1., Gruzdžiai, Šiaulių r., išryškinti rankų pėdsakai netinka identifikuoti asmenį.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų (3 t., b. l. 141) matyti, kad E. G. 2017 m. vasario 1 d. 21³³ val. buvo blaivus.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų (3 t., b. l. 87) matyti, kad D. K. 2017 m. vasario 1 d. 20⁴⁹ val. buvo blaivus.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. vasario 2 d. akte Nr. 43 (3 t., b. l. 89) nurodyta, kad D. K. yra vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas: amfetaminą, metamfetaminą.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų (3 t., b. l. 1) matyti, kad L. P. 2017 m. vasario 1 d. 21²⁷ val. nustatytas lengvas – 0,22 promilių – girtumo laipsnis.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. vasario 2 d. akte Nr. 44 (3 t., b. l. 3) parašyta, kad L. P. yra vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas – metamfetaminą.
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų (2 t., b. l. 128) matyti, kad I. U. 2017 m. vasario 1 d. 21³⁷ val. buvo blaivus.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. vasario 2 d. akte Nr. 45 (2 t., b. l. 130) sakoma, kad įtariamasis I. U. atsisakė duoti šlapimo mėginį.
Šiaulių apskrities VPK į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos 2017 m. vasario 2 d. protokole (1 t., b. l. 150) sakoma, kad pas L. P. 2017 m. vasario 2 d. asmens apžiūros metu rasti, be kita ko, perlaužtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. balandžio 20 d. rašte (1 t., b. l. 151) teigiama, kad pas L. P. 2017 m. vasario 2 d. asmens apžiūros metu rastas D. A. priklausantis negaliojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2007 m. rugpjūčio 20 d., bei V. K. vardu išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK tyrėja R. B. 2017 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 161) nurodė, kad nepavyko apklausti liudytojo D. A.. Jo tėvas A. A. nurodė, kad sūnus D. A. prieš 2 savaites išvyko į Vokietiją pas motiną.
VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas 2018 m. gegužės 17 d. rašte (5 t., b. l. 42) nurodė, kad VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale D. A. vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. kovo 23 d. buvo užsakytas ir 2013 m. kovo 30 d. įteiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vietoje prarasto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) D. A. 2016 m. sausio 23 d. įteiktas vairuotojo pažymėjimo dublikatas Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojo pažymėjimas įteiktas 2016 m. vasario 4 d.). Pridėjo D. A. 2013 m. kovo 23 d. prašymą ir deklaraciją (5 t., b. l. 43-44).
VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas 2018 m. gegužės 15 d. rašte (5 t., b. l. 40) nurodė, kad automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 28 d. įregistruotas V. K. vardu ir išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiai transporto priemonei 2016 m. rugpjūčio 10 d. vietoj prarasto registracijos liudijimo buvo išduotas naujas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini).
V. K. 2016 m. rugpjūčio 10 d. prašymu dėl transporto priemonės registracijos (5 t., b. l. 41) prašė pakeisti automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Nurodė, kad transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dingo 2016 m. gegužės 25 d. neaiškiomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamieji kaltais neprisipažino. Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę paaiškino, kad nesitarė vogti. Kaltinamasis E. G. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku įlipo pro buvusios Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastato langą ir paėmė jam nepriklausančius daiktus, tačiau nemano, jog tai draudžiama. Kiti kaltinamieji aiškino, kad jie daiktų iš pastato neėmė ir nenešė. Tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims ir vertintini kaip duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Anot kaltinamojo E. G., į įvykio vietą jis atvažiavo nufotografuoti pastato, fotografavo planšetiniu kompiuteriu „Apple iPad“. Byloje nėra duomenų, kad automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar kaltinamojo E. G. apžiūrų, kratų metu būtų rastas, paimtas ir vėliau apžiūrėtas planšetinis kompiuteris „Apple iPad“. Kaltinamasis E. G. nepateikė nei planšetinio kompiuterio „Apple iPad“, nei Grudžių žemės ūkio mokykloje ar greta jos 2017 m. vasario 1 d. darytų fotografijų.
