- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- I2-3798-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00590-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Kategorijos
- 6.1.1Asmens sveikatos draudimas
- 7.2.5Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. Š.) kreipėsi į teismą skundu, patikslintais skundais (toliau – visi pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinamu skundu) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius, ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) sprendimu bei žalos atlyginimo (b. l. 1-4, 14-16, 28-31, 40-43).
Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo priimti reikalavimai (b. l. 46):
1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-224121 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas),
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-328883 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. birželio 27 d. sprendimas),
2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-486827);
2) panaikinti Fondo valdybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas) ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1266 „Įmokos administruojamos teisingai“ (toliau – ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimas);
3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 110 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 16 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir Fondas) elektroninį laišką, kuriuo buvo raginamas sumokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio įsiskolinimą. Vėliau paaiškėjo, kad 2019 m. balandžio 24 d. iš abiejų pareiškėjo sąskaitų, esančių Swedbank ir Citadele bankuose, buvo nurašytas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokestis (po 1,02 Eur) ir sąskaitose buvusios piniginės lėšos – iš vienos sąskaitos 38,84 Eur, iš kitos – 42,97 Eur, iš viso 81,82 Eur. Be to, abi pareiškėjo sąskaitos buvo užblokuotos, pirmoje sąskaitoje rezervuojant daugiau kaip 1 300 Eur, pareiškėjas turėjo sumokėti Citadelės bankui 28 Eur už palaikymą kortelės, kuria negalėjo naudotis. G. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) poliklinika atsisakė jį užregistruoti nemokamai konsultacijai pas šeimos gydytoją, kadangi jis buvo nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Fondo valdyba 2020 m. vasario 24 d. sprendimu atsisakė pripažinti, kad VSDFV Panevėžio skyrius, priimdamas sprendimus, vykdo neteisėtą pareiškėjo persekiojimą, ir kompensuoti jo patirtą žalą. Pareiškėjas teigė, kad reikalaujant iš jo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimą už 5 metus ir priverstinai išieškant (originale – pagrobiant) iš jo sąskaitose buvusius pinigus, nežiūrint to, kad jis tuo laikotarpiu ne tik negavo apmokestinamų pajamų, bet ir nesinaudojo nemokamos medicinos pagalbos paslaugomis, išskyrus vieną greitosios pagalbos atvejį. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis ir kiti straipsniai. Pareiškėjo teigimu, jam buvo padaryta 110 Eur tiesioginė materialinė žala, kadangi iš jo banko sąskaitų buvo nurašyta 81,81 Eur, Citadelės bankui jis sumokėjo virš 28 Eur už kortelės, kuria jis negali naudotis, palaikymą. Be to, jis patyrė neturtinę žalą, nes dėl bankų sąskaitų užblokavimo išieškant virš 1000 Eur sumą, jis liko be lėšų pragyvenimui, dėl streso suprastėjo jo sveikata. (duomenys neskelbtini) poliklinikai atsisakius suteikti jam medicinos pagalbą, jis turėjo važinėti į teismų posėdžius sirgdamas, nes neturėjo pinigų užmokėti už pažymą apie sunkią sveikatos būklę. Pareiškėjas tvirtino, kad sugaišo daug laiko ir įdėjo daug pastangų rašydamas prašymus, rinkdamas pažymas ir laukdamas atsakymų, o neturėdamas galimybių pasisamdyti advokatą, buvo priverstas pats rašyti ir siųsti daug skundų. Be to, karantino metu buvo priverstas atsiskaityti grynaisiais pinigais, dėl to kilo pavojus jo ir kitų žmonių, t. y. jo motinos, sveikatai ir/ar gyvybei. Teigė, kad jis neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad Fondas pareikalavo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimą arba emigruoti, nežiūrint to, kad jis negavo pajamų, negavo ir negalėjo gauti jokių nemokamų neskubios sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, jis galimai ir ateityje patirs moralinę žalą, karantino metu mokėdamas grynaisiais pinigais, taip rizikuodamas savo ir artimųjų sveikata ir gyvybe, kadangi slaugo nepaeinančią 90 metų motiną.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Panevėžio skyrius, atsakovė Fondo valdyba atsiliepimais į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d., kai nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalimi), pareiškėjas turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo, jam buvo suteiktas draudėjo kodas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje kiekvienam sulaukusiam 16 metų asmeniui yra automatiškai sukuriama paskyra, pareiškėjas tokią paskyrą irgi turėjo, į ją buvo išsiųsti informaciniai pranešimai apie susidariusią skolą. Kadangi pareiškėjas įmokų nemokėjo, todėl, vadovaujantis Lietuvos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – Socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių (toliau – Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės) 18 punktu, 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimti sprendimai dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolų išieškojimo priverstine tvarka. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą mokėjimo nurodymai buvo pateikti kredito įstaigai, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo išieškota 81,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 29 d. laikotarpį ir už dalį 2016 m. kovo mėnesio. VSDFV Panevėžio skyrius paaiškino, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, ir nebuvo nenustatyta išimčių, kurių pagrindu pareiškėjas neturėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Teigė, kad skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai priimti, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Tvirtino, kad nesant civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 50–54).
