Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, VMI) pareiškimą 2024 m. vasario 13 d. iškelta administracinio nusižengimo byla D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2022 m. liepos 13 d., žinodamas apie bendrijas finansinę padėtį (jos nemokumą) bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. spalio 30 d. (kai buvo iškelta bankroto byla) nesikreipė į teismą dėl bendrijos bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokia pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-489/2021). Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2-2300/2013, Nr. e2-469-381/2018, Nr. Nr. 2-1397-180/2018, Nr. 2-468-781/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu D. R. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau -ir bendrija) vadovu, todėl šiai bendrovei tapus nemokiai, būtent D. R., kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju esminis klausimas, kurį kelia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tai ar bendrija buvo nemoki ir nuo kada jam kilo pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

9. Bendrijos nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI 2023 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1297-601/2023 iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, ši nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi skundo netenkino, bankroto bylos iškėlimo nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d.

10. Kaip matyti iš prejudicinių aplinkybių, nustatytų Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo, MB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga ne tik VMI, kur mokestinė nepriemoka yra 50 505,76 Eur, bet ir remiantis viešais SODROS duomenimis MB „(duomenys neskelbtini)“ turi 710,91 Eur mokestinę nepriemoką, o iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolė R. G. vykdo priverstinė įsiskolinimų išieškojimą, neįskaitant VMI naudai vykdomų išieškojimų, taip pat kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (2 130,01 Eur) ir kreditorės D. V. naudai (500 Eur). Minėtoje nutartyje konstatuota, kad bendrija yra skolinga mažiausiai 62 284,93 Eur, o bendrijos turto reali vertė yra 15 215 Eur, todėl bendrijos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes bendrija nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, o duomenų, kad bendrijos finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad bendrijos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra.

11. D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-946-896/2023 buvo atsisakyta iškelti MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nes ji nebuvo pripažinta nemokia. Teismas sutinka su D. R. teismo posėdžio metu nurodytu argumentu, kad atsižvelgiant į minėtą teismo nutartį, šios 2023 m. gegužės 23 d. teismo nutarties priėmimo dienai bendrija laikytina mokia. Tačiau, pažymėtina, kad šioje 2023 m. gegužės 23 d. teismo nutartyje bendrijos vadovas D. R. buvo nurodęs, jog (duomenys neskelbtini) tiekėjui (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjusi 86 581,04 Eur, todėl teismas įvertino bendrijos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, nurodant, kad šiam tiekėjui pristačius produkciją, bendrija turės realias galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais. Taip pat teismas pažymėjo, jog bendrija 2023 m. balandžio 4 d. yra pateikusi prašymą VMI dėl įsiskolinimo atidėjimo arba mokėjimo dalimis išdėstymo, kuris dar neišspręstas.

12. Šios D. R. nurodytos aplinkybės dėl tiekėjo (duomenys neskelbtini) produkcijos pristatymo bendrijai ir bendrijos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, taip pat buvo analizuotos ir vėliau priimtoje Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje, konstatuojant bendrijos nemokumo faktą ir nusprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai. Pastaruosiuose teismų procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad nebuvo pateikti duomenys: 1) galintys pagrįsti turimų debitorių įsiskolinimų realumą ir (ar) turimo turto masę; 2) kad bendrija derasi su kreditoriais, kad turi gauti pajamas pagal numatytą 2023 m. lapkričio mėnesio tiekimą; 3) nei apie kreditinių PVM sąskaitų išrašymą, nei apie VMI reikalavimo atsisakymą; 4) pagrindžiantys pajamų gavimą.

13. Šias aplinkybes dėl užsakymo iš tiekėjo (duomenys neskelbtini), D. R. nurodė ir šios bylos teismo posėdžio metu, tačiau jokių jas pagrindžiančių duomenų nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį laikoma, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose: Nr. e2-1312-464/2015, Nr. e2-1597-381/2017 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Pastebėtina, kad R. R. minėtoms aplinkybėms dėl debitorių skolų pagrįsti nepateikė jokių duomenų nei teismams nagrinėjusiems civilines bylas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, nei šią bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas pažymi, kad šių D. R. nurodytų deklaratyvių aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pagrindžiančių bendrijos galimybių atkurti mokumą realumą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje padarytą išvadą, jog bendrija nebevykdo realios ūkinės komercinės veiklos, bendrija sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams įsipareigojimams patenkinti, nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties, teismas vertina, jog bendrija yra nemoki.

14. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad D. R. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2022 m. liepos 13 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Vadovaujantis bylos duomenimis mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti atlikti nuo 2022 m. sausio 20 d. Kadangi D. R. įmonės vadovu tapo 2022 m. liepos 13 d., akivaizdu, jis, žinojo, kad bendrija nesumoka mokesčių nuo 2021 m. lapkričio 16 d., o gaudamas VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką turėjo susipažinti su valdomos bendrijos finansine būkle, dėl ko akivaizdu, kad jis suvokė bendrijos finansinę padėtį, todėl turėjo ieškoti sprendimų bendrijos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad nors apie priverstinius išieškojimo veiksmus įvykusius nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. D. R. buvo žinoma, tačiau, kaip buvo nustatyta minėta 2023 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, bendrija 2023m. gegužės 23 d. buvo moki, todėl konstatuotina, kad jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo prasidėjus priverstinio išieškojimo veiksmams. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas institucijos atstovo argumentas, kad pareiga D. R. kilo jau 2022 m. sausio 20 d. Pažymėtina, kad po šios Kauno apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, ji toliau nevykdė įsipareigojimų kreditoriams, tame tarpe ir VMI, dėl ko 2023 m. birželio 5 d. buvo atliktas priverstinio išieškojimo veiksmas, priimant nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką 20 999,34 Eur sumai. Duomenų, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas būtų atidėtas arba mokėjimas būtų išdėstytas dalimis nenustatyta, priešingai, pats D. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2023 m. gegužės mėn. prašymas dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo nebuvo tenkintas, taigi, net ir priėmus šį sprendimą, esant didelei mokestinei nepriemokai, bendrijos vadovas vis tiek nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nuo 2023 m. birželio 5 d. nebuvo imtasi jokių veiksmų atkurti įmonės mokumą, o įmonė 2023 m. spalio 30 d. nutartimi buvo pripažinta nemokia, todėl laikytina, kad vėliausiai nuo 2023 m. birželio 5 d. įmonės vadovui atsirado pareiga iškelti bankroto bylą. Pastebėtina, kad D. R. vadovaujama bendrija mokestinės nepriemokos nesumokėjo nei prieš priverstinio išieškojimo veiksmus, nei juos pradėjus, nei VMI pasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, nei iki šio laiko.Taigi, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs, bendrijos atžvilgiu vykdomos 7 vykdomosios bylos, be VMI bendrija turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimus kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bankroto byloje prašoma patvirtinti (VSDFV Kauno skyrius, UAB „(duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), visa tai rodo, jog Bendrovė nemoki, nes negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Nagrinėjamu atveju, D. R. nenurodė jokių veiksmų, kurių jis ėmėsi įmonės mokumui atkurti, nebuvo pateikti jokie konkrečias priemones pavirtinantys duomenys. Be to, kad ir kokie būtų buvę, jei buvę, D. R. veiksmai dėl Bendrovės mokumo atkūrimo, jie įmonės mokumo neatkūrė, juolab šios bylos kontekste svarbu tai, kokie D. R. veiksmai buvo atlikti tuo laikotarpiu, kuomet jis privalėjo imtis konkrečių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, t. y. jo vadovavimo laikotarpiu iki bankroto bendrovei bylos iškėlimo, todėl konstatuotina, kad D. R. per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, taip pat neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

16. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad D. R. vadovaujama MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, vadovas nuo 2023 m. birželio 5 d., kada VMI nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), galėjo ir turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, kuri nepagerėjo iki pat 2023 m. rugsėjo 27 d., kai Kauno apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Kaip minėta bendrijos nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi, kuria bendrijai iškelta bankroto byla. Įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad kaip nustatyta šio nutarimo 10 punkte, MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kitų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tai, kad bendra įsiskolinimų suma yra mažiausiai 62 284,93 Eur, teismo vertinimu, tokiomis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tai yra bendrovei jau ilgą laiką dirbant nuostolingai ir realiai neveikiant bei nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir iš esmės kitokio likvidaus turto, vis didėjant įsipareigojimams VMI ir kitiems kreditoriams, neabejotina, kad D. R. turėjo suvokti įmonės nemokumo būseną, todėl ne vėliau kaip nuo 2023 m. birželio 5 d. D. R. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi bankroto byla MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi, minėta D. R. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2023 m. spalio 30 d.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad D. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos D. R. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. D. R., būdamas bendrijos vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, bendrijai tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrijos kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina D. R. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

19. Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrijai, tuo pažeidė kreditoriaus – pareiškėjos VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

20. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos rūšis parenkama iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

21. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

22. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.

23. Teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. R. asmenybę (ne kartą baustas administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą padarė jau ne pirmą kartą, anksčiau yra baustas taip pat pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kart anksčiau baustas už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema, oficialiąja statistika). Teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę švelninti D. R. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Šiuo atveju teismas nenustatė nei vienos D. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

24. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, tai, kad nenustatyta D. R. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad asmuo baustas ne kartą administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau baustas už tapatų nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta D. R. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą –baudą, kurios dydis atitinka įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tokia nuobauda laikytina proporcinga, teisinga ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

D. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinio nusižengimo bylos numerį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.