Kaltinamieji L. P. ir I. U. teigė, kad į Šiaulių rajoną važiavo ne vogti, o prasiblaškyti, išgerti alkoholio. Pasiėmė, dar pakeliui nusipirko kelis butelius ir „flečkutę“ degtinės ir juos išgėrė. Be to, kaltinamasis I. U. ketino aplankyti gimines Šiauliuose, tačiau vėliau ši mintis išėjo iš galvos.
Kaltinamųjų L. P., I. U. paaiškinimus apie didelio kiekio ir/ar stipraus alkoholio vartojimą kelyje iš Panevėžio į Gruzdžius, Gruzdžiuose paneigia asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenys. Pagal asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenis praėjus mažiau nei 2 valandoms po įvykio – 2017 m. vasario 1 d. 21²⁷ val. kaltinamajam L. P. nustatytas 0,22 promilių girtumas, kaltinamasis I. U. 2017 m. vasario 1 d. 21³⁷ val. buvo blaivus.
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2010 m. kaltinamasis L. P. buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, 2013-2015 m. kelis kartus baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. Iki 2017 m. vasario 1 d. jis neturėjo (neatgavo) teisės vairuoti. Nors kaltinamasis L. P. negalėjo vairuoti, jis turėjo partnerę, su kuria gyveno neįregistravę santuokos ir kuri turėjo automobilį. Vairuoti draugės automobilį kaltinamasis L. P. pasitelkė kaltinamąjį D. K..
Kaltinamasis D. K. teigė, kad skambino kaltinamasis L. P. ar vienas iš kaltinamųjų ir pasiūlė pasivažinėti, o jis (D. K.) neturėjo ką veikti ir sutiko. Nežinojo, kur važiuos. Tik kelyje sužinojo, kad reikės važiuoti Šiaulių kryptimi. Iš apžiūrų protokolų, nutarimo grąžinti daiktus (1 t., b. l. 61, 74; 2 t., b. l. 40-41) matyti, kad automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas kaltinamajam D. K. priklausantis planšetinis kompiuteris „Lenovo“. Kaltinamasis D. K. nurodė, kad planšetinį kompiuterį pasiima ne visada, tąkart nenorėjo palikti motinos automobilyje, todėl pasiėmė, kelionėje naudojo kaip navigacinę priemonę. Taip pat vežėsi mobiliojo ryšio telefoną.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis L. P. turėjo Gruzdžių žemės ūkio mokyklos fragmento evakuacijos planą.
Kaltinamųjų paaiškinimų dalis, susijusi su tuo, kurie iš jų ėjo į pastatą, kurie – ne, kiek laiko ten praleido, ką veikė, baudžiamojo proceso metu keitėsi, surinktus objektyvius duomenis priderinant prie kaltinamiesiems palankių išgalvotų aplinkybių.
Teisme visi kaltinamieji teigė, kad tik kaltinamasis E. G. pastate praleido ilgesnį laiką. Kaltinamasis D. K. paaiškino, kad į pastatą apskritai nebuvo įėjęs. Kaltinamasis L. P. nurodė, kad galbūt įlipo į pastatą trumpam, ieškodamas kaltinamojo E. G.. Kaltinamasis I. U. teisme paaiškino, kad nematė, kas įvykio pradžioje įėjo į pastatą. Kai pasistatė mašiną, pastato link nuėjo kaltinamasis E. G., kaltinamieji L. P. ir D. K. kažkur dingo. Jis (I. U.) kokias 10 min. vienas buvo automobilyje, tada grįžo kaltinamieji L. P. ir D. K.. Vėliau jiems nusibodo laukti kaltinamojo E. G. ir išėjo jo ieškoti. Po 1,5-2,5 valandos (nuo atvykimo) jis (I. U.) įlindo į pastatą, nes prispyrė gamtinis reikalas ir norėjo rasti kaltinamąjį E. G..
Kaltinamasis I. U. teisme negalėjo nuosekliai paaiškinti, kodėl jis ir kiti kaltinamieji ėjo ieškoti kaltinamojo E. G. aplink pastatą, į pastatą, o ne susisiekė telefonu. Kaltinamasis I. U. teigė, kad jo (I. U.) telefonas išsikrovė, todėl jie ėjo ieškoti kaltinamojo E. G.. Nežino, ar ir kitų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonai tuo pat metu irgi buvo išsikrovę. Paskui kaltinamasis I. U. aiškino, jog jis ir kiti kaltinamieji skambino kaltinamajam E. G., bet neprisiskambino. Esą ieškodamas kaltinamojo E. G., jis (I. U.) įlipo į pastatą ir ten švietėsi telefonu. Jei kaltinamasis I. U. galėjo pasišviesti telefonu, vadinasi, jo telefonas nebuvo išsikrovęs.
