Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1011-587/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-03-31
Bylos Nr.: 2-1011-587/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11544-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo: Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Kristina Česnauskienė

Civilinė byla Nr. 2-1011-587/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11544-2013-1Procesinių sprendimų kategorija: 22.7.; 26.6.; 99.9.; 113.1.; 116.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės R. K. atstovei advokatei K. Č., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Daliai Viskontienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui prokurorui Marijui Šalčiui, trečiojo asmens policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo bei garbės ir orumo gynimo, ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. K. kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama: 1) priteisti jai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, neturtinės žalos atlyginimui 5000 litų; 2) priteisti jai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, materialinės žalos atlyginimui 3908,59 Lt, neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt; 3) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką viešai paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio 2011 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. 384 sp žiniasklaidai paskleistus duomenis, nurodant, kad R. K. nėra įtariama ir kaltinama 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro Akropolis esančiame AB „Ūkio bankas“ aptarnavimo skyriuje sukčiavimo būdu užvaldžiusi bankui priklausančius 16 645,70 Lt; 4) pripažinti, kad R. K. vaizdo nuotraukos, pavadintos „įtariamosios“ patalpinimas viešosiose informavimo priemonėse 2011 m. gruodžio 16 d. interneto portale www.delfi.lt straipsnyje „Kauno „Akropolyje“ padirbėjo sukčiai“, 2011 m. gruodžio 16 d. laikraštyje „15 min.“, 2011 m. gruodžio 17 d. interneto portale www.lrytas.lt straipsnyje „Praturtėjusią porą įtaria sukčiavimu“, 2012 m. kovo 2 d. savaitraštyje „15min“, Nr. 7(1125), straipsnyje „Sukčiai ar banko klaidos“ su duomenimis, kad AB Ūkio banko aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt, yra ieškovės garbę ir orumą žeminantys duomenys.

