Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-489-544/2014 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams R. P. G., L. G. ir K. J. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. K., atstovaujamas K. J., pardavė, o R. P. G. kartu su sutuoktine L. G. nusipirko žemės sklypus, taikyti restituciją, grąžinant ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusius žemės sklypus ieškovo nuosavybėn.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. siekiant užtikrinti ieškinį dėl 2013 m. rugsėjo 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ginčo žemės sklypus areštavo, uždraudžiant žemės sklypais disponuoti, įkeisti, jais laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi priėmė dar vieną nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje patikslino atsakovės L. G. asmens kodą, areštuojamų žemės sklypų savininkus, sklypo unikalų numerį. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl nutartyje nurodytų netikslių duomenų buvo atsisakyta įregistruoti Turto arešto aktų registre.

Atsakovas R. P. G. dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atsakovas R. P. G. taip pat padavė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovą per 5 dienas pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokant į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą 139 921,80 Lt arba per tą patį laiko tarpą teismui pateikti banko garantiją. Atsakovas prašyme nurodė, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo jo teises ir trukdo naudotis turtu. Areštuoti sklypai yra žemės ūkio paskirties, dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali jų išnuomoti, kad jie būtų tinkamai prižiūrėti ir įdirbti, taip pat atsakovas netenka pajamų, kurias galėtų gauti nuomodamas žemės sklypą. Neprižiūrėta žemė neteks vertės, be to, savivaldybė už neprižiūrėtus žemės sklypus taikys didesnio dydžio žemės mokesčio koeficientą. Atsakovas 2014 m. vasario 5 d. pasirašė dvišalę avanso sutartį (toliau – ir avanso sutartis), pagal kurią įsipareigojo 99,8436 ha žemės, esančios Rokiškio rajone, iki 2015 m. liepos 21 d. sutvarkyti, išdirbti, iškultyvuoti iki sėjai tinkamos žemės, o būsimas pirkėjas įsipareigojo sutvarkytą žemę 2015 m. liepos 21 d. nupirkti. Pagal šią sutartį atsakovas gavo 45 000 Lt avansą ir jei iki 2015 m. liepos 21 d. žemės sklypai nebus sutvarkyti, sandoris bus nutrauktas, o atsakovas turės grąžinti avansą ir sumokėti 45 000 Lt baudą, t. y. patirs 90 000 Lt nuostolį. Ieškovas turi kitų kreditorių, kuriems išieškojimą priverstinai vykdo antstolis, todėl nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo byloje bus sudėtinga iš ieškovo išsiieškoti nuostolių atlyginimą.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. P. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui, netenkino atsakovo R. P. G. prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas nurodė, kad ieškovo prašymu, siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą, Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi ginčo žemės sklypus areštavo, uždraudžiant jais disponuoti, įkeisti, laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovas, prašydamas įpareigoti, kad ieškovas pateiktų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, nurodė, jog ieškovas turi didelių įsiskolinimų, kurie išieškomi priverstinai, tačiau nei šiai aplinkybei, nei aplinkybei apie sunkią ieškovo turtinę padėtį pagrįsti įrodymų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausančius sklypus atsakovas R. P. G. nupirko, bet pinigų už parduotą turtą nesumokėjo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškovu yra atsiskaitęs. Tokie duomenys, teismo nuomone, nesudaro pagrindo manyti, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, ieškovas jų negalės atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodymais nepagrindė teiginių apie tai, kad jis patirs nuostolių būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl kitų priežasčių (kaip pats nurodo – dėl žemės nuvertėjimo, jos netinkamos priežiūros ir pan.). Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodyti sklypai areštuoti uždraudžiant jais disponuoti, juos įkeisti, jais laiduoti, kitaip suvaržyti ir bet kokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau atsakovui nėra uždrausta minėtą turtą valdyti ir naudoti, jį tinkamai įdirbti, prižiūrėti, kad jis būtų reikiamos agrarinės būklės ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Su prašymu teismui nepateikti pakankami ir objektyvūs duomenys apie galimus realius nuostolius ir jų dydį. Atsakovas teigia, kad už iš ieškovo nupirktų 99,8436 ha žemės ūkio paskirties žemės nuomą per vienerius metus gautų apie 24 960 Lt, per dvejus metus trukusį teismo procesą – 49 921,80 Lt pajamų, tačiau prie prašymo nepridėti įrodymai apie potencialius minėtos žemės sklypų nuomininkus, sutinkančius nuomoti tokį plotą ir mokėti nurodyto dydžio nuomos mokestį, ir kuriems trukdo būtent pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė. Pagal bylos duomenis nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2013 m. birželio 11 d. atsakovas minėtų sklypų už nurodytą kainą ar už kokią nors kitą kainą nebuvo išnuomojęs. Prie pareiškimo pridėti 2012 metų duomenys yra informacinio pobūdžio ir konkrečios žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos dydžio neįrodo. Iš vienos pusės, atsakovas tvirtina patirsiąs apie 50 000 Lt nuostolių negautų už nuomą pajamų forma per dvejus bylinėjimosi metus, tačiau pateikia ir avanso sutartį, iš kurios matyti, kad jis tuos pačius žemės sklypus ketina išdirbti iki sėjai tinkamos žemės ir juos iki 2015 m. liepos 21 d. parduoti, o ne nuomoti. Teismas, įvertinęs duomenų visumą, atsižvelgė ir į tai, kad avanso sutartis, nustatanti atsakovui pareigą grąžinti 45 000 Lt avansą ir sumokėti 45 000 Lt baudą, jei iki 2015 m. liepos 21 d. nebus pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis ar neįvykdytos kitos pareigos pagal sutartį, yra sudaryta po to, kai ieškovas 2014 m. sausio 29 d. panaikino savo įgaliojimą, išduotą atsakovui R. P. G., ir apie tai jam pranešė.

