- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1255-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inglasas”
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inglasas” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inglasas” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Inglasas” (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš UAB „Erteka“ (toliau – atsakovė) 170 000 Eur negrąžintą paskolą, 160 962 Eur sumokėtus už neperduotus įrengimus ir 9 759,70 Eur kompensuojamąsias ikiteismines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – negyvenamosioms patalpoms, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 346 196 Eur. Nurodė, kad tikėtinai pagrindė savo ieškinį, ieškinio suma didelė, egzistuoja rizika, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė, norėdama išvengti galimo didelės sumos praradimo, gali imtis priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie galimus nesąžiningus atsakovės veiksmus. Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad atsakovė ateityje gali vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, kad atsakovė atliko ar ketina atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), kas galėtų apsunkinti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo šioje byloje vykdymą. Todėl nesant privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kad priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
1. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Ieškovė pareikšdama ieškinį dėl 340 721,70 Eur skolos ir palūkanų priteisimo, pagal paskolos sutartį, kuri realiai įvykdyta, ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kuri dėl atsakovės kaltės (dalies įrengimų pardavimo tretiesiems asmenims) nutraukta, o ieškovės sumokėtas avansas negrąžintas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė, nes iki ieškinio padavimo atsakovė skolos ieškovei neginčijo ir šalys vedė derybas dėl skolos padengimo išdėstymo.
4.2. Iš atsiliepimo į ieškinį ieškovė sužinojo, kad nuo 2018 m. pavasario Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-66-278/2020 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurią iškėlė dabartinis atsakovės vadovas R. Š. buvusiam atsakovės vadovui E. T. ir atsakovei. Šioje byloje priimta 2019 m. gruodžio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (administratoriaus paskyrimo, administratoriui perdavimo E. T. priklausančių atsakovės akcijų balsavimo teises), po kurios priėmimo vyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu, be kita ko, atsakovės vadovu ir pagrindiniu akcininku (padidinus atsakovės įstatinį kapitalą), tapo R. Š. Minėtą nutartį panaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-321-326/2020.
4.3. Taip pat paaiškėjo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5169-488/2020 pagal E. T. ieškinį atsakovei dėl akcininkų susirinkimų nutarimų, kuriais R. Š. paskirtas atsakovės vadovu ir padidintas atsakovės įstatinis kapitalas, pripažinimo negaliojančiais. Teisminiai atsakovės akcininkų tarpusavio ginčai ieškovei sukėlė įtarimus, kad jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
4.4. Ieškinio suma atsakovei yra labai didelė, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė nekilnojamojo turto turi nedaug daugiau už pareikštą ieškovės ieškinį. O apie atsakovės kilnojamąjį turtą ir turtinę padėtį ieškovei sužinoti nepavyksta, nes atsakovė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi nei 2018 m., nei 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovė tik 2020 m. gegužės 14 d. Juridinių asmenų registrui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m., todėl tikėtina, kad tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, tokio teismo sprendimo priėmimas pats savaime neužtikrintų tinkamos ieškovės galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų atstatymo.
4.5. Nesąžiningus ketinimus įrodyti sunku, o jeigu atsakovė nesąžiningus ketinimus jau įvykdė, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus pavėluotas, įvertinus atsakovės turimo nekilnojamojo turto dydį, kuris antstolių areštuotas kitų atsakovės skolų išieškojimo užtikrinimui. Atsakovė atsiliepime ieškinį neneigė, kad yra skolinga nemažas sumas kreditoriams, dėl jų dalies tebevyksta teisminiai ginčai ir antstoliai vykdo išieškojimus. Atsakovė Juridinių asmenų registrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės turtinė padėtis nežinoma. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina grėsmės atsiradimo tikimybė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
4.6. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir atsakovės teisių bei teisėtų interesų nesuvaržytų daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes atsakovei nebūtų uždraudžiama nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudoti, ji tinkamai prižiūrėti, išlaikyti, vykdyti verslą ir pan., todėl teismas nepagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas išskyrė dalį šios bylos ir ją perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Taigi, byloje nagrinėjamo ieškinio suma sudaro nebe 340 721,70 Eur, o 175 783,70 Eur.