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, jos interesus atstovavo advokatė, todėl byla išnagrinėta ieškovei nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė K. Č. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad 2011-12-11 Kauno apylinkės teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-2731-738/2012, kurioje R. K. kaltinama dėl tariamai įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d str. Ji buvo nepagrįstai apkaltinta tuo, kad 2011-12-04 apgaule savo naudai įgijo svetimą AB „Ūkio bankas“ turtą- 16645,70 Lt. Ieškovė netikėtai nuskilus dančiui, atvyko į Lietuvą pas stomatologą. Kadangi buvo grįžus iš Anglijos, stomatologo paslaugoms ir planuojamiems pirkiniams reikėjo išsikeisti pinigų. Tad su broliu M. K. nuvyko į Akropolyje esantį AB „Ūkio banką“ pasikeisti valiutą. Pagal S. C., AB „Ūkio bankas“ kasininkės parodymus, ji skaičiuodama keičiamus pinigus suklydo bei neįtarė, kad išmokėjo žymiai didesnę pinigų sumą. Dėl trumpo vizito Lietuvoje, skubėjimo ir laiko stokos, ieškovė bandė skaičiuoti gautus pinigus, tačiau pasimetus tarp kupiūrų, kurios įtarimo nesukėlė, visiškai pasitikėdama banko darbuotoja, įsidėjo juos į piniginę ir su broliu išvyko. Už kelių dienų išvykus į Angliją, kur maždaug po dviejų savaičių ir sužinota apie įvykį iš žiniasklaidos priemonių. Kaip galima greičiau pinigai perduoti nuvežti į Lietuvą, 2012-01-23 grąžinti AB „Ūkio bankui“. Po publikacijų Lietuvos mastu asmenims tapo žinoma ir suprantama, kad ieškovė yra įtariamoji ir sukčiavimo būdu pasisavino banko pinigus. Bankas patvirtino, kad atgavęs prarastą sumą neturi jokių pretenzijų. Taigi 2012-01-23 advokatė pateikė prašymą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pateikė kasos pajamų orderį, susitarimą su AB „Ūkio bankas“, kur buvo patvirtinta, kad pretenzijų neturi, bet prokuratūra iš vis nesprendė prašymo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o tiesiog prijungė dokumentus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, nesant įrodymų dėl nusikaltimo įvykio. Buvo pateiktas antras prašymas Kauno miesto apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris buvo atmestas. Nors teismas 2012-09-27 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tačiau ir tuo neužsibaigė nepagrįsti kaltinimai, žeminimai, baudžiamasis procesas. Prokuratūra akivaizdžiai nepagrįstai skundė jį apeliacine tvarka, dėl ko vėl kilo papildomų rūpesčių ir teko skubos tvarka grįžti atgal į Lietuvą vienai dienai. Patirta daug streso, įtampos, sugaišta daug laiko, prarasta pajamų. Kauno apygardos teismas nepagrįstą skundą atmetė. Viena iš svarbiausių aplinkybių yra tai, kad apie banko darbuotojos padarytą klaidą gerai žinojo prokuratūra pradedant ikiteisminį tyrimą ir priimant nutarimą dėl įtarimo R. K.. Paviešintos nuotraukos viešoje erdvėje lėmė R .ir M. K., kaip pilnaverčių, sąžiningų visuomenės asmenybių orumo pažeminimą. Teko patirti daug neigiamų emocijų ir dėl savęs, ir dėl brolio. Ieškovė yra jautri asmenybė, o šios aplinkybės paskatino jautrumo padidėjimą, padidėjo verksmingumas. Skirta kardomoji priemonė - paso netekimas, sukėlė papildomą rūpestį ir baimę, nes grėsė atleidimas iš darbo ir legalaus, vienintelio pragyvenimo šaltinio praradimas. Nepagrįstai negalėta išvykti iš Lietuvos Respublikos teigiant, kad gali kenkti bylos eigai, slapstysis, bandydama pabėgti. Policijos komisariatas neturėjo teisės be raštiško sutikimo apskritai skelbti duomenų. Prokuratūra, žinodama apie banko darbuotojos klaidą, net žodiškai neturėjo pagrindo pritarti tokiam skelbimui. Paskleistus žeminančius mano garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės duomenis sužinojo draugai, pažįstami, artimieji. Paskleisti duomenys suteikė pagrindą suabejoti sąžiningumu ir patikimumu, suteikė pagrindą manyti, jog yra pavojinga asmenybė, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija. Patirtas didelis emocinis stresas, įtampa, sutriko miegas, sveikata, fizinė ir dvasinė sveikata. Be to, prokuratūra yra ta institucija, kuri reguliuoja ir kontroliuoja viešus skelbimus apie padarytus nusikalstamus įvykius ir jų turinį. Kadangi Kauno miesto apylinkės prokuratūra yra atsakinga už duomenų viešą paskelbimą, o duomenys buvo paskelbi jau po to , kai buvo žinoma, kad viskas įvyko dėl banko darbuotojos klaidos, tad jie jau negalėjo būti skelbtini ir negalėjo būti sukurti tikrovės neatitinkantys faktai apie sukčiavimo būdu užvaldytą turtą. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai prašoma teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimui už neteisėtus ir nepagrįstus veiksmus atkakliai siekiant nuteisti nekaltą asmenį -10 000 litų. Pritaikytos kardomosios priemonės dokumentų - paso atėmimo liepos 25d. metu turėjo ieškovė iš anksto nusipirkusi lėktuvo bilietus atgal į Angliją liepos 28 dienai ,nes turėjo grįžti į darbo vietą, bet dėl kardomosios priemonės išvykti negalėjo. Pagrįstas prašymas (P-3447, 2012m 07 26) panaikinti kardomąją priemonę buvo atmestas 2012 07 30d. Patyrė daug streso ir nepatogumų aiškindama situaciją darbdaviui, kodėl neatvyko į darbo vietą ir kodėl darbe nepasirodys dar kurį laiką. Taigi, vėliau reikėjo vėl pirkti bilietą rugpjūčio 1 dienai, nes prašymas buvo priimtas ir kardomoji priemonė pakeista į užstatą tik 2012.07.31. Užstatas buvo taip pat problema,- reikėjo skubiai pasiskolinti daug pinigų iš draugų. Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam butu atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis butu gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Dėl nepagrįstų kaltinimų pareiškimo ir inicijuotos bylos, teko patirti daug išlaidų atvykstant ir išvykstant iš Lietuvos. Taigi prašo teismo priteisti 3208,59 Lt. patirtos turtinės žalos. Kadangi dirba ir gyvena Anglijoje, dažnas važinėjimas pirmyn ir atgal į Lietuvos Respublikoje vykstančius teismo procesus lėmė didžiules išlaidas. Atvykimai į Lietuvą ir atgal į Angliją baudžiamosios bylos metu buvo tiesiogiai susiję su procesu byloje, nes tai buvo priverstinės kelionės ne atostogų metu. Taip pat prašoma priteisti nuostolius, susidariusius dėl advokatės paslaugų. Jų priteisimas nespręstas baudžiamojoje byloje. Pagal CK 6.249 str., žala pripažįstama turėtos išlaidos, todėl išlaidos advokato teisinei pagalbai yra tiesioginiai nuostoliai. Šios išlaidos ginantis nuo nepagrįsto kaltinimo negali būti asmens našta ir privalo būti priteistos. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus teisių teismas. Advokato paslaugos - 1800 Lt. Lėktuvo bilietai :355,36 Lt.; 147,59 Lt.; 355,36 Lt.; 405,04 Lt.; 845,24 Lt. Kelionės išlaidos viso sudaro 2108,59 Lt. Turtinei žalai atlyginti priteistina 3908,59 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos Valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atsiliepime (b. l. 93-94) nurodyta, kad iš minimų ieškovės nurodytų galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų į CK 6.272 str. taikymo sferą patenka tik veiksmai susiję su kardomosios priemonės paskyrimu ir jos pakeitimu. Ieškovė neįrodė nė vienos būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti. Nors ieškovė teigia, kad ankščiau minėtieji pareigūnų veiksmai neteisėti, tačiau nenurodo nė vienos BPK nuostatos, reglamentuojančios atitinkamo veiksmo atlikimą ar procesinio sprendimo priėmimą, kuri buvo pažeista. Todėl, akivaizdu, kad veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad jai kardomoji priemonė buvo pakeista tik per 6 dienas nuo jos paskyrimo ir per 3 dienas prašymo pakeisti kardomąją priemonę pateikimo prokuratūrai. Vadovaujantis BPK 64 str. tokio pobūdžio prašymai privalo būti išnagrinėti per 10 dienų nuo prašymo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo. Taigi, prokuroras prašymą išnagrinėjo kur kas greičiau negu to reikalauja įstatymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir EŽTT praktiką, išteisinamasis nuosprendis nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti. Teismai yra suformavę reikšmingą praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališku piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Mano, kad ieškovės nurodomas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir netenkintinas. Nors ieškovė prašo priteisti kelionės išlaidas baudžiamojoje byloje padengti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytos kelionės buvo būtinos ir susijusios su konkrečiu atliekamu ikiteisminiu tyrimu, o ne asmeniniais reikalais. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00830-11 bei vėlesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, aplinkybių dėl kurių gynėjo dalyvavimas būtų būtinas (BPK 51 str.) nebuvo, ieškovė gynėją kvietėsi savo iniciatyva, todėl ir turėtų pati prisiimti atsakomybę už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat Ieškovė net nebandė galimybės gauti valstybės garantuojamą pagalbą, kuri yra apmokama iš valstybės lėšų. BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis yra išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00830-11 buvo pradėtas pagal AB „Ūkio banko“ skundą, todėl ieškovė bylinėjimosi išlaidų turėjo reikalauti iš pareiškėjo bet ne iš teisėsaugos institucijų. Visi pastarieji klausimai turėjo būti sprendžiami baudžiamojoje byloje bet ne šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje. Ieškovės minimas galimai neteisėtas ir nepagrįstas informacijos apie ją ir jos brolį paskleidimas, pradiniame ikiteisminio tyrimo etape buvo procesiškai būtinas ir pagrįstas. Kadangi ikiteisminio tyrimo stadijos paskirtis ir yra nustatyti ar apskritai buvo padaryta kokia nors, BK numatyta, nusikalstama veika, jeigu buvo, tai kas ją padarė bei surinkti duomenis apie reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes bei ją galimai padariusius asmenis. Praktika prašyti visuomenės pagalbos, nustatant galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra plačiai naudojama ir toleruotina, kadangi neretai tai vienintelis būdas nustatyti tokį asmenį. Be to, šią informaciją išplatino policijos pareigūnai, todėl prokuratūra negali prisiimti atsakomybės dėl kitos institucijos atliktų veiksmų. Mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00830-11 metu procesinius veiksmus atliko ir procesinius sprendimus priėmė teisėtai ir pagrįstai, griežtai vadovaujantis BPK nuostatomis.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Atsiliepime (b. l.70-71) nurodė, kad Kauno apskr. VPK Nusikaitimų tyrimo valdybos Nusikaltimų transporte tyrimo skyriuje (toliau -NTV NTTS) 2011-12-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00830-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. („Sukčiavimas“) dėl to, kad 2011-12-04 apie 13.45 val. AB Ūkio banko (toliau - bankas) Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje nenustatytas asmuo apgaule užvaldė banko turtą, padarydamas 16 645,70 Lt turtinę žalą. Siekdama greitai, išsamiai ir per kuo trumpesni laiką atskleisti nusikalstamą veiką, Kauno apskr. VPK NTV NTTS vyresnioji tyrėja R. Č., suderinusi su tyrimą kuruojančiu prokuroru, kreipėsi į Kauno apskr. VPK Valdymo organizavimo skyriaus Ryšių su visuomene poskyrį dėl informacijos paskelbimo spaudoje. Žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad policija prašo pagalbos, ir įdėtos dviejų jaunuolių: merginos ir vaikino, nuotraukos, padarytos pagal vaizdo medžiagą. Tuo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo nei jaunuolių asmens tapatybės, nei galimų jų bendradarbiavimo motyvų. Informacijos ir nuotraukų paskelbimas davė realios naudos, nes netrukus atsiliepė liudininkas, kuris atpažino asmenis ir padėjo nustatyti jų tapatybę. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, buvo paskelbta informacija žiniasklaidoje, nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir su jomis galimai susiję asmenys, todėl jie įvardyti kaip įtariamieji, tačiau neįvardyti nusikaltėliai ar nusikalstamą veiką padarę asmenys. Įtariamąja šioje byloje buvo pripažinta ieškovė. Pažymėjo, kad ieškovė iš banko gavo 16 645,70 Lt, nors žinojo turinti gauti apie 4 000 Lt. Pinigus gavo 2011-12-04, grąžino tik 2012-01-23, t. y. daugiau kaip po mėnesio, kai žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija. Kyla klausimas, ar ieškovė tikrai nematė ir nežinojo, kad iš banko gavo trigubai daugiau pinigų. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -LR CK) 1.5 str. 1 d.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 908,59 Lt turtinei žalai atlyginti, kas sudaro 1 800 Lt advokato paslaugų ir 2 108,59 Lt kelionės išlaidų, taip pat 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad patyrė daug streso ir neigiamų išgyvenimų, tapo jautri, verksminga, nervinosi ir dėl savo šeimos narių reakcijos. Pagal LR CK 6.271 str., žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus. Mano, kad Kauno apskr. VPK pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, nes jų pagalba buvo nustatyta tapatybė ieškovės, kuri iš banko gavo trigubai daugiau pinigų, tačiau kažkodėl negrąžino jų tol, kol spaudoje buvo paskelbta informacija dėl bankui padarytos 16 645,70 Lt turtinės žalos. Kiekvienas ieškinys turi būti grindžiamas rašytiniais įrodymais, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji dėl Kauno apskr. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų būtų patyrusi neturtinę žalą.

