Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-408-1010/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-13
Bylos Nr.: II-408-1010/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00376-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Lina Šakarnienė (pirm.)
Pažeidėjas: R. P.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-408-1010/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00376-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.10.1.; 21.10.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant L. D.,

dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patrauktam R. P., jo atstovui advokatui M. M.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-25 nutarimo Nr. 30-ANR_N-6887-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2022-04-14 surašė administracinio nusižengimo protokolą R. P. už tai, kad jis, 2022-04-08, 17.51 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) t. y. aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Nurodyta, kad taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau ir Kelių eismo taisyklės), 9 punktą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2022-05-14 sumokėti 225 Eur baudą bei skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-25 nutarimu Nr. 30-ANR_N-6887-2022 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, R. P. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Teisme 2022-06-17 gautas Klaipėdos apskrities VPK persiųstas administracine tvarka nubausto R. P. atstovo advokato M. M. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2022-05-25 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad Institucija priimdama nutarimą neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad R. P. padarė pažeidimą numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalį, net realiai nesvarsčiusi galimybės šią veiką perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba iš viso nutraukti bylą, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. 2022-04-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamų reikalavimų, kaltinimas neaiškus, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. kokių konkrečių KET reikalavimų, kurie susiję su galimu chuliganišku vairavimu, sudariusiu realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių saugumui, kokias specialiąsias KET normas pareiškėjas pažeidė. Teigiama, kad nagrinėjant bylą ne teismo tvarka jokių papildomų klausimų nebuvo užduota ir kitos įvykio aplinkybės nebuvo tirtos, nereaguota į prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei sudaryti 3 asmenų kolegiją, įvertinti pačios pranešėjos veiksmus, kai ši vairuotoja sąmoningai provokavo bei važiavo link R. P. vairuojamo džipo „(duomenys neskelbtini)“, dėl tos priežasties užblokavo laisvą tarpą automobilių kolonoje. Daro išvadą, kad pareigūnas V. K. bylą išnagrinėjo šališkai, neteisėtai bei neobjektyviai. Bylą nagrinėjančio pareigūno prašyta, dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad R. P. yra (duomenys neskelbtini) bei valdybos narys, darbo reikalais dažnai vyksta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Teigiama, kad nėra nustatyti nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės elementai, kaltės forma turi būti tik tyčia, taip pat nenustatytos chuliganiškos paskatos – tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pareiškėjas pripažįsta, jog galėjo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad padarė grubų šių taisyklių pažeidimą iš chuliganiškų paskatų, nes tą vakarą turėjo ir privalėjo nuvykti į pakeliui esantį p. c. „(duomenys neskelbtini)“, kad paimtų reikiamus daiktus labdaros renginiui. Taip pat skunde tvirtinama, kad pareiškėjas stengėsi kuo greičiau sugrįžti į savo eismo juostą ir buvo įsitikinęs, kad spės užbaigti automobilių kolonos aplenkimą, tačiau negalėjo numatyti, jog priešpriešais atvažiavusio automobilio vairuotoja staiga akseleruos savo automobilį į priekį bei agresyviai blokuos buvusį nuvažiavimą į dešinę eismo juostą. Pareiškėjas turėjo ir galėjo užbaigti savo manevrą iki pėsčiųjų perėjos, jei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja būtų pagarbi ir tolerantiška eismo dalyvė bei nesudariusi dirbtinės kliūties kelyje. Skunde tvirtinama, kad pareiškėjas tik siekė kuo greičiau atlikti jam pavestą visuomeninę užduotį, bet ne siekė demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė R. P. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog skunde išdėstytos aplinkybės yra deklaratyvios, neatitinka faktinių nusižengimo padarymo, fiksavimo, tyrimo ir bylos nagrinėjimo aplinkybių. 2022-04-13 Klaipėdos apskrities VPK el. paštu iš prisistačiusio asmens buvo gauta informacija apie tai, kad 2022-04-08 17 val. 51 min. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini). prieš eismą važiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nepraleido savo eismo juostoje buvusių automobilių. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš eismą „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas apvažiavo spūstį, prie pat sankryžos užtvėrė kelią sukantiems iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliams. Kelias yra vienos juostos į vieną pusę ir vienos į kitą. Net aiškiai suprasdamas, kad užblokavo kelią „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atgal nesitraukė, o įžūliai lindo tarp automobilių jau į savo eismo juostą, nors rodė, kad pavažiuotų šiek tiek atgal ir pasuktų į netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Pateikta nusižengimo fiksavimo metu daryta nuotrauka, vėliau vaizdo įrašas su persirikiuojančiu automobiliu. Pateikta informacija patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2022-04-08 vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip automobilis stovintis automobilių spūstyje pradeda lenkti kitas stovinčias priekyje ir laukiančias galimybės važiuoti transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą (aplenkiama 12 automobilių) lenkiant transporto priemones įvažiuojama priešpriešinę eismo juostą į pėsčiųjų perėja, kurioje lenkti draudžiama, tuo pačiu blokuojant kelią savo eismo juostą, priešpriešais, parvažiuojančiam automobiliui, kuris buvo priverstas sustoti pėsčiųjų perėjoje sudarydamas kliūtį pėsčiųjų eismui. Savo eismo juostoje stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas priverčiamas imtis veiksmų, tam, kad toliau vyktų transporto priemonių eismas, nors priešpriešinėje eismo juostoje buvęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis turėjo galimybę atbuline eiga atsitraukti iki buvusios automobilių stovėjimo aikštelės. Nagrinėjimo metu R. P. paprašius nurodyti miesto kameros užfiksuotame vaizdo įraše kurioje vietoje būtent pastebėjo, kad neturi piniginės nurodė, kad ties įsukimu į PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, paklausus, kodėl nesiėmė veiksmų važiuoti atbuline eiga iki stovėjimo aikštelės nurodė, kad kitiems vairuotojams buvo paprasčiau duoti kelią jo vairuojamam automobiliui. R. P. pateiktame prašyme ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių objektyvių aplinkybių kurios paaiškintų, kodėl jam būtų reikėję skubėti, skubiai lenkti spūstyje stovinčias kitas transporto priemones, važiuoti priešpriešine eismo juosta, tęsiant lenkimą ir pėsčiųjų perėjoje kur lenkti draudžiama. Nurodė, jog R. P. veiksmai buvo atlikti pasinaudojant kaip pretekstą savo veiksmams atlikti mažareikšmę dingstį – grįžti namo pasiimti piniginę ir dokumentus, stebint kitiems asmenims buvo demonstruojamas vairuojamo automobilio išskirtinumas, tokiu būdu demonstruojant nepagarba visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką. Darė išvadą, kad R. P. chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, bei turtui. R. P., kelyje susidarius spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, lenkdamas kitas spūstyje stovinčias transporto priemones akivaizdžiai nesaugiu greičiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams laukusiems spūstyje galimybės važiuoti, taip tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes esant būtinajam reikalingumui bet kuriai transporto priemonei išvažiuoti iš spūsties būtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus prašo, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, palikti ne teismo tvarka priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. atstovo advokato M. M. skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apgailestauja dėl susidariusios situacijos. Nurodė, kad balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurios valdybos narys jis yra, pavedimu turėjo pareigą nuvykti į (duomenys neskelbtini)., paimti reklaminių dėžučių kitą dieną (balandžio 9 d.) (duomenys neskelbtini) ukrainiečiams paremti organizuotam labdaros renginiui. Paėmęs dėžutes, turėjo važiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, kurią netrukus turėjo uždaryti. Važiavo (duomenys neskelbtini)., link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neprivažiavęs įvažiavimo į jos kiemą, pastebėjo, kad nėra pasiėmęs rankinės su pinigais, dokumentais ir anspaudu, todėl nusprendė važiuoti į savo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) aikštėje. Matė, kad jo važiavimo juostoje, priekyje jo, buvo automobilių eilė, tačiau tikėjosi ją apvažiuoti, nes reikėjo skubėti. Matė, kad yra laisva vieta, į kurią tikėjosi įsukti. Važiavo tiesiai, tačiau iš (duomenys neskelbtini) atvažiavusi mašina užkirto jam kelią. Sustojo prieš šviesoforą, priešais kitą automobilį. Matė, kad priekyje yra pėsčiųjų perėja. Į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ kiemą neįvažiavo, nes pirmiausia apie tai nepagalvojo, per skubėjimą jo net nematė, nes galvojo tik apie tai, kaip jam įvažiuoti į savo eismo juostą. Taip pat nepagalvojo pavažiuoti ir atbulas, be to, tai atrodė nesaugu, nes prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimas buvo gana toli. Tikėjosi, kad kitas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pavažiuos atbulas, nes už jo kitų automobilių nebuvo, taip jį praleis ir jis pravažiuos. Tačiau vietoj to, kitas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pavažiavo į priekį, o jo keleivė pradėjo filmuoti. Jį į bendrą eilę įleido „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prieš pat šviesoforą. Dėl jo veiksmų kiti automobiliai neprivalėjo nei sustoti, nei keisti važiavimo krypties. Jokių tyčinių, chuliganiškų paskatų neturėjo, be to, kelias nebuvo pažymėtas ištisine linija, tad galėjo lenkti. Jeigu jis neteks teisės vairuoti, nebegalės vykdyti savo veiklos, nes nuolat privalo važinėti. Po įvykio susisiekė su „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir keleive ir jų atsiprašė.