Kaltinamųjų teisme išdėstyta versija prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu D. K., I. U. kaip įtariamųjų duotiems paaiškinimams. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. sakė, kad atvažiavo prie pastato, pamatė išdaužtą langą, L. P. ir E. G. įlipo į pastatą. Jis pastatė automobilį ir su I. U. įlipo į pastatą. Vaikščiojo po pastatą, ieškojo vertingų daiktų. Po to visi susitiko prie automobilio ir išvažiavo (3 t., b. l. 112-113, 121). I. U. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. G., L. P. ir D. K. nuėjo į pastatą, o jis (I. U.) liko automobilyje ir žaidė kompiuteriu. Už kokios valandos kažkuris iš minėtų asmenų ranka pamojo jam (I. U.) privažiuoti arčiau pastato, nes reikėjo įdėti daiktus. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu I. U. tikino, kad buvo įėjęs į pastatą tik ieškodamas tualeto. Įlipo per langą, per kurį (prieš tai) įlipo D. K., L. P. ir E. G. (2 t., b. l. 154-155, 161-162, 171-172).
Liudytojas Šiaulių apskrities VPK pareigūnas A. J. teisme parodė, kad visi keturi automobilyje „Opel Signum“ buvę asmenys įvykio metu ėjo į Gruzdžių profesinės mokyklos pastatą arba (ir) krovė į bagažinę parneštus daiktus. Kai automobilis „Opel Signum“ atvyko į įvykio vietą, iš jo išlipo du asmenys ir nuėjo Gruzdžių profesinės mokyklos link. Liudytojas A. J. pastate matė degančias šviesas, girdėjo triukšmą. Automobilyje likę du asmenys vis išlipdavo parūkyti, vėliau jie privažiavo prie pastato ir dėjo į bagažinę maišus. Maišus į bagažinę kažkurie asmenys dėjo taip pat ir vidiniame mokyklos kieme. Kad į pastatą ėjo, daiktus iš pastato nešė ir maišus į bagažinę dėjo ne vienas, o keli asmenys, liudytojas A. J. nurodė ir 2017 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 10).
Iš interneto svetainės https://www.zemelapis.lt/atstumai matyti, kad nuo Panevėžio, iš kur atvyko kaltinamieji, iki įvykio vietos Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., yra apie 100 km, važiuojant keliu.
Iš daiktų apžiūros 2017 m. vasario 20 d. – 2017 m. kovo 2 d. protokolo matyti, kad automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas, be kita ko, laužtuvas, benzininis pjūklas „Stihl“, kiti įrankiai (1 t., b. l. 60-67, 105-118). Kaltinamieji L. P. ir I. U. teisme nurodė, kad išvažiuodami iš Panevėžio sustojo prie parduotuvės „Moki-veži“ nusipirkti įrankių. Kaltinamasis E. G. teigė, kad neprisimena, ar sustojo prie parduotuvės. Kaltinamasis D. K. teisme aiškino, kad parduotuvėje „Moki-veži“ nesustojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė atvirkščiai, t. y. kad išvažiuodami iš Panevėžio sustojo prie parduotuvės „Moki-veži“, I. U. ir L. P. nuėjo į parduotuvę ir parsinešė šlifavimo diskelį ir laužtuvą. Iš to jis suprato, kad draugai suplanavo kažkur įsibrauti ir apvogti (3 t., b. l. 112-113, 121).
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. vasario 1 d. protokole užfiksuota, kad (po kaltinamųjų apsilankymo mokykloje) vienas iš pastato Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., rūsio langų atplėštas. Pro atplėštą langą įėjus į rūsio patalpas, ant grindų yra medžio drožlių plokštė su daug įvairių avalynės pėdsakų (1 t., b. l. 18-27). Iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-254)-IS1-2018-(13.2) nustatyta, kad kai kurie pėdsakai, rasti ant minėtos medžio drožlių plokštės, palikti kaltinamųjų E. G. ir I. U. batais (1 t., b. l. 175-186).
