- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-1133-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00399-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovę esant visiškai atsiskaičiusią su atsakovu A. S. (toliau – atsakovas), įsiteisėjus sprendimui laikyti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2022 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. DGKS-1220, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti ir priimti kartu teikiamą ieškinį.
Šalies argumentai
3. Prašyme dėl termino atnaujinimo ieškovė nurodė, kad darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. DGKS-1220 patenkino atsakovo prašymą išieškoti iš ieškovės darbo užmokestį už viršvalandinį darbą (5 778,30 Eur), darbą naktį (872,46 Eur), šventinėmis dienomis (57,76 Eur), netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (1 260,71 Eur). Sprendime buvo nurodyta, kad, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškovę atstovaujantis direktorius D. J. neturėjo techninių galimybių pateikti ieškinį ir surinkti duomenis jo parengimui, kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. ieškovės buhalterė J. J. buvo išleista iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų. Be to, ieškovę atstovaujantis direktorius D. J. nuo 2022 m. kovo 31 d. yra nedarbingas dėl ligos (nedarbingumo laikotarpis tęsiasi iki šiol), savijautai truputį pagerėjus siekia apginti ieškovės teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui teisme pareikšti, atsisakė priimti ieškovės ieškinį ir grąžino ieškinį jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2022 m. kovo 16 d., ieškovė ieškinį kartu su prašymu dėl praleisto termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo pateikė 2022 m. gegužės 13 d. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyta termino ieškiniui pareikšti praleidimo priežastis – ieškovės buhalterės J. J. išleidimas iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., šiuo konkrečiu atveju nėra pakankama atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, kadangi ieškovės atstovas turėjo galimybę nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos iki buhalterės atostogų surinkti duomenis ieškinio parengimui, be to, ieškovė, teikdama ieškinį, teismui pateikė iš esmės tuos pačius duomenis, susijusius su ginču, kuriuos buvo pateikusi darbo ginčų komisijai. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį galėjo pateikti per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo (nuo 2022 m. kovo 16 d.), o ieškovę atstovaujantis direktorius nedarbingas buvo nuo 2022 m. kovo 31 d. Ieškovės atstovui nenurodžius ir nepateikus duomenų, kad jis dėl ligos gydėsi stacionare, liga buvo tokio pobūdžio, jog dėl jos negalėjo išreikšti savo valios arba ji ribojo jo fizines galias tiek, kad jis pats negalėjo parengti ieškinio ir išsiųsti teismui ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atstovo nurodomas nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.
6. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, teismas konstatavo, kad pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti ieškovei praleistą terminą ieškiniui pareikšti, priimti pateiktą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Praleisto termino neatnaujinimas užkirstų kelią įgyvendinti ieškovės konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
1.2. Vien tik ligos pobūdžio nenurodymas negali užkirsti kelio ieškovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Ieškovės atstovo ligos terminas (liga nėra pasibaigusi iki šiol) yra ilgas ir tai parodo, kad liga yra rimta. Ieškovės atstovas dėl ligos negalėjo laiku susipažinti su darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 16 d. sprendimu, pasirūpinti greitu dokumentų surinkimu, procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2022 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. DGKS-1220 patenkino atsakovo prašymą ir nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. 872,46 Eur atlygio už naktinį darbą, 57,76 Eur už darbą šventinę dieną, 5 778,30 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, 1 260,71 Eur netesybų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga ieškovei prasidėjo 2022 m. kovo 17 d. ir baigėsi 2022 m. balandžio 16 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ieškinį teisme pareiškė praleidusi šį terminą, ji prašymą dėl ieškinio pareiškimo termino atnaujinimo ir ieškinį teismui pateikė 2022 m. gegužės 13 d.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Dėl to gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti procesinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti tokius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).
12. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismo turėjo būti tiriama ir nustatoma, ar egzistavo aplinkybės, kurios kliudė ieškovei laiku ir tinkamai pareikšti teisme ieškinį, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo ieškovės valios.
13. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko. Ieškovė nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirajame skunde nurodydama, kad ieškovės atstovas dėl ligos negalėjo laiku susipažinti su darbo ginčų komisijos sprendimu, pasirūpinti greitu dokumentų surinkimu, procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu, o praleisto termino ieškiniui pareikšti neatnaujinimas užkirstų kelią įgyvendinti ieškovės konstitucinę teisę į teisminę gynybą.
14. Ieškovė su prašymu atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti pateikė įrodymus, kad ieškovės vadovo nedarbingumas tęsėsi nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. Ieškovės teigimu, ieškovės vadovo nedarbingumas tęsiasi iki šiol, veiksmus ieškovės vadovas atlieka pagerėjus sveikatos būklei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės vadovas susirgo 2022 m. kovo 31 d., o ieškinį buvo galima pateikti per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 16 d., byloje nėra duomenų apie ligos pobūdį, todėl ieškovės atstovo nedarbingumo laikotarpis pats savaime negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovės nurodytų aplinkybių vertinimu. Ieškovės vadovo nedarbingumo pradžios data negali būti pripažįstama įrodymu apie netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, kadangi ligos termino pradžia paprastai nėra žinoma, tam tikrų veiksmų atlikimo termino nukėlimas vėlesnei datai, nežinant apie vėliau iškilsiančias kliūtis nustatytu terminu atlikti tuos veiksmus, nebūtinai įrodo veiksmų laiku neatlikusio asmens aplaidumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovės vadovas žinojo apie savo ligos pradžią, tokios aplinkybės nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog visus reikalingus veiksmus ieškiniui pareikšti ieškovės vadovas galėjo atlikti iki prasidedant jo nedarbingumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, ar ieškovės vadovo nedarbingumo laikotarpiu yra paskirtas asmuo, laikinai einantis ieškovės vadovo pareigas, todėl spręsti, kad ieškovė turėjo galimybę laiku ir tinkamai pareikšti ieškinį ieškovės vadovo nedarbingumo laikotarpiu, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad tiek ieškinį, tiek atskirąjį skundą pateikė ieškovės vadovas, leidžia manyti, jog šiuo atveju nėra paskirto ieškovės vadovą pavaduojančio asmens, ir nesukuria pagrindo netikėti ieškovės vadovo teiginiais apie galimybę procesinius veiksmus atlikti tik pagerėjus ieškovės vadovo sveikatai.
15. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos vadovo ilgalaikę ligą objektyviai kliudė ieškovei laiku ir tinkamai užtikrinti savo teisių gynybą teisme. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar aplaidumą jas įgyvendinant, be to, terminas ieškiniui teisme pareikšti praleistas mažiau nei mėnesį. Dėl to, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovei termino ieškiniui pareikšti, tokiu būdu paneigdamas ieškovės teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų ir ieškovei atnaujina terminą ieškiniui pareikšti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, DK 231 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovė atskirajame skunde, be kito ko, prašo išspręsti ir ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį.
Patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą ir atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.
Ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.