- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-1179-254/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto prokuratūra
procesinio dokumento kategorijos: 22.7; 26.6; 121.14; 121.18.
2013 m. birželio 21 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-509-713/2013 pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, dėl garbės ir orumo gynimo, trečiasis asmuo Kauno miesto prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovę viešai paneigti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Kauno AVPK) Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio 2011 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) sp (b. l. 10) žiniasklaidai paskleistus duomenis, nurodant, kad ieškovas nėra įtariamas ir kaltinamas 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančiame AB Ūkio banke aptarnavimo skyriuje sukčiavimo būdu užvaldęs bankui priklausančius 16 645,70 Lt; pripažinti, kad ieškovo vaizdo nuotraukos, pavadintos „įtariamojo“, patalpinimas viešosiose informavimo priemonėse 2011 m. gruodžio 16 d. interneto portalo www.delfi.lt straipsnyje „Kauno „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gruodžio 16 d. savaitraščio „15 min.“ straipsnyje „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gruodžio 17 d. interneto portalo www.lrytas.lt straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, 2012 m. kovo 2 d. savaitraščio „15min“ Nr. 7(1125) straipsnyje „(duomenys neskelbtini) su duomenimis, kad AB Ūkio banko aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt, yra ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys ir priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Byloje kilęs valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje – paskelbiant informaciją viešosiose informavimo priemonėse, nurodžius nusikalstamos veikos aplinkybes ir su jomis galimai susijusius asmenis su jų nuotraukomis, siekiant operatyviai išaiškinti nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pasireiškusią valiutos keitimo operacijos metu, sukčiavimo būdu užvaldžius banko pinigus (16 645,70 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę viešai paneigti Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio 2011 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) sp žiniasklaidai paskleistus duomenis, nurodant, kad ieškovas nėra įtariamas ir kaltinamas 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančiame AB Ūkio banko aptarnavimo skyriuje sukčiavimo būdu užvaldęs bankui priklausančius 16 645,70 Lt; pripažino, kad ieškovo vaizdo nuotraukos, pavadintos „įtariamojo“, patalpinimas viešosiose informavimo priemonėse: 2011 m. gruodžio 16 d. interneto portale www.delfi.lt, 2011 m. gruodžio 16 d. laikraštyje „15 min.“, 2011 m. gruodžio 17 d. interneto portale www.lrytas.lt, 2012 m. kovo 2 d. laikraštyje „15min.“, Nr. 7(1125), su duomenimis, kad AB Ūkio banko aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt, yra ieškovo garbę ir orumą žeminantys duomenys; priteisė ieškovui iš atsakovės 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų. Iš byloje esančių ieškovo ir jo sesers R. K. nuotraukų teismas nustatė, kad ieškovas nedalyvavo atliekant valiutos keitimo operaciją, jis nesusijęs su pinigų gavimu. Valiutos keitimo operacijoje dalyvavo ieškovo sesuo R. K.. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinys (atstovo), atsakingas už ryšius su visuomene, gali informuoti visuomenę apie nusikalstamas veikas ir be prokuroro leidimo, tačiau tik duomenis apie akivaizdų nusikalstamos veikos įvykį, laikantis LR Generalinio prokuroro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1-48 pavirtinų „Ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo rekomendacijų“ (toliau Rekomendacijų) II skyriuje nustatytų principų (14 punktas), ir svarbu nepažeisti teisėtumo, etiškumo, proporcingumo principų. Kauno AVPK kreipėsi į visuomenę pagalbos, neišsiaiškinęs pinigų perdavimo aplinkybių, neišsiaiškino ar yra nusikaltimo sudėtis, ar pakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog 2011 gruodžio 16 d. kreipiantis į visuomenę jau buvo žinoma informacija, kad banko darbuotoja padarė klaidą ir buvo aišku, kad asmuo keitęs valiutą neatliko veiksmų, sudarančių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo, požymių. Sukčiavimo pagrindinis požymis – apgaulė. Įtarimas ieškovui nebuvo pareikštas, jis buvo apklaustas tik liudytoju (b. l. 80–81, 82). Ieškovo seseriai R. K. įtarimas buvo pareikštas, ji buvo teisiama, tačiau įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 d. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2731-738/2012 išteisinta. Kauno AVPK neįrodė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis).