Trečiojo asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Večislavas Burneika prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino, kad pareigūnų veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas, pareigūnai atliko teisėtus procesinius veiksmus, jie nebuvo pripažinti neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyris 2011 m. gruodžio 16 d. Nr. 384 sp pranešimu žiniasklaidai „Policija prašo pagalbos“ (b. l. 27) pranešė, kad Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų transporte skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo (BK 182 str. 1 d.). Pranešime buvo nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro „Akropolis“ esančiame AB „Ūkio bankas“ aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt. Pranešime nurodyta, kad iš prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ apsaugos darbuotojų pateikto vaizdo įrašo apie minėtą įvykį, buvo padarytos įtariamųjų nuotraukos. Nusikaltimų transporte tyrimo skyrius prašė, atpažinusius nuotraukoje asmenis ir turinčius informacijos apie jų buvimo vietą paskambinti skyriaus pareigūnams. Pranešimo duomenys su 4 fotonuotraukomis buvo išsiuntinėti laikraščių redakcijoms, Televizijų redakcijoms ir viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse: 1) 2011 m. gruodžio 16 d. (76) interneto portale www.delfi.lt straipsnyje „Kauno „Akropolyje“ padirbėjo sukčiai“; 2) 2011 m. gruodžio 16 d. savaitraštyje „15 min.“; 3) 2011 m. gruodžio 17 d. (36) interneto portale www.lrytas.lt straipsnyje „Praturtėjusią porą įtaria sukčiavimu“; 4) 2012 m. kovo 2 d. savaitraštyje „15min“, Nr. 7(1125), straipsnyje „Sukčiai ar banko klaidos aukos?“ (b. l. 31-34). Byloje esantys ieškovės rašytiniai reikalavimai paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis (b. l. 17) patvirtina, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka (CK 2.24 str. 2 d.), kreipėsi į Kauno AVPK prašydama paneigti, jog prekybos centro Akropolis“ esančiame AB „Ūkio bankas“ aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16645,70 Lt, tačiau paneigti informaciją buvo atsisakyta (b. l. 17).