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas M. M. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad kito automobilio veiksmais buvo dirbtinai sudaroma kliūtis, kurių metu R. P. buvo stumiamas prieš eismą. Vadovaujantis ANK 615 straipsnio 1 dalimi, mano, kad pareigūnas nesiėmė iniciatyvos teisingai išspręsti šią bylą, kadangi, kai įsimaišo visuomenės informavimo priemonės, pareigūnai nusprendžia priimti sau naudingą sprendimą. Pareigūnas posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK neuždavinėjo jokių klausimų. Vien iš vaizdo įrašo pareigūnas nusprendė, kad R. P. yra chuliganas, o ne kitas asmuo. Šia bylą vedė ne įgaliotas asmuo, tai yra V. K.. Jis įgaliotas atstovauti Klaipėdos AVPK interesus administracinių ginčų komisijose, ikiteisminių tyrimų įstaigose, visuose teismuose susijusiuose su Klaipėdos AVPK suteikiant visas teises įstatymuose civiliniam ieškovui, pareiškėjo atsakovui ir trečiajam asmeniui. Apie tai, kad šis įgaliojimas įtvirtintų tirti administracinių nusižengimų bylas, kaip tai numatyta ANK nėra. Dėl to prašė, kad būtų įtraukti kolegialūs organai. Administracinis kaltinimas turi būti sudarytas iš teisinio faktinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje didelis dėmesys skiriamas kaltinimo suformavimui, jo išsamumui. Chuliganiškos paskatos nebuvo detalizuotos. Nubausti asmenį už KET 9 punktą, nėra pagrindas ir motyvas kvalifikuoti veiksmus kaip chuliganiškus. Dažniausiai chuliganiškas vairavimas yra susijęs su KET 99, 117, 4, 8 punktų pagrindais. Kaltinimas keitėsi nuo protokolo surašymo, todėl jų teisę gintis yra pažeista. Jokios ištisinės linijos nekirto, nepagarbos nerodė, grėsmė nebuvo sukelta. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gauta informacija apie tai, kad Klaipėdos apskritie VPK 2022-04-08 17 val. 51 min. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“ vairavo chuliganiškai, pažeisdamas KET, dėl ko buvo sudaryta kliūtis eismui. Buvo gauti papildomi įrodymai byloje, kuriuos įvertinus buvo konstatuota, kad vairuotojas, stovėdamas transporto priemonių sraute, kurios laukė galimybės įvažiuoti į sankryžą, lenkė transporto priemones stovinčias eilėje. Akivaizdžiai įvažiuoja iki pėsčiųjų perėjos, kur priešpriešais atvažiuoja kitas automobilis ir priverstas sustoti pėsčiųjų perėjoje. Minėta erdvė yra ribota. Vairuotojas nepasitraukė atbuline eiga į stovėjimo aikštelę. Vairuotojo veiksmai sukėlė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinojo reikalingumo, vairuotojas yra sisteminis KET pažeidėjas.

