- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1390-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07998-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Swedbank“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. patikslintą ieškinį atsakovei D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje ieškovo R. L. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovės D. L. (toliau – ir atsakovė) santuokos nutraukimo byloje ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su šalių nepilnamete dukterimi D. L. (toliau – ir vaikas) tvarką: lyginėmis mėnesio savaitėmis (2, 4 ir t. t.) savaitgaliais nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., ieškovui vaiką paimant ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; Nelyginėmis mėnesio savaitėmis nuo trečiadienio 18.00 val. ieškovui vaiką paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir iki penktadienio 8.00 val., nuvežant vaiką į mokyklą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nesutinka leisti ieškovui bendrauti su šiuo metu su ja gyvenančia dukterimi. Nepilnametė duktė yra priklausoma nuo motinos, negali išsakyti savo nuomonės, iki šeimos santykių nutrūkimo ieškovas skyrė daug laiko bendravimui su dukra, turėjo itin artimą ryšį.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškovo prašymu nesutiko ir prašė nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką: ieškovas su dukra susitinka vieną kartą per savaitę, susitikimai trunka ne daugiau nei dvi valandas. Susitikimai gali vykti išimtinai kartu dalyvaujant specialistams (vaiko teisių specialistams ar psichologui) arba tik viešose vietose, į kurias dukrą pristatys ir iš jų paims atsakovė. Kas kartą po įvykusio ieškovo ir dukters susitikimo, ieškovas su atsakove susiderina kito susitikimo datą ir laiką. Dukrai ieškovas privalo leisti bet kuriuo metu paskambinti atsakovei ir parašyti, kad ji atvažiuotų dukrą pasiimti anksčiau, esant nepriimtinam ieškovo elgesiui su dukra.
4. Atsakovė nurodė, jog ji neturi priežasčių neleisti dukrai bendrauti su ieškovu, tačiau kiekvienas susitikimas su ieškovu traumuoja dukrą, ji kaskart grįžta susierzinusi, verkia, teigia, kad daugiau nebenori ieškovo matyti. Susitikimų su dukra metu ieškovas pastoviai šnekėdavo nepriimtinus dalykus apie atsakovę. Pati dukra išreiškė nenorą susitikti su ieškovu dažniau nei vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau nei dvejoms valandoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo byloje nustatė tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
1. Ieškovas su dukra bendrauja lyginių savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimdamas vaiką atitinkamos dienos rytą nuo 10.00 val. iki 10.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
2. Ieškovas bendrauja su dukra trečiadieniais, paimdamas vaiką po pamokų iš mokymosi įstaigos arba, jei pamokos nevyksta, – iš jos gyvenamosios vietos iki 18.00 val., ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
3. Dukters bendravimas su ieškovu pagal šią tvarką vyksta, tik jai kiekvieną kartą aiškiai iš anksto žodžiu ar raštu (ryšio priemonėmis) pareiškus savo sutikimą bendrauti su tėvu.
4. Ieškovas bendravimo su vaiku metu neskleidžia neigiamos informacijos ar nuomonės apie atsakovę.
6. Teismas nustatė, kad šalys šiuo metu gyvena skyriumi ir nesutaria dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Nurodė, kad laikinos vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos nenustatymas gali pažeisti vaiko teisę bendrauti su ieškovu, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti tokią tvarką. Teismo vertinimu, abiejų šalių siūlomos nustatyti laikinos vaiko bendravimo su ieškovu tvarkos yra ydingos. Ieškovo siūloma tvarka gali pakenkti vaiko dienos režimui, o atsakovės siūloma tvarka yra itin minimali, nekonkreti, neproporcingai varžanti tėvo ir dukros bendravimą. Be to, minimalios laikinos bendravimo tvarkos nustatymas būtų neproporcinga priemonė, galinti dar labiau pakenkti tėvo ir dukros tarpusavio ryšiui. Teismo vertinimu, šiuo metu proporcinga priemonė galimiems interesų konfliktams pašalinti būtų bendravimo tvarkos papildymas sąlyga, pagal kurią ieškovas bendravimo su vaiku metu būtų įpareigotas neskleisti neigiamos informacijos ar nuomonės apie atsakovę. Nurodė, jog tėvų bendravimas su vaikais negali būti priverstinis ir vykdomas prieš vaiko valią, todėl teismas į bendravimo tvarką įtraukė papildomą sąlygą, kad bendravimas pagal nustatytą tvarką vyksta tik kiekvieną kartą esant išankstiniam aiškiai išreikštam vaiko sutikimui bendrauti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, nustatant, kad ieškovas su dukterimi bendrauja tokia tvarka:
1. Lyginėmis mėnesio savaitėmis (2, 4 ir t. t.) savaitgaliais nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val., ieškovui vaiką paimant ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą.
2. Nelyginėmis mėnesio savaitėmis nuo trečiadienio 18.00 val. ieškovui vaiką paimant iš vaiko gyvenamosios vietos ir iki penktadienio 8.00 val., nuvežant vaiką į mokyklą.
Šalies argumentai
3. Pašalinti iš skundžiamos nutarties sąlygą, kad „D. L. bendravimas su R. L. pagal šią tvarką vyksta, tik jai kiekvieną kartą aiškiai iš anksto žodžiu ar raštu (ryšio priemonėmis) pareiškus savo sutikimą bendrauti su tėvu“. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas nesivadovavo teismų suformuota praktika, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintos tėvo ir vaiko teisės ir teisėti interesai. Todėl turi būti pilnai patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos tėvo ir dukters bendravimo tvarkos nustatymo;
1.2. Teismas turėjo prašymą nagrinėti teismo posėdyje, o ne rašytinio proceso tvarka, kad būtų pašalintos abejonės bei užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai;
1.3. Teismas besąlygiškai patikėjo atsakove, neapgynė vaiko interesų, netinkamai taikė įstatymą, sudarė sąlygas atsakovei ir toliau piktnaudžiauti motinos valdžia, tokiu būdu darant vaikui nepataisomą žalą;
1.4. Iš nutarties turi būti pašalinta sąlyga, kad bendravimas nustatyta tvarka vyksta vaikui pareiškus savo sutikimą bendrauti su tėvu, kadangi vaikui esant atsakovės įtakoje bei esant atsakovės neigiamai pozicijai dėl tėvo ir vaiko bendravimo, vaikas tokio sprendimo nepriimtų savarankiškai;
1.5. Atsakovė ne tik riboja vaiko bendravimą su tėvu, tačiau vaikui girdint įžeidinėja ieškovą, vadindama jį necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu žemindama tėvą vaiko akivaizdoje bei formuodama vaikui neigiamas emocijas tėvo atžvilgiu. Tokie atsakovės veiksmai nepateisinami nei teisės, nei moralės požiūriu, nes vaikui formuojamas tėvo atstūmimo sindromas. Atsakovė siekia, kad vaiko ir tėvo ryšys visiškai nutrūktų;
1.6. Į bylą ieškovo pateiktas garso įrašas patvirtina, kad ieškovo pokalbio su dukra metu dukra tik pakartoja, jog tėvas negražiai kalba apie motiną, nenurodydama jokių konkrečių žodžių. Šis įrašas patvirtina vaiko nuteikinėjimą prieš tėvą;
1.7. Dėl neigiamos atsakovės įtakos duktė neigia akivaizdžias aplinkybes arba negali paaiškinti tėvo ir vaiko santykių pasikeitimo priežasčių. Dukters kalboje vyrauja pagal amžių jai nebūdingi išsireiškimai, pareikalavimas, kad tėvas atsiimtų savo pareiškimą (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), teigiant, kad jeigu pareiškimo neatsiims, santykiai bus blogesni.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atskirojo skundo reikalavimai nepagrįsti, pažeidžia vaiko interesus ir prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai;
2.2. Nepagrįsti ieškovo teiginiai neva atsakovė trukdo ieškovui bendrauti su dukra. Vaikas yra tokio amžiaus (11 metų), kuomet pats atpažįsta netinkamą tėvų elgesį ir geba padaryti pagrįstas išvadas bei spręsti, kokio pobūdžio bendravimas yra nepriimtinas;
2.3. Dukra ir Vaiko teisių tarnyba pagrįstai nurodė, jog pereinamuoju laikotarpiu bendravimas turi būti be nakvynių;
2.4. Dukters ir tėvo susitikimai vyksta reguliariai. Nors dukra nenorėdama, tačiau motinos skatinama, susitinka su tėvu ir su juo bendrauja;
2.5. Nutartyje esanti sąlyga dėl dukters aiškiai išreikšto pageidavimo susitikimui privalo likti, nes dukrai šiuo metu yra svarbu žinoti, kad niekas nebus daroma prieš jos valią, negerbiant jos nuomonės ir savijautos;
2.6. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų užfiksuoti duomenys paneigia atsakovės dukters nuteikinėjimą prieš tėvą. Priešingai, patvirtina, kad dėl pašlijusių tėvo ir dukters santykių kaltas yra tik tėvo paties elgesys, šmeižiant vaiko motiną. Duktė nurodo, kad su motina jaučiasi saugiai, o dėl tėvo pažymi, kad jai nepatinka, kad tėvas negražiai kalba apie motiną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų ir dokumentų priėmimo
10. Atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo (reg. Nr. DOK-24991), kuriame prašė prijungti 2023 m. rugsėjo 28 d. Socialinių paslaugų centro raštą ,,Dėl pagalbos plano perdavimo“ su priedu – 2023 m. rugsėjo 21 d. Pagalbos planu. Prašyme nurodė, kad plane yra pateikiama reikšminga informacija apie pagalbos ieškovui atkuriant ryšį su vaiku reikalingumą.
11. Ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl susiklosčiusios situacijos (reg. Nr. DOK-26720), prie kurio pridėjo VšĮ „Darnūs namai“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymą SD-40, duomenis apie šalių susirašinėjimą sms, garso įrašus. Ieškovo nuomone, pridedami įrodymai patvirtina apie atsakovės vykdomą dukters nuteikinėjimą prieš ieškovą. Atsakovė atsiliepime dėl ieškovo pateiktų dokumentų prijungimo prašė ieškovo įrodymų neprijungti (reg. Nr. DOK-27625).
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais, pažymi, kad šalių įrodymai yra Kauno apylinkės teismo šalių santuokos nutraukimo byloje, kuri yra tvarkoma elektronine forma. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl gali remtis ir šalių santuokos nutraukimo bylos duomenimis kiek tai yra reikalinga nagrinėjamam klausimui dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tinkamai išspręsti, Atsižvelgiant į tai, šalių pateikti rašytiniai įrodymai neprijungtini.
15. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, kuriose reglamentuotas procesas apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK XVI skyriuje. Nurodytame CPK skyriuje įtvirtinta vienos šalies teisė pateikti atskirąjį skundą, kitos – atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnis). Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims teikti kitų procesinių dokumentų, taip pat ir rašytinių paaiškinimų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat šalių pateiktų prašymų ir atsiliepimo į prašymą pateikimo momentą bei turinį, nustatė, kad juose pateikiami ne tik argumentai dėl naujų įrodymų priėmimo, bet iš esmės siekiama išplėsti savo procesinių dokumentų (atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą) argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šalių prašymus ir atsakovės atsiliepimą į prašymą atsisakoma priimti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsniu, tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo (nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo).
21. Atskiruoju skundu prašoma pakeisti nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovo prašyme nurodytas sąlygas ir iš tvarkos pašalinti sąlygą, numatančią, kad ieškovas su dukra bendrauja tik esant jos sutikimui. Esminis skirtumas nuo ieškovo prašomos ir nustatytos laikinos bendravimo tvarkos yra tas, kad ieškovo tvarkoje bendravimo trukmė yra ilgesnė ir bendravimas vyksta vaiką paimant su nakvynėmis, t. y. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. ir kas antrą savaitę nuo trečiadienio 18.00 val. iki penktadienio 8.00 val.
22. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka savaitgaliais yra identiška bendravimo tvarkai savaitgaliais prašomai nustatyti ieškiniu. Dėl tokios bendravimo savaitgaliais tvarkos turi būti sprendžiama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, atlikus visų bylos įrodymų tyrimą ir vertinimą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovo siūloma tvarka gali pakenkti vaiko dienos režimui. Be to, atskirajame skunde nėra pateikta jokių konkrečių argumentų dėl ieškovo bendravimo su dukra laiko padidinimo. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) rekomendacijoms, kuriose nurodyta, jog siekiant sureguliuoti dukros ir tėvo santykius, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir bendravimo tvarką be nakvynės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktų sąlygų.
23. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių dukra yra 11 metų amžiaus ir faktiškai gyvena su atsakove. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad apklausiamas vaikas pareiškė nenorą bendrauti su ieškovu, nes „susitikus jis negražiai kalba apie mamą, neigiamai atsiliepia apie mergaitės rūbus“. Nors atsakovė teigia, kad skatina dukrą bendrauti su ieškovu ir nedaro bendravimui jokių kliūčių, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie įvykusius ieškovo ir dukters susitikimus pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
25. Sutiktina su ieškovu, kad vaikui gyvenant su atsakove ir dėl jos įtakos tokio amžiaus vaikui, šalių santykių konfliktiškumo, vaiko galimybės savarankiškai priimti sprendimą bendrauti su tėvu yra apribotos. Pažymėtina, kad laikinoje bendravimo tvarkoje nustatytu draudimu - ieškovui susitikimų su dukra metu reikšti neigiamą informaciją ar nuomonę apie atsakovę (4 punktas), yra eliminuota viena iš vaiko Tarnybai nurodytų priežasčių („susitikus jis negražiai kalba apie mamą“), dėl kurios dukra nenori bendrauti su ieškovu. Kita priežastis – ieškovo reiškiamas neigiamas požiūris į vaiko rūbus, negali būti laikoma kliūtimi ieškovui bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galėjo neatsižvelgti į vaiko nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikinos bendravimo tvarkos sąlyga (3 punktas), numatanti ieškovo bendravimo su dukra galimybę tik esant jos sutikimui, yra ydinga ir ribojanti ieškovo teisę bendrauti su vaiku, todėl turi būti pašalinta iš laikinos bendravimo tvarkos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies keistina, iš patvirtintos laikinos ieškovo bendravimo su dukra tvarkos pašalinant sąlygą (3 punktas), numatančią, kad dukters bendravimas su ieškovu pagal šią tvarką vyksta, tik jai kiekvieną kartą aiškiai iš anksto žodžiu ar raštu (ryšio priemonėmis) pareiškus savo sutikimą bendrauti su tėvu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
28. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 060,04 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-27085).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018), todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant šį procesinį sprendimą yra nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį iš dalies pakeisti, iš nustatytos laikinos ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra D. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarkos pašalinti sąlygą (3 punktas), kurioje numatyta, kad dukters bendravimas su ieškovu pagal šią tvarką vyksta, tik jai kiekvieną kartą aiškiai iš anksto žodžiu ar raštu (ryšio priemonėmis) pareiškus savo sutikimą bendrauti su tėvu.
Kita nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.