Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sertas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sertas“ ieškinį atsakovams M. K. ir A. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Sertas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų M. K. ir A. R. solidariai 90 651,07 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Sertas“, administratoriumi paskyrė UAB „Lexforis“. BUAB „Sertas“ vardu įregistruotos septynios transporto priemonės, kurių vertė – 313 000 Lt (90 651,07 Eur). Siekdamas perimti visą BUAB „Sertas“ turtą ir dokumentus, administratorius siuntė reikalavimus dėl turto ir dokumentų perdavimo, adresuotus buvusiam UAB „Sertas“ direktoriui, taip pat dviem ankstesniems direktoriams, tačiau turtas ir dokumentai administratoriui nebuvo perduoti. Neperdavus turto, BUAB „Sertas“ patyrė nuostolius, lygius neperduoto turto vertei, kurie kaltų asmenų turi būti atlyginti.Bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „Sertas“ direktoriumi buvo atsakovas A. R.. Nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. UAB „Sertas“ direktoriumi buvo atsakovas M. K.. Dalis BUAB „Sertas“ transporto priemonių buvo įregistruotos direktoriumi būnant atsakovui M. K.. Administratorius neturi įrodymų, kad šios transporto priemonės būtų buvusios perduotos naujajam UAB „Sertas“ direktoriui A. R..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei 90 651,07 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 90 651,07 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat valstybei 2 080,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atsakovui M. K. teismas atmetė.Teismas, remdamasis atsakovo A. R. paaiškinimais, prejudiciniais faktais, konstatuotais Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. baudžiamajame įsakyme, padarė išvadą, kad atsakovo A. K. kaltės dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos BUAB „Sertas“ priklausiusios transporto priemonės, nėra. Jo kaltės prezumpcija yra nuginčyta, o nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo iš atsakovo M. K. priteisti reikalaujamą sumą.Teismas, remdamasis prejudiciniais faktais, konstatuotais Šiaulių apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme, aplinkybe, kad atsakovui A. R. buvo perduoti UAB „Sertas“ dokumentai ir įmonės antspaudas, sprendė, kad visus BUAB „Sertas“ dokumentus bei turimą turtą bankroto administratoriui privalėjo perduoti atsakovas A. R., tačiau to nepadarė, nors šią savo pareigą žinojo. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. R. tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė žalą BUAB „Sertas“ ir jos kreditoriams. Teismas vertino, kad atsakovas A. R. pripažįsta esantis kaltas dėl žalos atsiradimo, nes jis neginčija savo kaltės prezumpcijos. Kadangi atsakovas A. R. neginčijo BUAB „Sertas“ vardu registruotų transporto priemonių vertės, teismas sprendė, kad jo padarytos žalos dydis – 313 000 Lt (90 651,07 Eur).

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo atsakovui M. K. ir ieškovės reikalavimus patenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra įrodymų, kad naujajam UAB „Sertas“ direktoriui atsakovui A. R. būtų buvęs perduotas įmonės turtas – transporto priemonės. Apelianto teigimu, tai pripažįsta ir pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad atsakovas M. K. natūroje UAB „Sertas“ transporto priemonių atsakovui A. R. neperdavė.Teismo nurodytos baudžiamajame įsakyme konstatuotos aplinkybės (prejudiciniai faktai), kad UAB „Sertas“ vykdė veiklą, niekaip nepaneigia buvusio UAB „Sertas“ direktoriaus A. K. pareigos perduoti visą įmonės turtą naujam direktoriui A. R.. Teismo išvada, kad atsakovas M. K. nepadarė žalos ir nėra jo kaltės dėl to, kad administratoriui nebuvo perduotos BUAB „Sertas“ transporto priemonės, nepagrįsta ir nemotyvuota. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad atsakovas A. R. buvo nuvykęs į Latviją, bendravo su įmonės, kuriai buvo išnuomotos transporto priemonės, atstovais, matė transporto priemones, savaime nereiškia, kad atsakovas M. K. įvykdė savo pareigą perduoti įmonės turtą naujam direktoriui A. R.. Apelianto nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų tam, kad BUAB „Sertas“ žala dėl turto neperdavimo bankroto administratoriui būtų priteista iš abiejų atsakovų.Atsakovas A. K. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:Atsakovas M. K. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nors atsakovas M. K. fiziškai neperdavė transporto priemonių naujajam direktoriui A. R., tačiau buvo perduotos nuomos sutartys, iš kurių atsakovas A. R. galėjo spręsti apie šių transporto priemonių buvimo vietą ir jų buvimo pas trečiuosius asmenis teisinį pagrindą. Atsakovas A. K. vadovavimo UAB „Sertas“ laikotarpiu bendrovės vardu įsigijo ilgalaikį turtą – transporto priemones, siekdamas įmonei pelno, jas išnuomojo. Be to, atsakovas M. K. rūpinosi tinkamu UAB „Sertas“ buhalterinės apskaitos vedimu, buvo sudaręs buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Pasibaigus atsakovo M. K. vadovavimo laikotarpiui, jis perdavė atsakovui A. R. buhalterinės apskaitos ir kitus UAB „Sertas“ dokumentus, taip pat ir transporto priemonių nuomos sutartis.Daugiau nei dvejus metus iki bankroto bylos UAB „Sertas“ iškėlimo (nuo 2012 