Kauno apygardos teismo 2013-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1179-254/2013, kuria patikrintas Kauno apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-509-713/2013 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl garbės ir orumo gynimo, trečiasis asmuo Kauno miesto prokuratūra, teisėtumas ir pagrįstumasbuvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tyrimo metu žinodami pinigų permokėjimo priežastį – banko darbuotojos klaidą – neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo viešai skelbti nuotraukas, ypatingai informaciją, kad asmenys – M. K. ir R. K. yra įtariamieji, kad jie sukčiavimo būdu užvaldė banko pinigus. Paskleisti duomenys būtuoju laiku apie asmenį kaip įtariamąjį, kuris sukčiavimu būdu užvaldė banko pinigus patalpinant jo nuotrauką, yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys asmens orumą ir garbę. Paskelbti duomenys apie tokį asmenį yra smerktini ne tik moralės, bet ir baudžiamojo įstatymo aspektu (b. l. 22-25). Be to, pažymėta, kad Kauno AVPK kreipėsi į visuomenę pagalbos, neišsiaiškinęs pinigų perdavimo aplinkybių, neišsiaiškino ar yra nusikaltimo sudėtis, ar pakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareigūnai tiriantys bylą yra įstatymo aiškinimo, taikymo žinovai ir jų pareiga ginti interesus tik teisėtomis, įstatyme numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka. Aukštesnės instancijos teismui konstatavus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuo konkrečiu atveju neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo viešai skelbti nuotraukas, ir tai, kad asmens įvardijimas būtuoju laiku įtariamuoju, sukčiavimo būdu užvaldžiusiu banko pinigus, yra akivaizdžiai žeminantys asmens orumą iš garbę (tiek M. K., tiek R. K. atžvilgiu), teismas remiasi minėtomis išvadomis šioje byloje. Atsakovės paskelbtas ginčo teiginys „sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius pinigus“; „įtariamųjų nuotraukos“, šių nuotraukų išviešinimas yra žeminančio pobūdžio, nes teigiama apie ieškovės padarytą teisės ir moralės, netinkamą, negarbingą, nesąžiningą elgesį. Įsiteisėjusiu išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2731-738/2012 konstatuota, kad ieškovės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. požymių, todėl pripažintina, kad toks išankstinis būtuoju kartiniu laiku pavartotas teiginys, preziumuojantis asmens kaltę bei vaizdo nuotraukų patalpinimas viešoje erdvėje žeidžia ieškovės asmens garbę ir orumą. Pripažinus, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą neturtinę žalą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Kauno AVPK neįrodė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 str.), todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę viešai paneigti paskleistus duomenis tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti jam 5000 Lt neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Savo reikalavimą ieškovė grindžia iš esmės tuo, kad paskleistus žeminančius ieškovės garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės duomenis sužinojo artimieji ir kiti asmenys. Paskleisti duomenys suteikė pagrindą suabejoti ieškovės sąžiningumu ir patikimumu. Pasikeitė ieškovės asmeninio gyvenimo kokybė, ji negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojų J. K. ir J. S. paaiškinimai.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į ieškovės elgesio pobūdį. Nors teismas neturėjo galimybės pakartotinai peržiūrėti R. K. byloje buvusio CD disko su vaizdo įrašu (nuosprendžiui įsiteisėjus, jis buvo sunaikintas), teismas išanalizavo baudžiamojoje byloje pateiktas nuotraukas bei 2012-01-09 apžiūros protokolą (baudžiamosios b. l. 11-13). Apžiūros metu nustatyta, kad du asmenys - mergina ir vaikinas - prieina prie kasos. 13:42:50 mergina išsitraukia iš piniginės pluoštelį pinigų ir paduoda kasininkei. 13:48:07 merginai paduodamas pluoštas litų bei kelios monetos. Vaizdo įraše matyti, kaip mergina laiko kairėje rankoje paduotus litus ir skaičiuoja juos dešine ranka kupiūromis kiekvieną po 200 Lt, suskaičiuoja 21 kupiūrą po 200 Lt. Kairėje rankoje lieka nesuskaičiuota didesnioji paduotų litų dalis, mergina įsideda popierinius pinigus bei monetas į piniginę ir 13:48:55 skubiai kartu su vaikinu pasišalina iš banko skyriaus.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovė buvo išteisinta, konstatuojant, jog baudžiamojoje byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ji naudojo apgaulę finansinės operacijos metu siekdama gauti per didelę pinigų sumą, nėra. R. K., liudytojai M. K. bei J. K. tvirtino apie per didelę iš banko gautą pinigų sumą sužinoję iš visuomenės informavimo priemonių, nes tik tada R. K. perskaičiavo gautus pinigus, ėmėsi priemonių ir juos grąžino, bankas dėl to jokių pretenzijų neturėjo. R. K. nebuvo kilę abejonių dėl per didelio kiekio gautų litų kupiūrų, kadangi Lietuvoje ji lankosi retai. Apgaulės nebuvimo faktą taip pat patvirtina S. C. parodymai, kad valiutos pirkimo operacijos metu ji suklydo. Šių įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad kaltinamosios R. K. kaltė dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, numatyto BK 182 str. 1 d., neįrodyta. Byloje nesurinkta jokių įrodymų patvirtinančių, jog kaltinamoji tyčia, apgaule įgijo svetimą turtą, todėl ji pagal BK 182 str. 1 d. išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, vaizdo įrašas nepatvirtino liudytojos S. C. nurodytų aplinkybių, jog ieškovė patvirtino banko darbuotojos nurodytą svarų sterlingų sumą, dėl ko buvo išmokėta didesnė negu priklausė pinigų suma, tačiau, kaip minėta, vaizdo įrašo apžiūros protokole yra aiškiai nurodyta, jog iš įrašo matyti, kaip ieškovė gavusi šūsnelę kupiūrų po 200 Lt, suskaičiuoja 21 kupiūrą, o likusius pinigus įsideda neskaičiavusi. Be to, ieškovė nurodo tikslią pinigų keitimo priežastį – apsilankymą pas stomatologą Lietuvoje bei apsipirkimą, bei ieškovės atstovė patvirtino, jog pas stomatologą apsilankymas buvo. Todėl tokio didelio sumos skirtumo, akivaizdžiai matomo kupiūrų apimtyje, nepastebėjimas sąlyginai ilgą laiką, net ir atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie skubėjimą ir skirtingas pinigines Anglijos ir Lietuvos valiutoms, nepaneigia ieškovės nepakankamo rūpestingumo ir atidumo, kurie įtakojo aplinkybių, kurios žeidžia ieškovės asmens garbę ir orumą, atsiradimą. Teismas pažymi, kad duomenų apie tai, jog viešai paskelbta informacija būtų pakenkusi artimiausiems socialiniams ryšiams ar įrodymų, jog ieškovė dėl šio įvykio būtų turėjusi sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad įpareigojimas paneigti viešoje erdvėje patalpintą informaciją yra pakankama satisfakcija ieškovei jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti, todėl ieškinio dalis dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities VPK, atmestina (CK 6.250 straipsnis).