Apeliantas (atsakovas) R. P. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kurioje atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti, įpareigojant ieškovą per 5 dienas pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. įmokėti į Panevėžio apyagrdos teismo depozitinę sąskaitą 139 921,80 Lt arba per tą patį laiko tarpą pateikti teismui banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, jog ieškovas turi finansinių sunkumų. Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie žemės sklypus matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui asmeninės nuosavybės teise, yra penkis kartus areštuotas. Skundo padavimo metu duomenys apie ieškovo turto areštą jau buvo civilinėje byloje, todėl teikiant prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo pagrindo šiuos duomenis teikti pakartotinai. Apeliantas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė antstolės I. B. patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriais antstolė vykdomosiose bylose dėl lėšų išieškojimo paskirsto iš skolininko (ieškovo) išieškotas lėšas. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas turi didelių įsiskolinimų, kurie išieškomi priverstinai nuo 2012 metų. Be to, ieškovui priklausantiems žemės sklypams yra paskelbtos varžytynės.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nereikalavo įrodymų, patvirtinančių, jog 300 000 Lt ieškinio suma atsakovams yra didelė, o nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo elgėsi priešingai. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo interesams, klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo sprendė šališkai ir neobjektyviai.Kartu su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas neprivalėjo teikti įrodymų, kad ieškinys yra nepagrįstas arba teikti įrodymus, kad ieškinyje nurodyti veiksmai yra atlikti, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumas nesprendžiamas. Bet kuriuo atveju kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti duomenys, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, t. y. ieškovui už žemę sumokėjo 740 000 Lt. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali išnuomoti žemės sklypų, kad jie būtų laiku sutvarkyti ir galėtų būti naudojami pagal paskirtį (pagal avanso sutartį), todėl negalės įvykdyti sandoriu prisiimtų įsipareigojimų ir turės grąžinti avansą, papildomai sumokėti 45 000 Lt baudą. Taigi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 90 000 Lt nuostolių. Atsakovas neturi nei žinių, nei technikos ir negali pats sutvarkyti žemės sklypų. Juos paruošti iki sėjai tinkamos žemės gali tik žemės sklypus išnuomojęs asmeniui, kuris užsiima žemės ūkio veikla ir turi tam tinkamą techniką, tačiau išnuomoti žemės sklypus draudžia byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo reikalavimas kartu su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikti duomenis apie potencialius nuomininkus vien tam, kad teismas įsitikintų, jog žemė gali būti išnuomota, tačiau žinant, kad sutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės būti sudaryta, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo principų. Net jei ieškovas sugebėtų įvykdyti avanso sutartyje nustatytą pareigą, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį vis tiek nebus galima, nes laikinosios apsaugos priemonės draudžia sklypų perleidimą.Dvišalė avanso sutartis sudaryta atsakovui nežinant apie įgaliojimo panaikinimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad pranešimas apie įgaliojimo panaikinimą atsakovui buvo išsiųstas ir įteiktas. Apie įgaliojimo panaikinimą atsakovui tapo žinoma tik tada, kai atsakovas gavo ieškovo ieškinį. Teismas neturėtų atmesti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, kad dvišalė avanso sutartis sudaryta po įgaliojimo panaikinimo, nes atmetus ieškinį šios sutarties sudarymo data neturėtų jokios prasmės ir įtakos, o atsakovas patirtų didelių nuostolių.Negalėdamas išnuomoti žemės sklypų iki kol pagal avanso sutartį žemės sklypas turėtų būti parduotas, atsakovas netenka pajamų, t. y. per vienerius metus už žemės sklypų nuomą atsakovo negautos pajamos sudarys 24 960,90 Lt, per du metus (tiek vidutiniškai trunka išnagrinėti civilinę bylą) – 49 921,80 Lt. Dėl neprižiūrėto žemės ūkio paskirties žemės padidėtų ir savivaldybės renkamas nekilnojamojo turto mokestis. Atsakovas, nežinodamas neprižiūrėtai žemei taikomo koeficiento, šio pobūdžio nuostolių tiksliai įvardyti negali.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, kaip minėta, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo R. P. G. prašymo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismas netenkino, konstatavęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminaraus nuostolių dydžio (CPK 185 straipsnis).

Apeliantas pagal į bylą pateiktą avanso sutartį potencialiam žemės sklypų pirkėjui įsipareigojo 99,8436 ha ploto žemės sklypus, esančius Rokiškio rajone, sutvarkyti, sukultivuoti iki sėjai tinkamos žemės, taip pat ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 21 d. pasirašyti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Visų pirma, apeliantas nuostolių atsiradimą sieja su tuo, kad avanso sutartyje nustatytu terminu negalės įvykdyti įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypų paruošimu sėjai, ir todėl nebus sudaryta žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, o atsakovas turės grąžinti pagal avanso sutartį gautą avansą ir papildomai sumokėti 45 000 Lt. Apeliacinės instancijas teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog atsakovui pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis nėra uždrausta žemės sklypus valdyti ir naudoti, juos tinkamai įdirbti, prižiūrėti, kad jie būtų reikiamos agrarinės būklės ir tinkami naudoti pagal paskirtį. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra ribojama galimybė atsakovui įvykdyti avanso sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. žemės sklypus sutvarkyti, todėl atsakovo nurodomi 90 000 Lt tikėtinai atsirasiantys nuostoliai negali būti siejami su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pagal avanso sutartį atsakovas nebuvo įsipareigojęs šiuos žemės sklypus nuomoti, byloje nėra duomenų apie tai, kad iki avanso sutarties sudarymo žemės sklypai būtų buvę nuomojami, o žemės nuoma nėra vienintelis būdas žemės sklypus sutvarkyti taip, kad jie galėtų būti naudojami pagal paskirtį. Visgi pažymėtina, kad apeliantui nėra apribota teisė kreiptis į teismą su prašymu taikyti išimtį ir prašyti leisti sudaryti trumpalaikės nuomos sutartį ir išnuomoti žemės sklypus trumpam laikui, tačiau tam, kad būtų galima šį klausimą svarstyti, apeliantas turėtų pateikti motyvuotą prašymą, nurodydamas priežastis, dėl kurių reikalinga tokią sutartį sudaryti (pagrįsti, jog tik sudarius nuomos sutartį galėtų būti įvykdyti avanso sutartimi atsakovo prisiimti įsipareigojimai), pateikiant šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis, taip pat duomenis apie asmenis, kurie sutiktų trumpalaikę nuomos sutartį sudaryti.

Apeliantas taip pat teigia, kad net jei jis ir įvykdytų prisiimtą įsipareigojimą ir sutvarkytų žemės sklypus iki 2015 m. liepos 21 d., sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su potencialiu pirkėju negalės, nes laikinosios apsaugos priemonės draudžia sklypų perleidimą ir atsakovas vis tiek patirs minėtus 90 000 Lt dydžio nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal avanso sutartį pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2015 m. liepos 21 d., t. y. tik po vienerių metų, todėl tiek prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek priimant šią nutartį neegzistuoja aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad avanso sutartis negalės būti įvykdyta. Tai, kad šiuo metu galioja laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios sklypų perleidimą, nereiškia, kad toks ribojimas vis dar galios tuo metu, kai bus suėjęs terminas žemės sklypus parduoti avanso sutartyje nurodytam žemės sklypų pirkėjui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus apie galimus realius nuostolius ir jų dydį dėl negalėjimo ginčo žemės sklypus nuomoti, kol yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypų nuoma, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas automatiškai patirs nuostolius ateityje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-836/2007). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, todėl pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino pagrįstai.

Kadangi apeliantas neįrodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar ateityje patirs nuostolių, jų preliminaraus dydžio, todėl apelianto skundo argumentai dėl ieškovo negalėjimo šiuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl šių argumentų šioje nutartyje nepasisakoma.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai svarbias bylos, teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.