Liudytoja R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad balandžio 8 d., apie 18 val., važiavo (duomenys neskelbtini) draugo vairuojamu automobiliu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasukus, sutiko priešais, jų eismo juosta, atvažiuojantį automobilį. Gestais parodė, kad tai jų eismo juosta ir prašė atsitraukti, bet jis nesitraukė, bandė įlįsti į tarpą tarp automobilių. Ji nufotografavo ir dar kartą prašė pasitraukti, bet jis nereagavo. Už jų susidarė automobilių eilė, be to, jie stovėjo ant pėsčiųjų perėjos ir trukdė pėstiesiems. Keletą minučių stumdėsi, kol pagaliau priešais atvažiavusiam automobiliui pavyko įvažiuoti į savo eismo juostą. Jis jokių gestų nerodė, bet mano, kad matė, jog ji filmuoja. Apie pažeidimą policijai pranešė ji, nes ji filmavo. Dėl jiems kelią užkirtusio vairuotojo elgesio pasijuto labai nejaukiai, negalėjo pavažiuoti nei pirmyn, nei atgal. Jos draugas taip pat buvo nepatenkintas tokiu ano vairuotojo elgesiu. Pareiškėjas ją susirado per jos kolegą, rašė žinutę, prašydamas susisiekti. Paskambinus jam, kalbėjo apie kažkokį žalos atlyginimą, susitarimą.