2. Dėl garbės ir orumo gynimo. Asmens garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą, kurią ieškovas byloje įrodė: 1) duomenų paskleidimo ir jų 2) neatitikimą tikrovei faktą (Kauno APVK pranešimas žiniasklaidai), 3) faktą kad duomenys yra apie ieškovą (vaizdo nuotraukos), 4) faktą, kad duomenys žemina jo garbę ir orumą (paskelbta informacija apie padarytą nusikaltimą). Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nereiškia, kad duomenys žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2006 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006 ir kt.). Tačiau, teismo nuomone, atsakovės paskelbtas teiginys „sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius pinigus“; „įtariamųjų nuotraukos“, šių nuotraukų išviešinimas yra žeminančio pobūdžio, nes teigiama apie ieškovo padarytą teisės ir moralės, netinkamą, negarbingą, nesąžiningą elgesį. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų atlikęs nusikalstamus veiksmus, būtų elgęsis nesąžiningai ir negarbingai, todėl paskelbta informacija apie padarytą nusikaltimą ir vaizdo nuotraukų patalpinimas viešoje erdvėje žeidžia ieškovo asmens garbę ir orumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas Kauno S. D. vidurinės mokyklos yra charakterizuojamas kaip pareigingas, besistengiantis atlikti visas užduotis, atidus pamokų metu, aktyvus, besidominti fotografija, teisingas, mėgstamas draugų, padedantis jiems ir vyresniems žmonėms (b. l. 28-29). Byloje apklaustos liudytojos N. U. (auklėtoja), N. K. (kaimynė) ir J. K. (motina), ieškovą apibūdino kaip dorą pilietį. Kadangi Kauno AVPK neįrodė, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis), teismas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę viešai paneigti paskleistus duomenis ir pripažinti, kad ieškovo vaizdo nuotraukos, pavadintos „įtariamojo“ žeidžia jo garbę ir orumą, tenkino.
3. Dėl neturtinės žalos. Pripažinus, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Byloje esanti medicininė pažyma patvirtina, jog dėl nagrinėjamo įvykio sukelto streso, sutriko ieškovo sveikata (nustatytas depresinis sindromas), be to, ieškovo išgyvenimus patvirtina liudytojos N. U., N. K., J. K. (b. l. 105, 108-109) (CPK 177 straipsnio 1–3 dalys). Teismas, įvertinęs, jog ieškovas neturi jokio turto (b. l. 25-25), negauna pajamų (b. l. 123), nėra viešas asmuo, nustatė 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų. Informacija žiniasklaidoje buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pradžioje ir ši informacija atitiko tikrovę, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, kad per didelė išmokėta pinigų suma buvo įgyta sukčiavimo būdu. Siekdama greitai, išsamiai ir per kuo trumpesnį laiką atskleisti nusikalstamą veiką, Kauno AVPK VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų transporte tyrimo skyriuje vyresnioji tyrėja R. Č., suderinusi su tyrimą kuruojančiu prokuroru, kreipėsi į Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus Ryšių su visuomene poskyrį dėl informacijos paskelbimo spaudoje. Žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbta informacija, kad policija prašo pagalbos, ir įdėtos dviejų jaunuolių: merginos ir vaikino, nuotraukos, padarytos pagal vaizdo medžiagą. Tuo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo nei jaunuolių asmens tapatybės, nei galimų jų bendradarbiavimo motyvų. Informacijos paskelbimas davė realios naudos, nes netrukus atsiliepė liudininkas, kuris atpažino asmenis ir padėjo nustatyti jų tapatybę. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, buvo paskelbta informacija žiniasklaidoje, nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir su jomis galimai susiję asmenys, todėl jie įvardyti kaip įtariamieji, tačiau neįvardyti nusikaltėliai ar nusikalstamą veiką padarę asmenys. Nustatyta, kad ieškovas su R. K. į AB Ūkio banko skyrių atvyko 2011 m. gruodžio 4 d. pasikeisti valiutos. Banko tarnautoja keisdama pinigus suklydo ir atidavė triskart daugiau pinigų nei priklausytų. Atsakovė mano, kad gaunant tokią didelę pinigų sumą neįmanoma nesuprasti, kad padaryta klaida, tačiau jaunuoliai į tai nesureagavo. AB Ūkio banko skyriui permokėti pinigai buvo grąžinti tik 2012 m. sausio 23 d. Todėl ieškovas galimai žinojo, kad sesuo gavo triskart daugiau pinigų, negu jai priklausė. Tik paskelbimas žiniasklaidos priemonėse davė tinkamą rezultatą, nes jeigu nebūtų spaudoje paskelbta informacija ir neišplatintos abiejų jaunuolių nuotraukos, neaišku kaip greitai būtu nustatyta šių asmenų tapatybė ir išspęstas klausimas dėl pinigų grąžinimo.