Fondo valdyba, remdamasi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 11 dalies (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalies), Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punkto nuostatomis, teigė, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos pareiškėjui buvo priskaičiuotos ir jų išieškojimas buvo vykdytas teisėtai ir pagrįstai (b. l. 80-81).
Remiantis bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus direktorius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu ir 40 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-224121 (b. l. 17, 32, 57), 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-328883 (b. l. 44, 58), 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VRE_SP2-486827 (b. l. 44, 59) „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš G. Š., kaip savarankiškai besidraudžiančio asmens, skolą: 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė išieškoti įmokų skolą, kuri 2019 m. balandžio 24 d. sudarė 1 352,82 Eur; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu – išieškoti įmokų skolą, kuri 2019 m. birželio 27 d. yra 77,48 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu – išieškoti įmokų skolą, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė 77,48 Eur.
VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimo (b. l. 52) ir šio atsakovo 2020 m. sausio 10 d. parengto rašto Nr. DV_S-1018 „Dėl G. Š. privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ (b. l. 55–56) duomenimis, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 13 d. pateikė VSDFV Panevėžio skyriui prašymą, į kurį parengtame 2020 m. sausio 10 d. rašte Nr. (7.7) DV_S-1018 buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 11 dalimi (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 17 straipsnio 9 dalimi), pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. privalėjo savarankiškai mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kadangi pareiškėjas šių įmokų nemokėjo, todėl, vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą dėl priskaičiuoto įsiskolinimo buvo pateikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nustatyta tvarka Fondo valdybai pateikė 2020 m. sausio 28 d. skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimų ir prašė, be kita ko, pripažinti, kad šie sprendimai pažeidžia jo teises ir yra neteisėti, grąžinti pinigines lėšas, kompensuoti materialinius nuostolius bei atlyginti moralinę žalą (b. l. 20–21, 35–36).
Fondo valdyba priėmė 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1266, kuriame konstatavo, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir jų išieškojimas vykdytas teisėtai ir pagrįstai (b. l. 20–21, 35–36). Fondo valdyba šiame sprendime pakartojo VSDFV Panevėžio skyriaus 2020 m. sausio 10 d. rašte Nr. (7.7) DV_S-1018 nurodytą teisinį reglamentavimą ir teigė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jis turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo. Kadangi pareiškėjas nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktu, teisėtai priėmė 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka bei per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuos vykdant, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo išieškota 81,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Citadelės bankas 2020 m. sausio 20 d. įspėjimu informavo pareiškėją, kad jis nevykdo kortelės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir yra skolingas 28,25 Eur (b. l. 7, 17, 32).
Byloje nagrinėjamas kilęs dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka ir Fondo valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei ir iš administracinių sprendimų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalis, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – to paties straipsnio 11 dalis nustatė, kad asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalis nustato, kad asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje yra išvardinti asmenys, gaunantys pajamas pagal darbo, autorines, sporto, atlikėjo sutartis, vykdantys individualią veiklą, pensininkai, bedarbiai, asmenys, auginantys mažamečius vaikus, ir kiti asmenys. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte pateiktame sąraše nurodyti šie asmenys: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. – visiška negalia).
Atsiliepimas
Išanalizavus skundo turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl atsakovų atsiliepimuose ir Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendime nurodytų aplinkybių, kad jis nuo 2016 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir kad jis nuo 2016 m. privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjo.
Be to, teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo priskirtas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje išvardintiems asmenims, kurie neprivalo mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo neveikimą – nesumokėjimą už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų, teigė, kad jis negavo nemokamos medicinos pagalbos paslaugų, jomis negalėjo naudotis ir nesinaudojo, išskyrus vieną greitosios pagalbos atvejį, kad šiuo metu Lietuvos valstybėje nėra jam tinkamo darbo, o etikos principai neleidžia jam registruotis darbo biržoje vien tik dėl to, kad galėtų naudotis medicinos pagalba nemokant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, kad jis negauna jokių pajamų.
Sprendžiant dėl G. Š. skundo teiginio, kad jis slaugo nepaeinančią savo motiną, kuri priklauso bent keturioms rizikos grupėms (b. l. 42), daroma išvada, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyriui, kurio kompetencijai prisiskirta spręsti dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka, ar Fondo valdybai, būtų teikęs duomenų apie jo atitiktį Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytoms sąlygoms ir dėl šios priežasties neprivalėjo mokėti už save socialinio draudimo įmokų. Tokio pobūdžio duomenų pareiškėjas nepateikė ir prie skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms išimtims, kurioms esant, pareiškėjas neprivalėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Teismas sprendžia, kad ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (Lietuvos valstybėje nėra jam tinkamo darbo, jis negauna jokių pajamų, etikos principai neleidžia registruotis Užimtumo tarnyboje vien tik dėl to, kad galėtų naudotis medicinos pagalba nemokant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio) irgi negali būti priskirtos Sveikatos draudimo įstatyme numatytoms išimtims, kurioms esant, pareiškėjas neprivalėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 26 punkte nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos mokamos į Fondo biudžetą. Pagal šių taisyklių 52 punktą, asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokos turi būti mokamos kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 3 dalį, kitų institucijų ar pareigūnų (išskyrus antstolį), turinčių teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), pateikiamuose nurodymuose turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo arba priverstinio lėšų nurašymo pagrindas ir piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.
Socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos. Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 18 punktas nustato, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.
Minimalioji mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1240), nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644), nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814), nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025).
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytus minimaliosios mėnesinės algos dydžius ir remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalies (2013 m. balandžio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija), 17 straipsnio 11 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d galiojusios redakcijos) nuostatomis, daroma išvada, jog G. Š. už 2016–2018 m. ir 2019 m. sausio–kovo mėn. laikotarpius privalėjo sumokėti 1 352,82 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų: už 2016 metus – 394,20 Eur (po 31,50 Eur už sausio–birželio mėnesius ir po 34,20 Eur už liepos–gruodžio mėnesius), už 2017 metus – 410,40 Eur (po 34,20 Eur už kiekvieną mėnesį), už 2018 metus – 432 Eur (po 36 Eur už kiekvieną mėnesį), už 2019 m. sausio–kovo mėnesius – 464,87 Eur (po 38,74 Eur už kiekvieną mėnensį), už 2019 m. balandžio–gegužės mėnesius - 77,48 Eur (po 38,74 Eur už kiekvieną mėnesį), už 2019 m. birželio–liepos mėnesius - 77,48 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (po 38,74 Eur už kiekvieną mėnesį).
Tokios sumos (1352,82 Eur, 77,48 Eur, 77,48 Eur) ir yra nurodytos VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose (b. l. 57-59).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad G. Š., remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 9 dalies (2013 m. balandžio 1 d. - 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), 17 straipsnio 11 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatomis, privalėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. į Fondo biudžetą mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laisva valia privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, todėl VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl 1 352,82 Eur skolos, 2019 m. birželio 27 d. sprendimą dėl 77,48 Eur skolos ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl 77,48 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka bei per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą atitinkamai 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė banko įstaigoms nurodymus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitose esančių pinginių lėšų.
Pareiškėjas skunde ir VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad priverstinai vykdant ginčijamus sprendimus buvo išieškota 81,82 Eur. VSDFV Panevėžio skyrius paaiškino, kad ši suma užskaityta už 2016 m. sausio 1 d - 2016 m. vasario 29 d. laikotarpį ir dalį 2016 m. kovo mėnesio.
CPK 689 straipsnio 8 dalis nustato, kad piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininkų piniginių lėšų; tam skolininkai šios sistemos tvarkytojui moka nustatyto dydžio Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokestį, kurį be atskiro skolininko nurodymo pagal sistemos tvarkytojo pateiktą nurodymą nurašo kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga; mokesčio dydį ir nurašymo, grąžinimo tvarką nustato Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1R-193 patvirtintas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos palaikymo mokesčio dydį yra 1,02 Eur.
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (2014 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-849 redakcija) 5 punkte nurodyta, kad draudžiamiesiems, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose suteiktos paslaugos, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, yra mokamos. Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) raštu pareiškėją informavo, kad jis už šeimos gydytojo planinę konsultaciją turėtų sumokėti pagal patvirtintus įkainius (b. l. 6, 19, 34).
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ bei Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui; nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-629/2019, 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1369-629/2019).
Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad G. Š. skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kaip teisiškai reikšmingas pasekmes sukeliantys administraciniai aktai yra teisėti, t. y. nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, sprendžiama, nėra CK 6.246 straipsnyje nustatytos vienos iš būtinų atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.