Vaizdo įraše failas „(duomenys neskelbtini) stac._ (duomenys neskelbtini) stac._(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota išsirikiavusi automobilių eilė. Kelio juostas žyminti linija yra išsitrynusi ir vaizdo įraše blogai įžiūrima. Tačiau ties įvažiavimu į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ dešinė kelio juosta link (duomenys neskelbtini) dalijasi į dvi eismo juostas. Įrašo 00.00.15 matyti, kad dar gerokai iki įvažiavimo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ iš bendros eilės išvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“ džipas ir tolygiu, pakankamai dideliu greičiu, nestabtelėjant, važiuoja priešpriešine eismo juosta iki pat sankryžos, taip aplenkdamas 13 eilėje prieš jį stovėjusių automobilių. Jo eismo juostoje tarp automobilių laisvų tarpų, į kurį jis galėtų įvažiuoti, nėra. 00.00.21 į savo eismo juostą įvažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriam kelią užstoja priešais atvažiavęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ džipas. Automobiliai sustoja vienas priešai kitą. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ stovi ant pėsčiųjų perėjos, kuria įžengia du pėstieji. „(duomenys neskelbtini)“ džipo vairuotojas (pareiškėjas) rodo kažkokius gestus rankomis. „(duomenys neskelbtini)“ pavažiuoja šiek tiek į priekį (00.37). Dešinėje eismo juostoje stovėjęs pirmasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pavažiuoja į priekį, pavažiuodamas į pirmą eismo juostą, bei užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos ir sustoja. „(duomenys neskelbtini)“ džipas įvažiuoja į savo eismo juostą, tačiau taip pat sustoja ant pėsčiųjų perėjos. Vėliau abu šie automobiliai nuvažiuoja (1.40). Vaizdo įraše failas „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip „(duomenys neskelbtini)“ džipas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priešpriešinio eismo kelio juostoje, rodydamas dešinio posūkio signalą. Kitiems dešinėje eismo juostoje stovėjusiems automobiliams sudarius galimybę, minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis įvažiuoja į savo eismo juostą (b. l. 10).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-25 nutarimo Nr. 30-ANR_N-6887-2022 matyti, kad bylos nagrinėjimo metu dalyvavo R. P., supažindinus su ANK 577 str. nurodytomis teisėmis pateikė prašymą, kad bylos nagrinėjime dalyvautų atstovas advokatas M. M., taip pat, pateikiamas 2022-05-23 prašymas dėl administracinės komisijos sudarymo bei nusižengimo perkvalifikavimo pagal ANK 420 str. 1 d. ar 417 str. 3 d., 2022-05-17 pranešimas dėl R. P. kelionės tikslo 2022-04-08, kitų prašymų ir pageidavimų negauta, nagrinėjimo metu taip pat dalyvavo atstovas advokatas M. M., pateiktas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-05-23 prašyme nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo vykti paramos renginys, kurio vienas iš organizatorių buvo ,, (duomenys neskelbtini)“ R. P. kaip įmonės vadovui buvo pavesta 2022-04-08 vakare iš Klaipėdos PC ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paimti aukoms skirtas dėžutes, projektorių bei interaktyvią lentą, kurios buvo panaudotos labdaringo renginio metu. Nurodo, kad sutinka, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir judėjo tiesia kryptimi, neviršydama leistino važiavimo greičio bei neatlikdama jokių staigių manevrų. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei judėjo į priekį, kadangi pageidavo nusukti link PC ,, (duomenys neskelbtini)“ bei nupirkti nurodytas dėžutes bei paimti orgtechniką, tačiau staiga patikrinęs savo švarko kišenes suprato, kad yra palikęs piniginę bei asmens dokumentą kontoroje. Be jų negalėjo paimti prekių, todėl nusprendė nuvykti iki savo darbo vietos. Šiam tikslui pasiekti, jam buvo būtina sugrįžti į atgal į eismo juostą. Ieškojo laisvo tarpo tarp automobilių, kad galėtų persirikiuoti į dešinėje pusėje esančią eismo juostą, tačiau tokio manevro negalėjo atlikti, kadangi niekas jo neįleido. Todėl palengva judėjo link sankryžos, kai iš priekio atvyko kita transporto priemonė ir matydama laisvą tarpą tarp automobilių, sąmoningai judėjo link jo ir blokavo jam galimybę įsiterpti į važiuojančių automobilių koloną bei vėliau nusukti link miesto centro. Nurodo, kad neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš aplinkinius ar kitokiu būdu demonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą aplinkiniams. Juolab neturėjo ir chuliganiškų motyvų sumenkinti eismo dalyvius ar rodyti aiškią nepagarbą jiems. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jis pagarbiai elgėsi su jį filmuojančiu asmeniu, tai yra, nei žodžiu, nei gestais nemėgino atkreipti dėmesį į save ar kitaip išprovokuoti konflikto. Pripažįsta, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gaili, tačiau nesutinka su tuo, kad pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, nes tą vakarą turėjo ir privalėjo nuvykti į pakeliui esantį PC (duomenys neskelbtini)“, kad paimtų reikiamus daiktus labdaros renginiui. Teigia, kad duomenų, jog eismo dalyviai būtų šokiruoti, išsigandę ar jautęsi nesaugiai, bylos medžiagoje nėra, taip pat nėra duomenų, kad tyčia blokavo įvažiavimą į sankryžą, nes to nesiekė, jokios nepagarbos kitiems eismo dalyviams nerodė atviro iššūkio visuomenei nemetė ir jokių iššaukiančių veiksmų su transporto priemone, neatliko. Prašo R. P. padarytą veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 str. 2 d. į ANK 420 str. 1 d. arba 417 str. 3 d., ir netaikyti administracinio poveikio priemonės -specialiosios teisės atėmimo. Sudaryti trijų asmenų kolegialią komisiją iš Imuniteto, Vidaus tyrimo bei administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus pareigūnų, šios bylos nagrinėjimui. Prašymas padarytą veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 str. 2 d. į ANK 420 str. 1 d. arba 417 str. 3 d., ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Sudaryti trijų asmenų kolegialią komisiją iš Imuniteto, Vidaus tyrimo bei administracinių nusižengimų bylų nagrinėjo skyriaus pareigūnų, šios bylos nagrinėjimui, netenkintinas. 