2. Dėl garbės ir orumo gynimo. Teismas netinkamai pritaikė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pateikta informacija žiniasklaidai tuo metu atitiko tikrovę.
3. Dėl neturtinės žalos. Žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal CK 6.271 straipsnį privalo atlyginti valstybė, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus. Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, ieškovas teigė, kad dėl žiniasklaidoje paskleistų duomenų sumažėjo jo bendravimo galimybės, nusisuko nuo jo dalis draugų ir pažįstamų, pablogėjo reputacija, sutriko miegas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas neįrodė, kad dėl Kauno apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti 2013 m. vasario 20 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šiais motyvais:
1. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad tyrėja elgėsi teisėtai, kad buvo tinkamai suderinta skelbiama informacija. Pagal Rekomendacijų 5 punktą leidimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis spaudoje – rašytinis dokumentas, kuriame prokuroras nurodo skelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų turinį ir apimtį. Toks leidimas privalo būti saugomas ikiteisminio tyrimo byloje (13 p.). Bylos medžiaga patvirtina, kad prokurorui buvo tik žodžiu pranešta apie ketinimą skelbti, tačiau nebuvo gautas raštu nei pritarimas, leidimas skelbti, nei konkretūs duomenys, jų turinys. Kadangi policijos komisariato tyrėja neturėjo atitinkamo rašytinio leidimo, todėl jos veiksmai, kuriais ji savo nuožiūra parinko duomenis ir nurodė skelbti, yra neteisėti. Pagal pateiktą informaciją, kuri buvo patalpinta viešai, akivaizdu, kad duomenys, jų turinys yra konstatuojamojo pobūdžio. Nepagrįstas skundo argumentas, kad žodis „įtariamasis“ nėra įžeidžiantis ir paskelbimo metu atitiko tikrovę. Nurodymas žiniasklaidai buvo duotas viešai paskelbti ir pavadinti asmenis ne tik įtariamaisiais, bet ir tekstas suformuluotas būtuoju laiku, kad asmenys sukčiavo, užvaldė banko pinigus. Paskelbtos informacijos turinys kalba apie ieškovą kaip apie nusikaltėlį, kuris sukčiaudamas užvaldė banko pinigus. Informacija akivaizdžiai įžeidžianti, žeminanti asmens garbę ir orumą viešai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtino, kad ieškovas niekada nebuvo įtariamuoju, nesant faktinių duomenų įtarimui pareikšti, jis nebuvo pareikštas, o apklaustas tik liudytoju. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad paskelbimo metu informacija atitiko tikrovę. Iš viešai išplatintų nuotraukų matyti, kad ieškovas neatliko banke valiutos keitimo. Nors iš nuotraukų pareigūnai akivaizdžiai matė, kad jaunuolis neatliko valiutos keitimo operacijos, o tik stovi, dairosi šalia asmens, keitusio valiutą, visgi šią nuotrauką viešai išplatino. Pareigūnai iš AB Ūkio banko gauto pranešimo taip pat žinojo pinigų per didelio kiekio išmokėjimo priežastį. Bankas buvo nustatęs, kad darbuotoja S. C. atliko darbą nekvalifikuotai, padarė klaidą įspaudžiant kasos aparate skaičius, todėl buvo išmokėtas per didelis pinigų kiekis. Nebe reikalo tyrimo eigoje AB Ūkio bankas nebuvo pareiškęs net civilinio ieškinio, jis nebuvo pripažintas net nukentėjusiu asmeniu. AB Ūkio banko atstovas net pasirašė sutartį, kurioje išreiškė valią, kad nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnai, tyrimo metu žinodami pinigų permokėjimo priežastį, - banko darbuotojos klaidą - neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo viešai skelbti nuotraukas ir ypatingai informaciją, kad asmenys yra įtariamieji, kad jie sukčiavimo būdu užvaldė banko pinigus. Bylos medžiaga patvirtino, kad iš tikrųjų faktinėje tikrovėje niekas nesukčiavo, o R. K. pareikštas įtarimas nepasitvirtino, teisme ji buvo išteisinta nenustačius jos veiksmuose jokio nusikaltimo sudėties.