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 27 d.) įmonei vadovavo atsakovas A. R.. Šiuo laikotarpiu atsakovas M. K. jokia forma nedalyvavo UAB „Sertas“ veikloje, todėl jam nėra ir negali būti žinomas įmonės transporto priemonių likimas, jų buvimo vieta. Kai kurios transporto priemonės buvo įsigytos UAB „Sertas“ nuosavybėn jau pasibaigus atsakovo M. K. kaip UAB „Sertas“ vadovo įgaliojimams, todėl jis objektyviai negali paaiškinti šių transporto priemonių buvimo vietos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Byloje nustatyta, kad UAB „Sertas“ direktoriumi nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. buvo atsakovas M. K., o nuo 2012 m. balandžio 23 d. – atsakovas A. R. (b. l. 15). Atsakovas M. K. nuo 2012 m. sausio 3 d. buvo UAB „Sertas“ akcininkas (b. l. 15). 2012 balandžio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas M. K. pardavė UAB „Sertas“ akcijas atsakovui A. R. (b. l. 11). 2012 m. balandžio 23 d. dokumentų ir daiktų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas M. K. perdavė atsakovui A. R. UAB „Sertas“ dokumentus ir įmonės antspaudą (b. l. 10). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Sertas“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexforis“ (b. l. 5). Bankroto administratoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 įsakymu Nr. 1 atsakovui A. R. išaiškinta pareiga perduoti administratoriui BUAB „Sertas“ turtą ir dokumentus (b. l. 8). Bankroto administratorius 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu pareikalavo iš atsakovo M. K. perduoti jam BUAB „Sertas“ turtą ir dokumentus (b. l. 7). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre BUAB „Sertas“ vardu registruotos šios transporto priemonės: 1) DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. gegužės 25 d.; 2) Volvo B10M-70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. gegužės 2 d.; 3) Volvo B10B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. balandžio 16 d.; 4) Neoplan N 117, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. balandžio 16 d.; 5) Volvo B10M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. balandžio 6 d.; 6) Volvo B10M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. balandžio 13 d.; 7) Iveco 440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos data 2012 m. gegužės 25 d. (b. l. 64-66). Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. gruodžio 10 d. turto arešto aktu Nr. (23.16-08)-319-7102 šios transporto priemonės buvo areštuotos, areštuotų transporto priemonių vertė – 313 000 Lt (90 651,07 Eur) (b. l. 13-14). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-357/2014 atsakovui A. R. paskirta 200 Lt bauda už BUAB „Sertas“ turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui (b. l. 12).Apeliacinėje byloje keliamas atsakovo M. K. kaip buvusio UAB „Sertas“ direktoriaus civilinės atsakomybės dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo klausimas. Pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo, kad BUAB „Sertas“ žalą patyrė dėl to, jog bankroto administratoriui nebuvo perduotos įmonės transporto priemonės. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad atsakovo A. R. neteisėti veiksmai buvo siejami su įmonės vadovo pareigos perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui nevykdymu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Tuo tarpu atsakovo M. K. neteisėti veiksmai, apeliantės teigimu, pasireiškė tuo, kad M. K., perleisdamas įmonę atsakovui A. R., neperdavė jam ginčo transporto priemonių (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovo M. K. kaltės dėl to, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos BUAB „Sertas“ transporto priemonės, nėra, nes jo kaltės prezumpcija yra nuginčyta. Teismas vertino, kad atsakovas M. K. nepadarė žalos, kurią iš jo reikalaujama priteisti šioje byloje. Taigi teismas sprendė, kad įmonės vadovo M. K. civilinės atsakomybės sąlygos byloje nenustatytos ir neįrodytos. Apeliacinio skundo pagrindą iš esmės sudaro aplinkybių dėl ginčo transporto priemonių perdavimo-priėmimo keičiantis UAB „Sertas“ dalyviams ir valdymo organams vertinimas. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas M. K. kaip tuometinis UAB „Sertas“ direktorius perdavė naujajam įmonės direktoriui atsakovui A. R. UAB „Sertas“ transporto priemones. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas atsakovui kaip įmonės vadovui reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad apeliantė atsakovo M. K. neteisėtus veiksmus sieja su jo kaip tuometinio įmonės vadovo bendrųjų pareigų nevykdymu. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, t. y. tam tikrą aplinkybę turi įrodyti šalis, kuri ją teigia egzistuojant, o ne ją neigia (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantė teigia, kad byloje nėra įrodymų apie teisėtus atsakovo M. K. veiksmus, t. y. apeliantės nuomone, byloje neįrodytas ginčo transporto priemonių perdavimo atsakovui A. R. faktas. Tačiau įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo bylose įrodinėjimo pareigą vykdančiam ieškovui nepakanka deklaratyviai konstatuoti, kad byloje nėra atsakovo (įmonės vadovo) teisėtų veiksmų įrodymų. Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose ieškovui tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Teisėtų veiksmų įrodinėjimas gali būti reikšmingas atsakovui, siekiančiam paneigti savo neteisėtų veiksmų buvimą ir išvengti civilinės atsakomybės, tačiau ieškovas visų pirma privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi ieškovei reikšminga ir įrodinėtina aplinkybė yra ne teisėti, o neteisėti atsakovo M. K. veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo M. K. neteisėtų veiksmų byloje iš esmės neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismui išaiškinus rungimosi principo reikšmę ir įpareigojus ieškovę pateikti papildomus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, ieškovė jokių veiksmų šiems įrodymams surinkti nesiėmė ir jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė (b. l. 57-58, 62). Ieškovės procesinį pasyvumą patvirtina ir tai, kad ieškovės atstovas, nenurodydamas jokių svarbių priežasčių, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Ieškovė, nors ir žinodama ginčo transporto priemonių nuomininko duomenis (įmonės pavadinimą, valstybę), nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti faktines nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, transporto priemonių realų egzistavimą, jų būklę ir pan. Toks ieškovės pasyvus procesinis elgesys laikytinas netinkamu rungimosi principo įgyvendinimu ir ieškovei tenka tokio elgesio galimų neigiamų padarinių atsiradimo rizika. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas M. K. galimai nesąžiningai perleido UAB „Sertas“ akcijas atsakovui A. R. galėtų būti svarbios siekiant pripažinti negaliojančia UAB „Sertas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nagrinėjamoje byloje, kurioje toks reikalavimas nepareikštas, šios aplinkybės laikytinos teisiškai nereikšmingomis.Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas M. K. kaip tuometinis UAB „Sertas“ direktorius perdavė naujajam įmonės direktoriui atsakovui A. R. įmonės transporto priemones. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas M. K., perleisdamas UAB „Sertas“ akcijas, įmonės transporto priemonių atsakovui A. R. tiesiogiai neperdavė, t. y. perdavimo-priėmimo aktas dėl šių transporto priemonių pasirašytas nebuvo ir atsakovas M. K. transporto priemonių atsakovui A. R. fiziškai neperdavė. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė teigia transporto priemonių perdavimą-priėmimą apskritai neįvykus, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų. Toks apeliantės teikiamas turto perdavimo-priėmimo akto aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg siauras ir neatitinkantis tokio veiksmo (perdavimo-priėmimo) turinio ir prasmės.CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Ginčo transporto priemonių perdavimą-priėmimą, nors ir nesant rašytinio perdavimo-priėmimo akto, neabejotinai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (CPK 185 straipsnis).Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad ginčo transporto priemonės yra išnuomotos Latvijos bendrovei SIA „AR & Company“, paaiškino, kad nors nuomos sutarčių atsakovas neturi, tačiau jos buvo sudarytos ir jis jas matė, be to, patvirtino, kad jis galėtų administratoriui nurodyti, kur yra ginčo transporto priemonės (2015 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 45 sek. – 23 min. 23 sek.). Nors atsakovas A. R. bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu neprisiminė 2012 m. balandžio 23 d. dokumentų ir daiktų priėmimo-perdavimo akto tikslių pasirašymo aplinkybių, tačiau neginčijo, kad transporto priemonių nuomos sutartys šiuo aktu jam buvo perduotos.Pažymėtina, kad trys iš septynių ginčo transporto priemonių buvo įsigytos UAB „Sertas“ direktoriaus pareigas einant būtent atsakovui A. R.. Be to, atsakovui A. R. būnant UAB „Sertas“ direktoriumi, susidarė įmonės mokėtino pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka (b. l. 16), iki 2012 m. birželio 7 d. įmonė buvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Sertas“ direktoriaus pareigas einant atsakovui A. R., įmonė vykdė veiklą. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovas A. R. nurodė, kad UAB „Sertas“ veikla buvo krovinių pervežimas. Šiai veiklai vykdyti, savaime suprantama, reikalingos krovininės transporto priemonės, t. y. būtent tokios, kokios yra ginčo transporto priemonės. Taigi atsakovas A. R., turėdamas pareigą organizuoti UAB „Sertas“ veiklą ir kaip įmonės vadovas būdamas už ją atsakingas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 10 dalys, 12 dalies 1 punktas), ginčo transporto priemones valdė, naudojo ir jomis disponavo.Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas M. K. UAB „Sertas“ transporto priemones perdavė, o atsakovas A. R. jas iš M. K. priėmė, todėl apeliantės argumentas dėl transporto priemonių neperdavimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustačius vienos iš būtinųjų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo M. K. neteisėtų veiksmų, negalimas ir civilinės atsakomybės jam taikymas.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė atsakovo M. K. kaip buvusio BUAB „Sertas“ direktoriaus būtinųjų civilinės atsakomybės dėl BUAB „Sertas“ padarytos žalos atlyginimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovui M. K., todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.