2022-04-13 Klaipėdos AVPK el. paštu iš prisistačiusio asmens buvo gauta informacija apie tai, kad 2022-04-08 17 val. 51 min. (duomenys neskelbtini). sankryžoje, (duomenys neskelbtini) m. prieš eismą važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini) nepraleido savo eismo juostoje buvusių automobilių. (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš eismą „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas apvažiavo spūstį, prie pat sankryžos užtvėrė kelią sukantiems iš (duomenys neskelbtini). gatvę automobiliams. Kelias yra vienos juostos į vieną pusę ir vienos į kitą. Net aiškiai suprasdamas, kad užblokavo kelią ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atgal nesitraukė, o įžūliai lindo tarp automobilių jau į savo eismo juostą, nors rodė, kad pavažiuotų šiek tiek atgal ir pasuktų į netoliese esančią stovėjimo aikštelę. Pateikta nusižengimo fiksavimo metu daryta nuotrauka, vėliau vaizdo įrašas su persirikiuojančiu automobiliu. Pateikta informacija patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) miesto vaizdo stebėjimo kamerų 2022-04-08 vaizdo įraše, kuriame matyti, kaip automobilis stovintis automobilių spūstyje pradeda lenkti kitas stovinčias priekyje ir laukiančias galimybės važiuoti transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą (aplenkiama 12 automobilių) lenkiant transporto priemones įvažiuojama priešpriešinę eismo juostą į pėsčiųjų perėja, kurioje lenkti draudžiama, tuo pačiu blokuojant kelią savo eismo juostą, priešpriešais, parvažiuojančiam automobiliui, kuris buvo priverstas sustoti pėsčiųjų perėjoje sudarydamas kliūtį pėsčiųjų eismui. Savo eismo juostoje stovinčio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas priverčiamas imtis veiksmų, tam, kad toliau vyktų transporto priemonių eismas, nors priešpriešinėje eismo juostoje buvęs ,, (duomenys neskelbtini) “ automobilis turėjo galimybę atbuline eiga atsitraukti iki buvusios automobilių stovėjimo aikštelės. Nagrinėjimo metu R. P. paprašius nurodyti miesto kameros užfiksuotame vaizdo įraše kurioje vietoje būtent pastebėjo, kad neturi piniginės nurodė, kad ties įsukimu į PC ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę, paklausus kodėl nesiėmė veiksmų važiuoti atbuline eiga iki stovėjimo aikštelės nurodė, kad kitiems vairuotojams buvo paprasčiau duoti kelią jo vairuojamam automobiliui. R. P. pateiktame prašyme ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių objektyvių aplinkybių kurios paaiškintų, kodėl jam būtų reikėję skubėti, skubiai lenkti spūstyje stovinčias kitas transporto priemones, važiuoti priešpriešine eismo juosta, tęsiant lenkimą ir pėsčiųjų perėjoje kur lenkti draudžiama. Akivaizdu, jog R. P. veiksmai buvo atlikti pasinaudojant kaip pretekstą savo veiksmams atlikti mažareikšmę dingstį - grįžti namo pasiimti piniginę ir dokumentus, stebint kitiems asmenims buvo demonstruojamas vairuojamo automobilio išskirtinumas, tokiu būdu demonstruojant nepagarba visuomenei ir pažeidžiant viešąją tvarką. Darytina išvada, kad R. P. chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, negalvojo, kokios pasekmės gali kilti, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti pavojų eismo saugumui, jo paties ir kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, bei turtui. R. P., kelyje susidarius spūsčiai, matant labai daug eismo dalyvių, lenkdamas kitas spūstyje stovinčias transporto priemones, pažymėtina, kad akivaizdžiai nesaugiu greičiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams laukusiems spūstyje galimybės važiuoti, taip tokiais veiksmais kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes esant būtinajam reikalingumui bet kuriai transporto priemonei išvažiuoti iš spūsties būtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu galėjo nukentėti kiti eismo dalyviai. R. P. išreiškė aiškią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nestovėti automobilių spūstyje ir greičiau išvažiuoti iš spūsties, greičiau pasiekti kelionės tikslą, prieš pastatant ir iškeliant savo interesą aukščiau kitų vairuotojų interesų. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. R. P. nuo 1999-06-01 yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 50 kartų, tame tarpe už leistino važiavimo greičio viršijimą 20 kartų, tačiau reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo ateityje nebuvo padarytos. Konstatuotina, kad R. P. padarytas nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 420 str. 2 d. tinkamai, todėl jo perkvalifikuoti nėra pagrindo, prašymas dėl kolegialaus organo nagrinėjimo netenkintinas, nes byla nagrinėja nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau teisės vairuoti transporto priemones nebuvo praradęs, manytina, kad nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti skiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui.