Vertinant pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėtais veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. O dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Nagrinėjamoje byloje ieškovų atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), tačiau valstybė turi pareigą taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Ieškovų išteisinimas savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

Ieškovė prašė priteisti jai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, materialinės žalos atlyginimui 3908,59 Lt, neturtinės žalos atlyginimui 10000 Lt iš esmės kvestionuodama šių veiksmų teisėtumą: ikiteisminio tyrimo pradėjimą, prašymų nutraukti ikiteisminį tyrimą atmetimą, kardomosios priemonės ieškovės atžvilgiu taikymą bei apeliacinio skundo dėl 2012-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio padavimą.

BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai, vienas kurių gavus asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2731-738/2012 medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal AB „Ūkio bankas“ pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2012-12-04 apie 13 val. 45 min. AB „Ūkio banko“ Kauno filialo Akropolio aptaravimo skyrius vadybininkė S. C. aptarnaudama klientę, kuri siekė išsikeisti 690 GBP į LTL dėl nepaaiškinamo priežasties ar galimos įtaigos (išblaškymas, dėmesio nukreipimas ar kitokios) išmokėjo klientei 19168,82 Lt sumą t.y. permokėjo 16645,70 Lt (baudžiamosios b. l. 16). Taigi, tačiau baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą.

2012-01-23 advokatė Kristina Česnauskienė pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo (baudžiamosios b. l. 52). 2012-01-25 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras A. Č. informavo advokatė, kad prašymas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-1-00830-11 medžiagos. (baudžiamosios b. l. 51). Pagal BPK 170 str. 4 d. 3 p. tik prokuroras priima sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Be to, spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti taip pat yra išimtinė prokuroro teisė. Prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai.

