Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2015-07-27 vagystė) – 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta ga­lutinė bausmė – 50 parų areštas.

Civiliniam ieškovui UAB ,,P.“ iš A. J. priteista 338,80 Eur ir solidariai su R. R., kurios atžvilgiu civilinis ieškinys patenkintas 2016-12-29 nuosprendžiu, ir A. B., kurio atžvilgiu civilinis ieškinys patenkintas 2017-02-13 nuosprendžiu - 256,87 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 26 d. apie 08 val. 33 min. būdamas „I.“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „P.“ prekybos centre „D.“ (duomenys neskelbtini), paimdamas iš lentynų ir sudėdamas į kuprinę 6 butelius po 0,7 l talpos viskio „Jack Da­niel‘s“ bendros 143,94 eurų vertės, 2 butelius po 0,7 l talpos viskio „Jim Beam Burbon“ bendros 35,10 eurų vertės, 8 pakuotes „Gillete“ skustuvų galvučių bendros 85,68 eurų vertės, 8 pakuotes „Gi­llette“ skustuvų galvučių bendros 74,08 eurų vertės, praėjo pro kasas nesusimokėjęs ir tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „P.“ priklausantį turtą, tuo padarydamas bendrą 338,80 eurų turtinę žalą.

2. Be to, A. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 27 d. apie 08 val. 36 min., veik­damas bendrininkų grupe su R. R., kuri už šią veiką nuteista įsiteisėjusiu Jonavos ra­jono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, ir A. B., kuris už šią veiką nuteistas įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nuos­prendžiu, būdami „I.“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „P.“ prekybos centre „D.“ (duomenys neskelbtini), jam ir R. R. paimant iš lentynų ir sudedant į krepšį, o A. B. paimant nuo lentynų ir užsikišant už drabužių 9 butelius po 0,7 l talpos viskio „Grant“ bendros 152,91 eurų vertės, 4 butelius po 1 l talpos viskio „Jack Daniel‘s“ bendros 103,96 eurų vertės, praėjo pro kasas nesusimokėję ir tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė sve­timą UAB „P.“ priklausantį turtą, tuo padarydami bendrą 256,87 eurų turtinę žalą.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įro­dy­mų visuma patvirtina kaltinamojo A. J. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų. Teismas pas­kyrė arešto bausmę, jo dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, atsižvelgė į nustatytas dvi kal­ti­namojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vieną atsakomybę leng­vi­nančią aplinkybę, į tai, kad praeityje teistas 4 kartus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų negin­čijama, prašoma paskirti nu­teis­tajam švel­nesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neper­žengdamas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ci­niame skunde (Lietuvos Respub­li­kos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuos­pren­džiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sank­ciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nu­rodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo mo­tyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti pro­por­cinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka pro­por­cin­gumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepa­lankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susifor­mavu­sios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. J., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus, nepraėjus ilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, anksčiau teistas 4 kartus, baustas administracine tvar­ka. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai jo atžvilgiu nustatė BK 60 straipsnio 1 da­lies 1 ir 13 punktuose numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. J. ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad ši veika padaryta netrukus po to, kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atskleidžia jo anti­vi­suomenines nuostatas, nihi­listinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio nor­mas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orien­tacijos ir šiuo metu nėra vertas teis­mo pasitikėjimo. Minėta, kad A. J. praeityje 4 kartus teistas (vyrauja teistumai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms), tad teistumai bei teisių suvar­žy­mas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, kad jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau iš­dės­tytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė straips­nio dispozicijoje numatytą griež­tes­nę bausmės rūšį – areštą. Be to, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

11. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų pre­venciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (pro­por­cin­gumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pa­žei­dimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę tai­kančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų pa­da­rymą.

12. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nu­mato alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba lais­vės atėmimą iki trejų metų. Apylinkės teismo nuosprendžiu už šią veiką apeliantui buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei laisvės atėmimas – areštas, nors buvo pripažintos dvi baudžiamąją at­sakomybę sunkinančios aplinkybės, veikos padarytos greitu metu po bausmės atlikimo. Kaip tei­singai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra jauno amžiaus, nuo paauglystės pasuko nusikalstamu keliu, yra neigiamo požiūrio į savo netinkamą elgesį praeityje, į norą keisti gyvenimą, dirbti, į tai, kad nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Dėl aukščiau išdėstytų ar­gu­mentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – areštas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati pa­da­ry­toms nusikalstamoms veikoms bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. At­kreip­tinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam pas­kirtos bausmės švelninimą. Vien tai, kad A. J. mano, kad jam turėjo būti skirta švel­nesnė straipsnio dispozicijoje nurodyta bausmė, neteikia pa­grindo švel­ninti jam bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nu­rodyta objektyvių argu­men­tų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįs­tu­mą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos ins­tan­cijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausme su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta 8 mė­nesių laisvės atėmimo bausme. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pa­žy­mi, jog apeliacinės instancijos teismas klausimų, susijusių su pirmosios instancijos teismų nuos­prendžių vykdymu, nesprendžia, kadangi šiuos klausimus nagrinėja nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361, 362 straipsniai). Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl bausmės pagrįstai nebuvo ben­drinamos. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali šioje byloje spręsti ankstesniais nuos­prendžiais A. J. paskirtų bausmių bendrinimo klausimo, nes tokiu būdu būtų nepa­grįstai apribota nuteistojo teisė apskųsti sprendimą dėl bausmių bendrinimo. A. J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimą klausimus galės spręsti vėliausią nuosprendį priė­męs teismas, esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.