Iš 2022-04-13 R. G. elektroninio laiško matyti, jog būtent ji informavo apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), 17.51 val., prieš eismą važiavusį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris nepraleido savo eismo juostoje buvusių automobilių. (duomenys neskelbtini) prieš eismą „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas apvažiavo spūstį, prie pat sankryžos užtvėrė kelią sukantiems iš (duomenys neskelbtini). į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kelias yra vienos juostos į vieną pusę ir vienos į kitą. Net aiškiai suprasdamas, kad užblokavo kelią, „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atgal nesitraukė, o įžūliai lindo tarp automobilių jau į savo eismo juostą, nors rodė, kad pavažiuotų šiek tiek atgal ir pasuktų į netoliese esančią stovėjimo aikštelę (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. P. atstovo skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymui keliamų reikalavimų.

R. P. atstovo advokato M. M. skunde, taip pat ir teismo posėdyje buvo tvirtinama, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. kokių konkrečių KET reikalavimų, kurie susiję su galimu chuliganišku vairavimu, sudariusiu realų pavojų sau bei kitų eismo dalyvių saugumui, kokias specialiąsias KET normas pareiškėjas pažeidė.

Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą (ANK 608 straipsnio 1 dalis). ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinio nusižengimo protokolo turinys. Nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; sprendimas pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju; nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; liudytojų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, E. pristatymo dėžučių adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Atsižvelgiant į ANK 420 straipsnio 2 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, nukreipianti į Kelių eismo taisykles, todėl jos taikymui būtina nurodyti, kokie Kelių eismo taisyklių nustatyti reikalavimai (punktai) buvo pažeisti.

R. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodoma, kad jo chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 punktas. Pareiškėjo atstovo nuomone, vien bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės už chuliganišką vairavimą. Tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad ir bendrojo pobūdžio reikalavimų, išdėstytų Kelių eismo taisyklių 9 punkte, pažeidimas gali būti pripažintas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022). Taigi, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytų pareigų nesilaikymas leidžia veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, jeigu tai patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.

Kita vertus kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-50-303/2018). Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje, ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas nuostatas svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017; 2AT-50-303/2018).

Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad R. P. chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad jis transporto priemone – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d, nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kad svarstys klausimą dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad R. P. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 136.3, 136.5. punktus.

Pagal Kelių eismo taisyklių 136.3., 136.5. punktus, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; o baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad R. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 9 punkto, bet ir 136.3, 136.5. punktų reikalavimus. Nors nurodyta aplinkybė patvirtina administracinio nusižengimo protokolo trūkumą, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo protokole nurodytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: aprašyta nagrinėjamo įvykio sudėtis, įvardintas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, jo anketiniai duomenys, ANK straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors protokole nurodyti ne visi Kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas, tačiau administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagrįstai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Konstatuoti administracinio nusižengimo protokolo neatitikimą jam keliamiems reikalavimams, teismas neturi jokio pagrindo.

Kadangi nusižengimą padaręs asmuo R. P. buvo informuotas apie galimą kaltinimo formuluotės patikslinimą, taip užtikrinant jam įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis, be to, iš esmės kaltinimas nepasikeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, atlikti papildomo tyrimo nereikalinga, teismas pakeičia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-25 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6887-2022, patikslindamas, kad R. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 136.3, 136.5. punktus. Pakeitus šią kaltinimo dalį, R. P. veikos kvalifikacija nesikeičia.

Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką chuliganišku vairavimu pripažinta situacija, kai piko metu, esant intensyviam eismui, vairuotojas lenkė automobilių koloną siauru žvyruotu kelkraščiu, kelio ruože, esančiame šalia pėsčiųjų tako bei perėjos, vedančios į mokyklą, prieš pat pamokų pradžią matant tiek keliu tvarkingai važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems eismo dalyviams, apvažiuoja kitus automobilius, stovinčius prie raudono šviesoforo signalo ir tokiu būdu užkerta kelią važiuoti automobiliams priešinga kryptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-16-489/2017, Nr. 2AT-33-489/2020).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad R. P. protokole ir nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dėl to privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti taip blokuodamas jai pravažiavimą.