5.2. Ieškovė nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri rodytų atsakovės atliktus ar atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus. Ieškovei žinoma, kad atsakovė yra padengusi visas skolas kreditoriams, turintiems vykdytinas reikalavimo teises. 2019 m. gruodžio 6 d. pasikeitus atsakovės vadovui atsakovė dėjo maksimalias pastangas, kad visi įsiskolinimai kreditoriams butų padengti ir jų niekaip nevengė. Nors 2019 m. pabaigoje iš atsakovės buvo priverstinai išieškoma didesnė nei 520 000 Eur suma visų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, per vos daugiau nei pusmetį nuo atsakovės vadovų pasikeitimo atsakovė sugebėjo atkurti savo veiklą ir grąžinti visus įsiskolinimus.
5.3. Dalis atsakovės turto yra registruota viešuosiuose registruose ir ieškovė gali matyti visą atsakovės valdomą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė gerokai viršija ieškinio reikalavimus. Iš 2017 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų galima matyti kokios vertės trumpalaikio turto atsargas įprastai turi atsakovė ir kad jų vertė (t. y. net nevertinant nekilnojamojo turto) dešimtimis kartų viršija ieškinio reikalavimo sumą. Ieškovei žinoma, kad 2019 m. gruodžio 6 d. pasikeitus atsakovės vadovui naujasis vadovas užsakė 2018 ir 2019 m. atsakovės buhalterinės apskaitos atkūrimo paslaugas, kurios buvo reikalingos dėl ankstesnio atsakovės vadovo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kurių pagrindu atsakovė galėtų patvirtinti savo 2018 ir 2019 m. finansines ataskaitas. Atkūrus buhalterinės apskaitos duomenis viešiesiems registrams bus pateikti visi likę finansinės atskaitomybės dokumentai.
5.4. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-66-278-2020, kurioje atsakovės akcininkas R. Š. yra pareiškęs ieškinį dėl buvusio atsakovės vadovo veiklos tyrimo pradėjimo ir neteisėtų veiksmų nustatymo. Šioje byloje atsakovė pritaria akcininko R. Š. ieškiniui ir tiek atsakovė, tiek akcininkas mato poreikį, kad būtų ištiriama atsakovės buvusio vadovo E. T. veikla vadovavimo atsakovei laikotarpiu. Būtent pastarasis vadovas ir buvo priežastis visų atsakovei kilusių finansinių sunkumų, kuriuos, pasikeitus atsakovės vadovui, atsakovei pavyko įveikti. Minėtoje byloje nebus paveikiamos atsakovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir ji neparodo atsakovės nesąžiningumo – joje bus nustatomi buvusio vadovo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu atsakovė galės formuoti ieškinį dėl civilinės atsakomybės buvusiam vadovui taikymo – tai didins, o ne mažins atsakovės turtą.
5.5. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5169-488-2020, kurioje vienas atsakovės akcininkų ginčija atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Šios bylos rezultatas nepaveiks šios bylos, nes nuo to iš esmės nepasikeis atsakovės turtinė padėtis.
5.6. Labai tikėtina, kad atsakovei apskritai nebuvo suteikta paskola, o sumokėtos atsakovei jau priklausiusios lėšos – paskolą atsakovei suteikė buvęs atsakovės vadovas, kuris operavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis ir kuris galbūt sąmoningai neapskaitydavo įvairių sandorių atsakovės apskaitoje ir apskritai atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai bei atliko daug kitų neteisėtos veiklos epizodų. Net jei atsakovei ir buvo suteikta paskola, paskolos grąžinimo terminas nepagrįstai sutrumpintas daugiau nei 4 metais sudarant ginčytiną sandorį ir iš atsakovės nepagrįstai reikalaujama paskolos grąžinimo anksčiau laiko. Ieškovei nepagrįstai be atsakovės (kaip skolininkės) sutikimo ir pažeidžiant atsakovės (kaip skolininkės) interesus buvo perleista reikalavimo teisė, kylanti iš paskolos santykių, kurie buvo susiformavę tarp atsakovės ir buvusio atsakovės vadovo. Todėl tarp šalių yra ginčas dėl daugelio su ieškovės įvardijama paskola susijusių aspektų ir byloje teismas įvertins, kuri pozicija yra teisinga.
5.7. Ieškinio suma nėra didelė atsižvelgiant į atsakovės turto dydį ir vertę. Iš atsakovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2017 m. pabaigoje atsakovės ilgalaikio turto (t. y. nekilnojamojo turto) balansinė vertė sudarė daugiau nei 1 mln. Eur (nors reali rinkos vertė yra ženkliai didesnė), o trumpalaikio turto (pagrinde – stiklo apdirbimo įrengimai, kurių perpardavimu atsakovė užsiima) vertė sudarė 1,85 mln. Eur, o bendro turto bendrovė turėjo už 2,9 mln. Eur. Atsakovės nekilnojamojo turto sudėtis iki pat šiol yra nepakitusi, todėl atsakovė yra išlaikiusi visą šį nekilnojamąjį turtą ir jis bus atspindėtas ir 2018 bei 2019 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsakovės trumpalaikio turto kompleksas pastoviai kinta (nes stiklo apdirbimo įrengimai yra nuolat perparduodami), tačiau šiuo metu atsakovė tokio turto turi daugiau nei už 1 mln. Eur.
Šalies argumentai
5.8. Ieškovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios neatitinka rinkos kainos. Atsakovės turto vertę žymiai geriau atspindi Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytos atkuriamosios objektų vertės, kurios naudojamos kaip indikacinės šio turto vertės atsakovės su draudiku sudarytose sutartyse. Siekiamo areštuoti turto vertė (vertinant atkuriamąsias vertes, nors realios rinkos vertės yra didesnės ir už atkuriamąsias vertes) sudaro apie 1,04 mln. Eur. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises disponuoti turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
7. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu.
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
9. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo nustatęs, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, o ieškovė atskirajame skunde įrodinėja esant šią grėsmę, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) 2020 m. birželio 19 d. atsakovės lėšų paskirstymo kreditoriams suvestinę; 2) atsakovės 2017 m. balansą (sutrumpintą) ir pelno (nuostolių) ataskaitą; 3) 2020 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-381-278/2020.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė teikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti šį klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2020 m. birželio 19 d. atsakovės lėšų paskirstymo kreditoriams suvestinė ir atsakovės 2017 m. balansas (sutrumpintas) ir pelno (nuostolių) ataskaita gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl teismas sprendžia šiuos naujus įrodymus priimti ir vertinti. Dėl 2020 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-381-278/2020 apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties pateikimo būtinybės nėra, kadangi teismui minėta nutartis pasiekiama naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
13. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
14. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašydama taikyti atsakovės nekilnojamojo turto (negyvenamųjų patalpų) areštą, nurodė, kad po susipažinimo su atsakovės atsiliepimu į ieškinį, ieškovei tapo aišku, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes su ieškiniu atsakovė nesutinka, ieškinio suma didelė, egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės neprieštarauja ekonomiškumo, proporcingumo, lygiateisiškumo principams.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie galimus atsakovės nesąžiningus veiksmus, kuriais atsakovė galėtų bandyti vengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, bei sprendė, kad ieškovės prašomos taikyti priemonės nebūtų ekonomiškos ir proporcingos.
16. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-66-278/2020 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurią iškėlė dabartinis atsakovės vadovas R. Š. buvusiam atsakovės vadovui E. T. Nurodo, kad Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5169-488/2020 pagal E. T. ieškinį atsakovei dėl akcininkų susirinkimų nutarimų, kuriais R. Š. paskirtas atsakovės vadovu ir padidintas atsakovės įstatinis kapitalas, pripažinimo negaliojančiais. Mano, kad šios aplinkybės didina galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodo, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, o atsakovė vengia vykdyti prievolės ieškovei bei kitiems kreditoriams.
17. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje neegzistuoja aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).
19. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškinio suma nagrinėjamoje byloje sumažėjo – 2020 m. liepos 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas išskyrė dalį šios bylos ir ją perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nutartis įsiteisėjusi. Išskyrus dalį bylos ir ją perdavus nagrinėti kitam teismui, šioje byloje, kurioje ir sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ieškinio suma sudaro nebe 340 721,70 Eur, o 175 783,70 Eur.
20. Taip pat, atsakovė pateikė duomenis apie jos finansinę padėtį: 1) 2020 m. birželio 19 d. atsakovės lėšų paskirstymo kreditoriams suvestinę; 2) atsakovės 2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš atsakovės lėšų paskirstymo kreditoriams suvestinės matyti, kad atsakovė 2020 m. I pusmetį padengė beveik 500 000 Eur sumą, kurią sudarė įsiskolinimai kreditoriams ir vykdymo išlaidos. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovė veiklą vykdo, grąžina skolas, jos finansinė padėtis gerėja. O iš atsakovės 2017 m. balanso (sutrumpinto) ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2017 m. pabaigoje atsakovės ilgalaikio turto vertė viršijo 1 mln. Eur, trumpalaikio turto vertė sudarė 1,85 mln. Eur, o bendro turto atsakovė turėjo už 2,9 mln. Eur. Nors šie finansinės atsakomybės dokumentai atspindi tik 2017 m. atsakovės finansinę padėtį, tačiau nesant duomenų, kad padėtis žymiai pablogėjo, šie duomenys leidžia preliminariai teigti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga. Be to, kaip patvirtina pačios ieškovės byloje pateikti duomenys (Nekilnojamojo turto registro išrašai apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą), atsakovės turimas nekilnojamasis turtas, vien nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis sudaro apie 350 000 Eur.
21. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad sumažėjusi byloje nagrinėjamo ieškinio suma ir duomenys apie atsakovės finansinę padėtį neleidžia daryti išvados, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė ir kad ieškinio patenkinimo atveju, atsakovė neturėtų galimybės ieškovės reikalaujamos sumos padengti.
22. Taip pat būtina įvertinti byloje esančius duomenis ir ieškovės nurodomas aplinkybės, kuriais ieškovė grindžia atsakovės nesąžiningumą, nes itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-407/2020). Atsakovės nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovei kyla pareiga jį įrodyti.
23. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-66-278/2020 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurią iškėlė dabartinis atsakovės vadovas R. Š. dėl buvusio atsakovės vadovo E. T. veiksmų, nesudaro pagrindo vertinti, kad egzistuoja ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo ar netinkamo vykdymo rizika dėl atsakovės nesąžiningumo. Kaip teisingai pažymi atsakovė, byla dėl ankstesnės atsakovės veiklos tyrimo neparodo atsakovės nesąžiningumo pasikeitus vadovams. Minėtoje byloje bus vertinami tik buvusio vadovo veiksmai, o neteisėtiems veiksmams esant nustatytiems, atsakovė galės reikšti ieškinį dėl civilinės atsakomybės buvusiam vadovui taikymo ir taip dar galbūt padidins savo turimą turtą. Todėl spręstina, kad juridinio asmens veiklos tyrimo bylos iškėlimas galėtų reikšti atsakovės galimą nesąžiningumą praeityje, kol jai vadovavo E. T., tačiau pasikeitus ieškovės vadovui, kuris ir kreipėsi dėl atsakovės veiklos tyrimo, atsakovei padengus įsiskolinimus kreditoriams, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė gali vengti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo ar kad dėl atsakovės veiklos tyrimo jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais mažės.
24. Atsakovės veiksmų nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu neleidžia konstatuoti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5169-488/2020 pagal E. T. ieškinį atsakovei dėl akcininkų susirinkimų nutarimų, kuriais R. Š. paskirtas atsakovės vadovu ir padidintas atsakovės įstatinis kapitalas, pripažinimo negaliojančiais. Pritartina atsakovei, kad šios bylos rezultatas nepaveiks nagrinėjamos bylos, nes nuo to iš esmės nepasikeis atsakovės galimybės vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
25. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė vengia ieškovei grąžinti didelės sumos paskolintus pinigus ir sumokėtą avansą už neperduotas prekes yra pirmosios instancijos teisme vykstančio ieškovės ieškinio nagrinėjimo dalykas, dėl šios aplinkybės teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovės sutartinių prievolių ieškovei galimas nevykdymas nėra vertinamas.
26. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi atskirajame skunde pateikti argumentai neleidžia abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.