Atitinkamai būtent prokuroras, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priima sprendimą dėl asmens pripažinimo įtariamuoju, kaip buvo padaryta ir šioje baudžiamojoje byloje ( baudžiamosios b. l. 62). Pastebėtina, kad įtariamosios R. K. paieška buvo paskelbta tik po to, kai nepasiteisino bendradarbiavimas su ja ir jos atstove – 2012-06-06 vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad žinant, jog R. K. gyvena ir dirba Anglijoje, 2012-01-10 jai buvo nusiųstas telefono pranešimas, kurį gavusi pati R. K. paskambino į tarnybinį telefoną ir pažadėjo klausimą dėl grįžimo į Lietuvą procesiniams veiksmas išspręsti balandžio mėn. todėl R. K. 2012-04-17 jai buvo nusiųstas pakartotinis pranešimas, po kurio su tyrėja susisiekė advokatė K. Česnauskienė ir pažadėjo, kad R. K. grįš į Lietuvą 2012 m. gegužės gale, tačiau R. K. neatvyko, jos advokatė su tyrėja nesusisiekė (b. l. 61). R. K. atvyko pas ikiteisminio tyrimo tyrėją tik sužinojusi apie paskelbtą paiešką.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Skiriant asmeniui kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Akivaizdu, kad buvo pakankamo pagrindo manyti, kad R. K. slapstosi nuo tyrimo, todėl jai 2012-07-25 buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (baudžiamosios b. l. 69). Pažymėtina, kad minėta kardomoji priemonė, ieškovės atstovės prašymu buvo panaikinta 2012-07-31 (baudžiamosios b. l. 83-84). Kartu nustatytina, kad pranešimo apie įtarimą įteikimas nepreziumuoja asmens kaltės, tad pagrindo nerimauti, ypač, esant įsitikinimui apie savo nekaltumą, nebuvo. Ieškovės teiginiai apie sutrikusią emocinę būseną neparemti jokiais medicinos įstaigų dokumentais, todėl laikytini neįrodytais. Teismas sutinka, kad įtarimų įteikimas gali sukelti ieškovei neigiamas emocijas, tačiau šios aplinkybės turi būti patvirtintos medicinos įstaigų dokumentais. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras pasinaudojo įstatymo suteikta teise skųsti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-27 nuosprendį, kuriuo R. K. buvo išteisinta, ir šis valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro procesinis veiksmas yra visiškai teisėtas (baudžiamosios b. l. 138-140).

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, joje nenustatyta baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nuosprendžiu nebuvo konstatuota, kad R. K. atžvilgiu būtų atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai. Pastebėtina, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe baudžiamojo proceso tvarka skųsti procesinius dokumentus, o kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, kaip minėta, buvo operatyviai pakeista kita kardomąja priemone, neribojančia atsakovės laisvo judėjimo teisės. Remiantis šiais motyvais nustatytina, kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti.

Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.). Kadangi nenustatyta, jog R. K. atžvilgiu būtų atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai, visos su kelionėmis į Lietuvą iš Anglijos susijusios išlaidos nelaikytinos atlygintinais nuostoliais, ir ieškovei iš atsakovės nepriteistinos. Dėl išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad procese, kuriame ieškovė buvo išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ją gynė pačios ieškovės iniciatyva kviesta advokatė. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas (BPK 103 str.). Jei nustatoma, jog asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Kadangi šioje byloje nėra konstatuota pažeidimo prieš ieškovę fakto, todėl išlaidos jos pačios iniciatyva kviestos ir procese dalyvavusios advokatės išlaidoms apmokėti, nėra priteistinos.

Taigi, šiuo atveju, darytina išvada, kad nėra nustatyta civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti būtinų sąlygų, todėl ieškovės prašymas atlyginti 3908,59 Lt turtinę ir 10000 Lt neturtinę žalą, netenkinamas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, b. l. 108-110).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies:

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, viešai paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio 2011 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. 384 sp žiniasklaidai paskleistus duomenis, nurodant, kad R. K. nėra įtariama ir kaltinama 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro „Akropolis“ esančiame AB „Ūkio bankas“ aptarnavimo skyriuje sukčiavimo būdu užvaldžiusi bankui priklausančius 16 645,70 Lt;

Pripažinti, kad R. K. vaizdo nuotraukos, pavadintos „įtariamosios“ patalpinimas viešosiose informavimo priemonėse: 2011 m. gruodžio 16 d. interneto portale www.delfi.lt straipsnyje „Kauno „Akropolyje“ padirbėjo sukčiai“, 2011 m. gruodžio 16 d. laikraštyje „15 min.“, 2011 m. gruodžio 17 d. interneto portale www.lrytas.lt straipsnyje „Praturtėjusią porą įtaria sukčiavimu“; 2012 m. kovo 2 d. savaitraštyje „15min.“ Nr. 7(1125), straipsnyje „Sukčiai ar banko klaidos“ su duomenimis, kad AB „Ūkio bankas“ aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt“, yra R. K. garbę ir orumą žeminantys duomenys;

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, į. k. 191008196, atsakovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pamokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Žemaitienė