Tačiau R. P. nepripažįsta, kad tokiu būdu jis elgėsi chuliganiškai, t. y. kad rodė nepagarbą visuomenei, išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, ar kėlė pavojų eismo saugumui, nes jis lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje ir tikėjosi sėkmingai užbaigti manevrą, nepažeisdamas taisyklių. Vis tik net pripažinus, kad lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas imtųsi papildomų atsargumo priemonių ir įsitikintų, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems, bei baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 136.3., 136.5. punktai). Taip pat draudžiama lenkti vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (KET 140.5. punktas). Šiuo atveju iš vaizdo įrašo (b. l. 10) aiškiai matyti, kad tarp prieš šviesoforą išsirikiavusioje ir laukiančioje gana didelėje automobilių eilėje laisvų tarpų, į kurį jis būtų galėjęs įvažiuoti, nėra. Be to, iš važiavimo stiliaus (važiuoja tolygiai, pakankamai dideliu greičiu, nestabtelėdamas), galima daryti išvadą, kad priešingai nei nurodė posėdžio metu, pareiškėjas net nesiekė įsilieti į bendrą eilę anksčiau nei privažiuos sankryžą, reguliuojamą šviesoforo, o siekė aplenkti visą automobilių koloną, tokiu būdu atsistoti prieš pirmą eilėje stovėjusį automobilį, kad sankryžą, užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, galėtų pervažiuoti pirmas. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog ties įvažiavimu į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ dešinė kelio juosta link (duomenys neskelbtini) dalijasi į dvi eismo juostas, o kaip nurodo Kelių eismo taisyklių 140.5. punktas, tokioje vietoje lenkimas apskritai yra draudžiamas. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, tačiau akivaizdu, kad lenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, jis važiavo priešpriešine eismo juosta ir užkirto kelią priešinga eismo kryptimi savo kelio juosta atvažiuojančiai transporto priemonei, tokiu būdu priversdamas ją stabdyti. Liudytoja R. G. teismo posėdyje nurodė, kad toks pareiškėjo elgesys papiktino tiek ją, tiek automobilio, kuriuo ji važiavo, vairuotoją. Jie buvo priversti laukti, kol jis atlaisvins jų kelio juostą. Be to, jų automobilis buvo priverstas sustoti ant pėsčiųjų perėjos, taip akivaizdžiai trukdant ja einantiems pėstiesiems. Siekiant, kad pareiškėjas pasitrauktų iš ne savo kelio juostos, kitas bendroje eilėje stovėjęs automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo priverstas pasitraukti iš stovėjimo eilės į pirmą juostą, bei užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos, tokiu būdu taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) lenkė sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir blokavo jai pravažiavimą. O toks elgesys neginčitinai kėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Ir nors pareiškėjas kaltę dėl jo padaryto pažeidimo siekė perkelti kitam, į savo eismo juostą įvažiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, tvirtindamas, kad būtent jis buvo netolerantiškas, nesivadovavo savitarpio pagarbos principu, dirbtinai sudarė jam kliūtį, nes ne tik nepasitraukė atbulas ir nepraleido pažeidėjo automobilio, nors jam tai buvo paprasčiau padaryti, tačiau tokie pareiškėjo argumentai tik patvirtina, kad jis kritiškai nevertina savo poelgio kaip neleistino ir akivaizdžiai pažeidžiančio teisės normomis nustatytas taisykles, tokiu būdu iškeldamas savo asmeninius interesus prieš kitų eismo dalyvių ir visuomenės interesą į saugų eismą. Todėl tokie pareiškėjo argumentai vertinami kaip siekis sušvelninti ar išvengti atsakomybės, dėl ko atmestini. Šiuo atveju, priešpriešais pareiškėjui atvažiavęs automobilis („(duomenys neskelbtini)“) įvažiavo į savo eismo juostą, todėl ir jokio pagrindo jam trauktis atbuline eiga, kad sudarytų sąlygas pareiškėjui užbaigti draudžiamą manevrą, neturėjo. Juo labiau, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo važiavo pranešėja, buvo priverstas sustoti pėsčiųjų perėjoje, kuria ėjo pėstieji, taigi važiavimas atbuline eiga vien tik jiems jau būtų kėlęs pavojų, nekalbant jau apie tai kitus, paskui jį galimai važiavusius ar galėjusius važiuoti automobilius. Pats pareiškėjas pripažino, kad lenkimo manevrą jis pasirinko sąmoningai, skubėdamas ir siekdamas greičiau apvažiuoti susidariusią eismo spūstį, todėl tokiu savo manevru, kai jis, be jokios realios priežasties, aplenkė prie šviesoforo stovinčių automobilių koloną, įvažiuodamas į priešingą eismo juostą, užkirsdamas kelią važiuoti automobiliui priešinga kryptimi, priversdamas jį stabdyti, rodė savo išskirtinumą, pranašumą kelyje. Tokiu savo, kaip vairuotojo, elgesiu jis demonstravo akivaizdžią nepagarbą ne tik kitiems transporto priemonių vairuotojams, elementarių elgesio kelyje normų nepaisymą, bet ir kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų žmonių saugumui. Pareiškėjo elgesys buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų bei parodė aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Būtent taip toks elgesys vertinamas ir teismo praktikoje (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-33-489/2020).