BK 178 straipsnio 2 dalies prasme įsibrovimas – tai slaptas ar atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis. Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-98-139/2016). Įsibrovimu į patalpą pripažįstami ir atvejai, kai įsibraunama į apgriuvusius pastatus be langų, durų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-824/2006, 2K-155/2013).
Pastatas Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., yra uždara erdvė, buvo skirtas mokyti ir dirbti, laikyti tam tikslui skirtus daiktus (mokymo priemones), jame iki šiol yra daiktų, patekimas į pastatą ribojamas: visi įėjimai į mokyklą užmūryti, langai užkalti. Taigi pastatas atitinka patalpos sąvoką.
Kaltinamieji pripažįsta, kad įvykio metu beveik visos apatinio (cokolinio) aukšto angos buvo užsandarintos, taigi jie negalėjo nesuvokti, jog savininkas (turto administratorius, patikėtinis) riboja pašalinių patekimą į pastatą, jog lįsdami į vidų jie elgiasi neteisėtai. Tai, kad pastatas prastos būklės, iki įvykio vienas iš pastato cokolinio aukšto langų, per kurį keli kaltinamieji pateko į pastatą, buvo išlaužtas, nepaneigia veiką kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą.
Buvo inkriminuota, kad Gruzdžių žemės ūkio mokyklos pastato langą kaltinamieji atplėšė laužtuvu. Kaltinamieji teigė, kad vienas iš pastato rūsio langų jiems atvykus jau buvo išplėštas. Byloje nėra duomenų, kad atplėšti langą panaudotas automobilyje, su kuriuo atvyko kaltinamieji, buvęs laužtuvas. Liudytojas A. J. parodė, kad nematė, ar įvykio vietoje iš automobilio išlipę ir eidami prie pastato asmenys ką nors nešėsi. Įvykio vietos apžiūros 2017 m. vasario 1 d. protokole užfiksuota, kad ant išplėšto lango rėmo padėtas sulenktas metalinis strypas (1 t., b. l. 18-27). Iš VĮ Turto banko 2017 m. kovo 30 d. rašto (1 t., b. l. 50), liudytojo A. S. parodymų teisme matyti, kad VĮ Turto bankas užsandarino pastatų, esančių Jaunimo g. 1, Gruzdžiai, Šiaulių r., apatinių aukštų langus, užmūrijo visus įėjimus, taip apribodamas pašalinių asmenų patekimą į pastato vidų. Paskutinį kartą prieš įvykį nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas 2017 m. sausio 26 d. ir A. S. užtaisė išlaužtą langą medžio drožlių plokšte. Pasak liudytojo A. S., į pastatą nuolat įsibraunama. Tiek iki įvykio, tiek po jo medžio drožlių plokštės ne kartą buvo išlaužtos. Iš Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-254)-IS1-2018-(13.2) matyti, kad kai kurie pėdsakai, rasti ant minėtos medžio drožlių plokštės prie išplėšto lango, palikti ne su tirti pateikta kaltinamųjų L. P., I. U., E. G., D. K. avalyne (1 t., b. l. 175-186). Taigi negalima atmesti aplinkybės, kad langą išplėšė ne kaltinamieji, o kiti asmenys, kurie paliko minėtus pėdsakus ant medžio drožlių plokštės bei sulenktą metalinį strypą ant išplėšto lango rėmo, iki įvykio. Teismas sprendžia, kad neabejotinai nebuvo įrodyta, jog langą išlaužė kaltinamieji.