2. Dėl garbės ir orumo gynimo. Paskleisti duomenys būtuoju laiku apie asmenį kaip įtariamąjį, kuris sukčiavimu būdu užvaldė banko pinigus patalpinant jo nuotrauką, yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys asmens orumą ir garbę. Šioje dalyje taikant vien logiškumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, numatytą CK 1.5 straipsnyje, teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos. Paskelbti duomenys apie tokį asmenį yra smerktini ne tik moralės, bet ir baudžiamojo įstatymo aspektu.
3. Dėl neturtinės žalos. Nepagrįstas skundo argumentas, kad nepateikti jokie įrodymai žalai pagrįsti. Šioje dalyje ieškovas įvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą ir pateikė įrodymus, kuriais vadovaujantis teismas nustatė žalos padarymo faktą ir dydį. Nenuginčytas rašytinis įrodymas iš viešosios medicinos įstaigos, kuris patvirtino, kad po duomenų viešo paskelbimo buvo sutrikusi ieškovo sveikata (b. l. 105), kad jam buvo suteiktos medicininės paslaugos, buvo taikytas gydymas. Tai, kad ieškovas labai išgyveno, patyrė stresą, įtampą dėl tokio viešo duomenų paskelbimo, kas sutrikdė jo pilnavertį gyvenimą, patvirtino liudytojos ieškovo motina J. K., mokytoja ir buvusi klasės auklėtoja N. U. bei pažįstama kaimynė N. K. (b. l. 118–122). Nei teismo posėdžio metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikiami įrodymai, dėl kurių negalima būtų vadovautis pateiktais ieškovo įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka, kad Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio paskleistos žinios (duomenys) neatitinka tikrovės ir pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Todėl būtina atsakyti, ar Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyrio visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija yra tikra, taip pat ar ji nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo.
Nustatyta, kad Kauno AVPK Valdymo organizavimo skyriaus ryšių su visuomene poskyris 2011 m. gruodžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sp pranešimu žiniasklaidai „Policija prašo pagalbos“ (b. l. 10–15) pranešė, kad Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų transporte skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis). Pranešime buvo nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 4 d. apie 13.45 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančiame AB Ūkio banko aptarnavimo skyriuje, atliekant valiutos keitimo operaciją, nenustatyti asmenys sukčiavimo būdu užvaldė bankui priklausančius 16 645,70 Lt. Pranešime nurodyta, kad iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų pateikto vaizdo įrašo apie minėtą įvykį, buvo padarytos įtariamųjų nuotraukos. Nusikaltimų transporte tyrimo skyrius prašė, atpažinusius nuotraukoje asmenis ir turinčius informacijos apie jų buvimo vietą, paskambinti skyriaus pareigūnams. Pranešimo duomenys su 4 fotonuotraukomis (b. l. 12–15) buvo išsiuntinėti (b. l. 11) laikraščių redakcijoms, Televizijų redakcijoms ir viešai paskelbti visuomenės informavimo priemonėse: 1) 2011 m. gruodžio 16 d. (76) interneto portalo www.delfi.lt straipsnyje „Kauno „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16); 2) 2011 m. gruodžio 16 d. savaitraštyje „15 min.“ „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“; 3) 2011 m. gruodžio 17 d. (36) interneto portalo www.lrytas.lt straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17); 4) 2012 m. kovo 2 d. savaitraštyje „15min“, Nr. 7(1125), straipsnyje „(duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 19, 23, 106).
Byloje neginčijama, jog prokurorui buvo tik žodžiu pranešta apie ketinimą viešai skelbti aukščiau nurodyto turinio informaciją. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Rekomendacijose numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba ikiteisminio tyrimo įstaigos padalinys (atstovas), atsakingas už ryšius su visuomene, gali informuoti visuomenę apie nusikalstamas veikas ir be prokuroro leidimo, tačiau tokie duomenys turi būti apie akivaizdų nusikalstamos veikos įvykį (14 punktas). Rekomendacijų 5 punktas duomenis apie akivaizdų nusikalstamos veikos įvykį apibūdina kaip viešai žinomą informaciją apie nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką ir kitas esmines aplinkybes. Šiuo atveju negalima pripažinti, kad valiutos keitimo operacijos metu iš nuotraukų ir vaizdo įrašo galima buvo spręsti apie akivaizdžią ieškovo padarytą nusikaltimą veiką ir kitas esmines jos aplinkybes, todėl pritartina atsiliepimo argumentui, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai suderino skelbiamą informaciją. Pagal Rekomendacijų 5 punktą prokuroro leidimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis spaudoje – rašytinis dokumentas, kuriame prokuroras nurodo ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojui, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros padaliniui (atstovui), atsakingam už ryšius su visuomene, skelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų turinį ir apimtį. Toks leidimas privalo būti saugomas ikiteisminio tyrimo byloje (13 p.). Šiuo atveju negavus prokuroro raštu nei pritarimo (leidimo) skelbti, nei konkrečių duomenų (jų turinio), o ikiteisminio tyrimo įstaigos padaliniui (atstovas), atsakingam už ryšius su visuomene, savo nuožiūra parinkus duomenis, buvo pasielgta neteisėtai. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog taip buvo pasielgta siekiant greitai, išsamiai ir per kuo trumpesnį laiką atskleisti nusikalstamą veiką, įtakos veiksmų teisėtumui neturi, nes Rekomendacijose aiškiai įtvirtina ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo tvarka, kurioje apeliantės nurodytos išimtys nenurodytos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje yra įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu kol kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Paminėtų Rekomendacijų tikslus laikymasis garantuoja asmens šią konstitucinę teisę, o jų nesilaikymas, suponuoja neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.
Taip pat negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog šiuo atveju paskelbti duomenys atitiko tikrovę, net jeigu laikyti, jog ji buvo pateikta ikiteisminio tyrimo pradžioje, kuomet, jos teigimu, buvo pakankamas pagrindas manyti, jog per didelė išmokėta suma buvo įgyta sukčiavimo būdu. Byloje apeliantė neginčija aplinkybės, jog 2011 gruodžio 16 d. kreipiantis į visuomenę jau buvo žinoma informacija, kad banko darbuotoja S. C., atlikdama finansinę operaciją, pati suklydo padariusi sąskaitybos klaidą ir savanoriškai pateikusi R. K. 16 645,70 Lt didesnę pinigų sumą nei priklausė pagal sandorio (sutarties) sąlygas. Tokiu atveju pagrįstai buvo galima manyti, jog neteisėtą turto (pinigų) įgijimą lėmė valiutos keitimo ūkinę operaciją atlikusios banko darbuotojos klaida, o ne ieškovo sesers ir ieškovo apgaulė. Vadinasi jau tuo metu turėjo būti aišku, kad asmuo keitęs valiutą neatliko veiksmų, sudarančių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. sukčiavimo, požymių. Tuo labiau, kaip pabrėžia ieškovas, tyrimo eigoje AB Ūkio bankas nebuvo pareiškęs net civilinio ieškinio, jis nebuvo pripažintas net nukentėjusiu asmeniu. Priešingai, AB Ūkio banko atstovas pasirašė sutartį, kurioje išreiškė valią, kad nebūtų taikyta baudžiamoji atsakomybė.
Kita vertus, apeliantė, įrodinėdama, jog tuo metu paskelbta informacija atitiko tikrovę, pati nurodo, jog tuo metu nebuvo žinomi bendradarbiavimo motyvai. Tačiau nurodymas žiniasklaidai buvo duotas viešai paskelbti ir pavadinti asmenis ne tik įtariamaisiais, bet ir tekstas suformuluotas būtuoju laiku, kad asmenys sukčiavo, užvaldė banko pinigus. Paskelbtos informacijos turinys kalba apie ieškovą kaip apie nusikaltėlį, kuris sukčiaudamas užvaldė banko pinigus. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje, kurioje R. K. buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vertindami kaltinime suformuluotos apgaulės pagrįstumą, teismai sprendė, jog R. K. nepastebėjo banko darbuotojos klaidos (visų pinigų neperskaičiavo), su banko darbuotoja nebendravo (tik finansinės operacijos pabaigoje ieškojo smulkių pinigų grąžai). Ieškovas niekada nebuvo įtariamuoju, nesant faktinių duomenų įtarimui pareikšti, jis nebuvo pareikštas, o apklaustas tik liudytoju (b. l. 80–81, 82). Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog informacija skelbiama viešai laikantis Rekomendacijų II skyriuje nustatytų principų (14 punktas): teisėtumo, etiškumo ir proporcingumo (12.1 punktas); nekaltumo prezumpcijos (12.2. punktas); asmens duomenų ir privataus gyvenimo, nepilnamečių teisių apsaugos (12,3. punktas); pagarbos ir lygiateisiškumo proceso dalyvių atžvilgiu ir kt. (12.7.punktas). Kauno AVPK kreipėsi į visuomenę pagalbos, neišsiaiškinęs pinigų perdavimo aplinkybių, neišsiaiškino ar yra nusikaltimo sudėtis, ar pakanka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą. Tuo labiau, jog iš apsaugos darbuotoju pateikto vaizdo įrašo apie minėtą įvykį, kurių pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė nuotraukas, patalpintas viešojoje erdvėje, akivaizdžiai matyti, jog ieškovas neatliko valiutos keitimo operacijos, o tik stovi šalia asmens, keitusio valiutą. Pareigūnai tiriantys bylą yra įstatymo aiškinimo, taikymo žinovai ir jų pareiga ginti interesus tik teisėtomis, įstatyme numatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tyrimo metu žinodami pinigų permokėjimo priežastį – banko darbuotojos klaidą – neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo viešai skelbti nuotraukas, ypatingai informaciją, kad asmenys yra įtariamieji, kad jie sukčiavimo būdu užvaldė banko pinigus. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, jog teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje įtvirtinta, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Paskleisti duomenys būtuoju laiku apie asmenį kaip įtariamąjį, kuris sukčiavimu būdu užvaldė banko pinigus patalpinant jo nuotrauką, yra akivaizdžiai įžeidžiantys, žeminantys asmens orumą ir garbę. Paskelbti duomenys apie tokį asmenį yra smerktini ne tik moralės, bet ir baudžiamojo įstatymo aspektu. Todėl taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kuomet nustatytos ir kitos dvi būtinosios sąlygos (žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys) (CK 6.247, 6.249, 6.250 straipsniai). Byloje nenuginčytas rašytinis įrodymas iš viešosios medicinos įstaigos (b. l. 105), kuris patvirtina, kad po duomenų viešo paskelbimo buvo sutrikusi ieškovo sveikata, todėl jam taikytas gydymas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kuri parinkta įvertinus šios situacijos aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš priešinius reikalavimus reiškusios proceso šalies – apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis 1 dalies 1 punktas) priteistinos 200 Lt ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 144–145).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (apeliantės) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.