Pareiškėjo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nešalina ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jam buvo būtina greitai apvažiuoti susidariusią spūstį, nes turėjo spėti nuvažiuoti į savo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) aikštėje, pasiimti pamirštų pinigų ir dokumentų, bei grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) esantį prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ iki jo uždarymo, kad galėtų įsigyti kitą dieną labdaros renginiui reikalingų priemonių. Taigi, nors tiesiogiai nenurodoma, pareiškėjas savo veiksmus iš esmės motyvuoja būtinuoju reikalingumu.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

Pareiškėjo pateikti duomenys ((duomenys neskelbtini) 2022-05-17 pranešimas), patvirtina, kad R. P., kaip (duomenys neskelbtini) valdybos narys, buvo įpareigotas (duomenys neskelbtini) nuvykti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ paimti labdaros/paramos dėžučių, skirtų (duomenys neskelbtini) vyksiančiam paramos (duomenys neskelbtini) renginiui, ir kad toks renginys įvyko. Tačiau viena iš esminių būtinojo reikalingumo sąlygų yra gresianti žala kitiems valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, kurią siekiant pašalinti ir yra padaromas teisės pažeidimas, kuris yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja. Šiuo atveju, viena vertus, nėra jokių duomenų, kad nepaėmus iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ labdaros/paramos dėžučių, paramos renginys nebūtų įvykęs, juo labiau, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog dėžutes jau buvo paėmęs iš (duomenys neskelbtini) g., o į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ vyko paimti kitų renginiui reikalingų priemonių, nors minėtame (duomenys neskelbtini) 2022-05-17 pranešime jokios kitos priemonės nėra nurodytos. Kita vertus, šiame rašte nurodoma, kad dėžutės turėjo būti paimtos, o ne nupirktos, todėl tai, kad pareiškėjas pamiršo pinigus ir dokumentus greičiausiai nebūtų sutrukdę paimti dėžučių, ypač atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė nesutrukdė dėžučių paimti iš reklamos agentūros. Be to, pareiškėjas nepateikė ir jokių duomenų, kad jis grįžo tą vakarą į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jos paėmė reikalingas priemones. Taigi, pareiškėjas ne tik nėra nuoseklus nurodydamas savo poelgio priežastis, tačiau nepateikia ir jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi situacija, dėl kurios jis turėjo elgtis ypač operatyviai, neatidėliotinai, nepaisant, jog dėl jo poelgio bus padarytas teisės pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad realiai buvo kilusi tokia grėsmė visuomeninės svarbos renginiui, kad dėl to buvo būtina veikti ypač skubiai ir nepaisant nieko, imtis priemonių šiai grėsmei pašalinti. Juo labiau, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, iš anksto žinodamas apie jam skirtą pavedimą, galėjo geriau planuoti savo laiką taip, kad nereikėtų skubėti, elgtis rizikingai bei padarant pavojingus teisės pažeidimus. Todėl negalima daryti išvados, jog R. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, dėl ko jam turėtų būti netaikoma administracinė atsakomybė.

Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo V. K. įgaliojimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjo atstovas tvirtina, kad skundžiamą nutarimą priėmė Institucijos vadovo neįgaliotas asmuo, nes tokie įgaliojimai nėra nurodyti jo teismui pateiktame įgaliojime (b. l. 38).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, jį priėmė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. K., kurį Institucija 2021-12-29 įgaliojimu, be kita ko, įgaliojo atstovauti jos interesams teismuose.

Pažymėtina, kad teismui pateiktas Institucijos 2021-12-29 įgaliojimas yra skirtas tik patvirtinti vyriausiojo tyrėjo V. K. įgaliojimams vesti byloms, kuriose viena iš šalių yra Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti šios Institucijos vardu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 58 straipsnis ir jis šiuo atveju atlieka juridinio asmens atstovo pagal pavedimą teisme funkcijas (CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau šis įgaliojimas nėra susijęs su atstovo pareiginėmis funkcijomis darbovietėje – Institucijoje.

Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą administracinių nusižengimų teiseną pagal ANK 420 straipsnį pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, policija.

Pagal ANK 615 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai.

Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021-08-20 įsakymu Nr. 5-V-683 patvirtintų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vidaus struktūrų matyti, kad kiekviename vyriausiajame policijos komisariate yra Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių, kurių pagrindinis uždavinys – nagrinėti administracinių nusižengimų bylas. Šio skyriaus pareigūnai nagrinėja bylas pagal visų atitinkamo apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių ar jo prižiūrimoje teritorijoje Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnų surašytus administracinių nusižengimų protokolus (https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/isteigti-administraciniu-nusizengimu-bylu-nagrinejimo-skyriai). Kaip minėta, V. K. yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, todėl pagrindo abejoti, jog jis neturėjo teisės nagrinėti šią administracinio nusižengimo bylą, nėra.

Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nebuvo keliamas. Teismas pagrindo keisti paskirtą nuobaudą taip pat neturi pagrindo, nes ji paskirta tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.

Įvertinęs byloje esančius ir Institucijos ištirtus bei teismo dar kartą patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. P. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Nutarimas tik keičiamas atitinkamai nurodant visus pažeistus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, punktus.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-25 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6887-2022 ir nurodyti, kad: „R. P. (duomenys neskelbtini), 17.51 val., (duomenys neskelbtini) miesto sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). - (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) t. y. aplenkdamas sustojusių eilėje, laukiančių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl tos priežasties privertė priešinga eismo kryptimi atvažiuojančią transporto priemonę priverstinai stabdyti ir trauktis atbuline eiga, blokavo pravažiavimą, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 136.3, 136.5. punktus.“

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė