Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. D. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai) 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1563-457/2017 pagal pareiškėjo B. D. pareiškimą dėl globos nustatymo neveiksniam tam tikrose srityse J. D. ir globėjo bei turto administratoriaus jam paskyrimo, suinteresuoti asmenys J. D., V. D., išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-336-457/2017 J. D. pripažintas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; dalyvavime ūkinėje-komercinėje veikloje; kitose turtinių santykių srityse bei asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (el. b. l. 80?83). Teismo iniciatyva pradėta byla dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam J. D. (el. b. l. 84?85). Nors norą tapti J. D. globėju išreiškė du asmenys: jo sūnus B. D. ir sutuoktinė V. D., tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nei vienas iš kandidatų nėra tinkami eiti J. D. globėjo ir turto administratoriaus funkcijų (el. b. l. 107–110).Įvertinus atskirojo skundo argumentus daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad J. D. yra reikalingas globėjas ir turto administratorius, nes jis pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityje, todėl negali tinkamai atstovauti savo interesų nurodytose srityse. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta pareiškėją B. D. skirti J. D. globėju ir turto administratoriumi, todėl bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl galimybės pareiškėją paskirti neveiksnaus tam tikrose srityse J. D. globėju ir turto administratoriumi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, neturi apsiriboti išvada, o privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie pretendentų asmenines savybes ir sugebėjimus, t. y. svarstyti ir spręsti, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus. Tik ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas turėtų spręsti, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013). Tuo atveju, bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad pretendentas neatitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, toks asmuo negali būti skiriamas neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens globėju.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantas turėjo pareigą teikti įrodymus, jog yra tinkamas būti J. D. globėju ir turto administratoriumi, tačiau šios pareigos neįgyvendino. Kaip minėta nutarties 16 punkte, apie asmens galimybę eiti globėjo pareigas vertinama iš aplinkybių visumos. Nagrinėjamu atveju apeliantas B. D. yra vienintelis J. D. sūnus (b. l. 6), darbingo amžiaus, sveikatos priežiūros įstaigos teigimu, B. D. gali atlikti globėjo funkcijas (b. l. 17). Šiuo metu neveiksniu tam tikrose srityse pripažintu J. D. rūpinasi jo sutuoktine V. D., o sūnus (apeliantas) padeda garbaus amžiaus motinai prižiūrėti tėvą. Sutiktina su apeliantu, kad vien aplinkybė, kad B. D. nuo 2014 m. neturi darbo, kad paskyrus globėju, jam kaip neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens globėjui būtų skaičiuojamas stažas senatvės pensijai gauti, tai neįrodo jo savanaudiškų paskatų dėl kurių jis negalėtų būti paskirtas globėju.Teismų praktikoje pripažįstama, kad globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai, nes esant nesutarimams tarp globėjo ir globotinio, tokia situacija neatitiktų neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens ekonominių, socialinių ir dorovinių interesų. Nors neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas J. D. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, tačiau socialiniams darbuotojams vertinant jo buities sąlygas, J. D. išreiškė norą, kad jo globėja būtų paskirta jo sutuoktinė, o ne sūnus B. D. (el. b. l. 67?68). (duomenys neskalbtini) seniūnijos rašte nurodoma, kad tėvai ne kartą yra skundęsi netinkamu sūnaus elgesiu (el. b. l. 69). Suinteresuotas asmuo V. D. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo santykiai su tėvu J. D. yra konfliktiški, jie nesutaria, be to, būdamas neblaivus pareiškėjas B. D. yra agresyvus. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CPK 506 straipsnio 3 dalyje suteikta teise ir išsireikalavo duomenis apie pretenduojančio užimti globėjo pareigas B. D. teistumą, padarytus administracinius nusižengimus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas patvirtina, kad B. D. ne kartą buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio smurto panaudojimo prieš šeimos narius, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), nukentėjusiajam ir įtariamajam susitaikius, Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-959/2015 B. D. nuteistas laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiam sūnui. Administracinių nusižengimų registro duomenimis B. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už netinkamą tėvo pareigų vykdymą, pavyzdžiui Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A 2.9.-555-457/2016 B. D. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis būdamas neblaivus, nepilnamečių vaikų T. D. ir Ž. D. akivaizdoje, garsiai šaukė, sukėlė triukšmą, buvusios žmonos V. D. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leido pagrįstai pirmosios instancijos teismui suabejoti pareiškėjo B. D. tinkamumu eiti neveiksnaus tam tikrose srityse J. D. globėjo ir turto administratoriaus funkcijas. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė materialines bei proceso teisės normas, reglamentuojančias globėjo paskyrimą bei neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto administravimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).