Turtas pagal BK 178 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2010). Byloje nesurinkta duomenų, ar, jeigu taip – tai kokią ekonominę vertę turi kaltinamųjų pagrobti daiktai, kad daiktų savininkui (turto administratoriui, patikėtiniui) padaryta turtinė žala. VĮ Turto bankas 2017 m. balandžio 12 d. rašte nurodė, kad žala menkavertė (1 t., b. l. 47). VĮ Turto bankas nepageidavo atgauti paimtų daiktų (1 t., b. l. 57). Liudytojas A. S. parodė, kad pagrobti daiktai nėra įtraukti į VĮ Turto banko apskaitą, netinkami jų darbui, todėl žala jiems nepadaryta. Liudytojo A. S. nuomone, paimti daiktai atrodo kaip šiukšlės. Atkreiptinas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog VĮ Turto bankas minėtų daiktų neapskaitė buhalteriškai ir jie netinka (nereikalingi) vienos konkrečios įmonės darbui, anaiptol nereiškia, kad daiktai neturi ekonominės vertės. Remiantis liudytojo A. S. logika, Gruzdžių žemės ūkio mokykla kaip nekilnojamojo turto objektas irgi bevertis, nes nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį arba jo atstovaujamam VĮ Turto bankui nereikalingas, tačiau taip nėra. Tikėtina, kad iš mokyklos kaltinamųjų paimti daiktai rinkoje turi tam tikrą ekonominę vertę, pvz., metalas – metalo supirktuvėje, seni plakatai, medinė dėžė – kolekcininkams ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu paimtų daiktų vertė nebuvo nustatinėjama.
Aptarti duomenys rodo, kad kaltinamieji į Gruzdžių žemės ūkio mokyklą iš ganėtinai toli vyko su tikslu pasiimti svetimą turtą, iš kurios kito asmens sąskaita galėtų gauti subjektyviai suprantamos materialinės naudos. Visi kaltinamieji dalyvavo renkant ir/ar kraunant daiktus į automobilį, vagystei iš anksto ruošėsi. Taigi kaltinamieji veikė bendrininkų grupe. Vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Kaltinamasis E. G. neigė neteisėtai disponavęs psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti.
Iš apžiūros 2017 m. vasario 2 d. protokolo, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. kovo 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(835)-IS1-1692 (1 t., b. l. 60-67, 166-167) matyti, kad automobilyje „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas paketėlis su baltų miltelių likučiais, miltelių sudėtyje yra 0,025 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.
Kaltinamojo E. G. teigimu, aptariamas maišelis su milteliais yra jo, tačiau jis nežinojo, jog tai – narkotikai. Teismas kaltinamojo E. G. versiją vertina kaip neatitinkančią tikrovės. Jo paaiškinimai apie miltelių turėjimo aplinkybes buvo nenuoseklūs, nelogiški. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. G. iš pradžių tvirtino, kad dalį pas jį rastų miltelių suvartojo, poveikio nepajuto. Vėliau ikiteisminio tyrimo met) ir teisme kaltinamasis E. G. sakė, kad miltelių nevartojo. Jis aiškino, kad maišelį su milteliais nelegaliai pirko iš nepažįstamo žmogaus gatvėje Panevėžyje. Nepatikslino, su kuo susijęs nelegalumas: su pardavimo vieta, preke, mokesčių nemokėjimu ar pan. Pardavėjas kaltinamajam E. G. esą sakė, kad prekė padės sportuojant. Kaltinamojo E. G. minėtas pardavėjas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Iš apžiūros protokolo matyti, kad plastikinis maišelis su milteliais nepažymėtas jokiais užrašais, etiketėmis, iš kurių pirkėjas galėtų susigaudyti, ką perka. Kaltinamasis E. G. neminėjo, kad pas jį piniginėje rastą medžiagą (miltelius) jis iš pardavėjo parduodamos pakuotės būtų perpylęs į kitą. Tiek parduodant prekes nelegaliai pardavimo vietos aspektu, tiek nelegaliai mokesčių mokėjimo aspektu paprastai nėra tikslo slėpti, užmaskuoti prekės turinį jos nepažymint, etiketėje nenurodant, kokios paskirties prekė tai yra, koks jos kiekis, galiojimo trukmė ir t. t. Bet yra prasmė nepažymėti nelegaliai parduodamų prekių, jeigu parduodamos tokios prekės, kurių civilinė apyvarta ribojama ar uždrausta. Kaltinamasis E. G. 2015 m. teistas už neteisėtą 2,027 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino įsigijimą ir gabenimą be tikslo platinti. Anoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. G. kaltę pripažino ir paaiškino tą patį, kad „metamfetaminą pirko mieste iš nepažįstamo asmens. Jo nevartojo, pirko tik iš smalsumo“ [...]. Turėdamas tokios patirties, kaltinamasis E. G. turėjo suprasti, kad, nelegaliai iš nepažįstamo asmens gatvėje įsigydamas birios konsistencijos prekę – neaiškios kilmės miltelius be etikečių, jis rizikuoja. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. G. atsisakė vykti atlikti medicininę apžiūrą ir pasitikrinti, ar jo organizme yra narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų.
Įvertinęs surinktus duomenis, teismas laiko, kad kaltinamojo E. G. kaltė neteisėtai įgijus ir laikius psichotropines medžiagas įrodyta. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, rekomenduoja amfetamino kiekį iki 0,2 g laikyti nedideliu, todėl pastaroji kaltinamojo E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinimo dalis dėl nusikalstamų veikų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį grindžiama tuo, kad pas kaltinamąjį L. P. rasti ne jo vardu išduoti dokumentai: D. A. priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. vardu išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis L. P. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino. Anot jo, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) jo naudojamame automobilyje 2017 m. pradžioje paliko D. A., prieš išvykdamas į Vokietiją. Jis D. A. pažįsta daug metų, yra draugai. Kaltinamojo L. P. teigimu, D. A. sakė, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, kad prieš išvykdamas išsiėmė naują, nes galvojo, kad senąjį pametė. Apie automobilio „Alfa Romeo“ dokumentus kaltinamasis L. P. nurodė, kad jį kaip užstatą davė M. K.. Manė, kad M. K. yra automobilio savininkas, nes jis tuo automobiliu važinėjosi. M. K. paėmė paskolintus pinigus ir dingo.
Kaltinamojo L. P. versijos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamos. D. A. ir M. K. nepavyko apklausti ir nagrinėjant bylą teisme.
Kaltinamasis L. P. yra susijęs su D. A.. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-220-184/2015, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-389-830/2015 nustatyta, kad D. A. ir L. P., veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. padarė tris vagystes ir pasikėsino padaryti dar dvi (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).
VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2018 m. gegužės 17 d. raštas ir prie jo pridėti D. A. 2013 m. kovo 23 d. prašymas ir deklaracija (5 t., b. l. 42-44) patvirtina, kad D. A. pasikeitė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šis pažymėjimas negalioja. Apie vairuotojo pažymėjimo praradimą D. A. pranešė 2013 m. Tai neatitinka kaltinamojo L. P. teiginių, jog D. A. (jam sakė, kad) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pasikeitė prieš išvykdamas į Vokietiją (maždaug 2017 m. pradžioje). Antra vertus, vien toks nesutapimas dar neįrodo, jog kaltinamasis L. P. sako netiesą.
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį ir dokumentus ne kartą davė kitiems asmenims: dukrai, draugui. Jis nenurodė, kad automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) būtų davęs sūnui M. K..
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, V. K. kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1547-184/2016. Byloje buvo sprendžiamas kito V. K. priklausiusio automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1547-184/2016 M. K. nubaudė už tai, kad šis, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė šiurkščius KET pažeidimus. Automobilio „Audi“ savininkas V. K. teisme prašė nekonfiskuoti automobilio, teigė, jog savo automobilio sūnui M. K. vairuoti neduodavo, nes sūnus neturi teisės vairuoti. Automobilį duodavo vairuoti sūnaus draugui (5 t., b. l. 199-200).
Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. K. ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant vagystę, sukčiavimą, svetimos mokėjimo priemonės įgijimą ir panaudojimą.
Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad per mažai įrodymų, jog kaltinamasis L. P. D. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą ir V. K. vardu išduotą automobilio registracijos liudijimą būtų įgijęs ir laikęs neteisėtai, t. y. be dokumentų savininkų ar valdytojų žinios, sutikimo. Trūkstant pagal BK 302 straipsnio 1 dalį inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymių – nusikalstamos veikos padarymo būdo (neteisėtumo), kaltinamasis L. P. dėl abiejų šių veikų išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, gali būti baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).
Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu (BK 259 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamųjų pagal BK 22 kodekso 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 str. 2 d.). VĮ Turto bankas žalą apibūdino kaip menkavertę. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo E. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.). Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.).
Kaltinamasis E. G. yra vidutinio amžiaus (39 m.), nedirba (5 t., b. l. 167). Vieną kartą baustas administracine tvarka už gyvenimą be asmens tapatybės kortelės. Vieną kartą už apsvaigimo patikrinimo vengimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (5 t., b. l. 158-159). Teistas 5 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, įskaitant vagystes, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (5 t., b. l. 160-166). Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įvykdyti vagystę pasikėsino bendrininkų grupe; abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo E. G. vaidmenį (pasikėsinant įvykdyti vagystę buvo iniciatorius ir vienas iš vykdytojų), jo biografinius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydžius (trukmę) parenkant didesnius už vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, arešto bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, tarpusavyje subendrinta arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu skirta 70 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaičiuojamas kaltinamojo E. G. laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2017 m. vasario 1 d. 20²⁵ val. iki 2017 m. vasario 3 d. 14³⁰ val. (dvi paros) (3 t., b. l. 158, 161) ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį atlikta (įskaityta) bausmė.
Kaltinamajam E. G. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 191-192, 193-194) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Kaltinamasis D. K. yra vidutinio amžiaus (30 m.), dirba (5 t., b. l. 168). Vieną kartą už smulkų KET pažeidimą baustas administracine tvarka (5 t., b. l. 169). Neteistas (5 t., b. l. 170-171). Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo D. K. biografinius duomenis, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį parenkant artimą minimaliam (BK 47 str. 2-3 d., 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Taikomas veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaičiuojamas kaltinamojo D. K. laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2017 m. vasario 1 d. 20²⁵ val. iki 2017 m. vasario 3 d. 13⁵⁵ val. (3 t., b. l. 100, 103-104) – dvi paros ir laikoma, kad jis sumokėjo dalį baudos – 4 MGL.
Kaltinamajam D. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 124-125) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Kaltinamasis L. P. yra vidutinio amžiaus (33 m.), VSDFV duomenimis, verčiasi individualia veikla, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (5 t., b. l. 172). Baustas administracine tvarka 2 kartus už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, 4 kartus – už šiurkščius ir smulkesnius KET pažeidimus (5 t., b. l. 173-178). Teistas 6 kartus (neįskaitant 1 išnykusio teistumo), dominuoja kvalifikuotos vagystės ir kitos nusikalstamos veikos nuosavybei (5 t., b. l. 179-192). Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 13 p.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo L. P. biografinius duomenis, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį (trukmę) parenkant didesnį už vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, arešto bausmė, prieš tai ją santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio ir visiško sudėjimo būdais bendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi kaltinamajam L. P. skirta (nustatyta) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 4 MGL (150 €) bauda ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į laisvės atėmimo atliktą bausmę santykiu 1:1 įskaičiuojamas kaltinamojo L. P. laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikas nuo 2017 m. vasario 1 d. 20²⁵ val. iki 2017 m. balandžio 1 d. (du mėnesiai) (3 t., b. l. 31, 66-68; 5 t., b. l. 186) ir pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį atlikta (įskaityta) bausmė.
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Teismas nemano, kad kaltinamajam L. P. skirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis L. P. teistas 7 kartus, įskaitant už 10 kvalifikuotų vagysčių ar pasikėsinimų jas padaryti. Nėra pagrindo manyti, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas netaiko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto.
Kaltinamajam L. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 76-77) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Kaltinamasis I. U. yra vidutinio amžiaus (41 m.), dirba (5 t., b. l. 193). Administracine tvarka baustas už smulkų KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (5 t., b. l. 194). 2006 m. teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs, laikomas neteistu. 2015 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (5 t., b. l. 195-198). Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltinamojo I. U. biografinius duomenis, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, bausmės dydį parenkant artimą minimaliam (BK 47 str. 2-3 d., 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Taikomas veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaičiuojamas kaltinamojo I. U. laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2017 m. vasario 1 d. 20²⁵ val. iki 2017 m. vasario 3 d. 14⁴⁵ val. (2 t., b. l. 144, 147) – dvi paros ir laikoma, kad jis sumokėjo dalį baudos – 4 MGL..
Kaltinamajam I. U. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 173-174) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) metalo laužas raudonoje dėžėje su rusišku užrašu, 5 vnt. metalinių konstrukcijų su laidais, muliažinė dešra (1 t., b. l. 57, 59), kepurė-kaukė, evakuacijos planas, 2 vnt. (1 t., b. l. 103), 3 vnt. pirštinių (1 t., b. l. 104), tuščias paketėlis pakete (1 t., b. l. 172), popieriaus lapas dėžutėje, medžio drožlių plokštė (1 t., b. l. 187), 2 vnt. laido fragmentų su atidalinimo pėdsakais voke, 3 vnt. replių voke (1 t., b. l. 194), strypas pakete (2 t., b. l. 7), saugomi Šiaulių apskrities VPK, kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
2) 0,193 g miltelių su 0,019 g amfetamino, saugomi Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 168), sunaikinami, nes jų apyvarta uždrausta (BPK 94 str. 1 d. 2 p.);
3) automobilis „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti R. P. (1 t., b. l. 146-147), mobiliojo ryšio telefonas, vyriški batai, grąžinti saugoti I. U. (2 t., b. l. 17-18), mobiliojo ryšio telefonas, planšetinis kompiuteris „Lenovo“, vyriški batai, grąžinti saugoti D. K. (2 t., b. l. 40-41), vyriški batai, grąžinti saugoti E. G. (2 t., b. l. 49), paliekami kiekvieno jų kaip teisėtų savininkų neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
4) batų pora pakete (2 t., b. l. 26), peilis juoda rankena, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas „Denver“ (1 t., b. l. 103), saugomi Šiaulių apskrities VPK, grąžinami L. P. kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 65 parų arešto bausmę.
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 ir 30 parų arešto bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 65 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, tarpusavyje subendrintą 65 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu nustatyta 70 parų arešto bausme ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą maksimalią 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti dvi paras, kurias E. G. praleido būdamas laikinai sulaikytas šioje byloje, ir pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį atliktą (įskaitytą) bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. G. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
E. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 MGL (376,60 €) baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką - dvi paras ir laikyti, kad jis sumokėjo dalį baudos - 4 MGL (150 €).
Likusi nesumokėta baudos dalis lygi 6 MGL (226 €).
D. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini)), nes ji neturi šio nusikaltimo požymių.
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini)), nes ji neturi šio nusikaltimo požymių.
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 65 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, 65 parų arešto bausmę, prieš tai ją santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skirta (nustatyta) 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 4 MGL (150 €) bauda bei skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 4 MGL (150 €) baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaičiuoti L. P. laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laiką - du mėnesius, šį laiką prilyginant 2 laisvės atėmimo bausmės mėnesiams, bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį iki nuosprendžio paskelbimo – 2018 m. gruodžio 28 d. - atliktą (įskaitytą) bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo – 2018 m. gruodžio 28 d.
L. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 MGL (376,60 €) baudą.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaityti I. U. laikino sulaikymo laiką – dvi paras ir laikyti, kad jis sumokėjo dalį baudos - 4 MGL (150 €).
Likusi nesumokėta baudos dalis lygi 6 MGL (226 €).
I. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikaltimus:
1) metalo laužą raudonoje dėžėje su rusišku užrašu, 5 vnt. metalinių konstrukcijų su laidais, muliažinę dešrą, kepurę-kaukę, evakuacijos planas, 2 vnt.; 3 vnt. pirštinių, tuščią paketėlį pakete, popieriaus lapą dėžutėje, medžio drožlių plokštę, 2 vnt. laido fragmentų su atidalinimo pėdsakais voke, 3 vnt. replių voke, strypą pakete, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti;
2) 0,193 g miltelių su 0,019 g amfetamino juose, saugomus Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti;
2) automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti R. P.; mobiliojo ryšio telefoną, vyriškus batus, grąžintus saugoti I. U.; mobiliojo ryšio telefoną, planšetinį kompiuterį „Lenovo“, vyriškus batus, grąžintus saugoti D. K., vyriškus batus, grąžintus saugoti E. G., palikti kiekvieno jų kaip teisėtų savininkų neribotai nuosavybei;
3) batų porą pakete, peilį juoda rankena, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, mobilaus ryšio telefoną „Denver“ grąžinti L. P..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o laisvės atėmimo bausmę atliekančio L. P. – per 20 d. nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.