- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-1263-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15329-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- S. M.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto S. M. prašymas atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė ieškovo S. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo. Nesutikdamas su teismo sprendimu, ieškovas 2012 m. kovo 8 d. pateikė apeliacinį skundą dėl 2012 m. sausio 9 d. sprendimo. Apeliantas prašė teismo atnaujinti procesinį terminą apeliaciniam skundui pateikti, nurodydamas, jog jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba tik 2012 m. vasario 6 d., t. y. iki termino apeliaciniam skundui pateikti pabaigos likus dviem dienoms. Nurodė, kad šios teisinės pagalbos asmenims suteikimas yra susijęs su eilės pagal įstatymą būtinų dokumentų (turto ir pajamų deklaracijos, VSDFV, darbo biržos pažymų) pateikimu ir jų išnagrinėjimu šios pagalbos teikimą organizuojančioje tarnyboje, yra aišku, kad šiems veiksmams atlikti buvo būtinos laiko sąnaudos. Be to, apeliantui teisinę pagalbą teikiančiai advokatei likęs iki termino pabaigos laikas procesiniam dokumentui parengti dėl jos užimtumo nebuvo pakankamas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-06 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatė, kad S. M. tik 2012-02-06, t. y. praėjus mėnesiui laiko po sprendimo paskelbimo, pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, dėl ko netenkino prašymo atnaujinti praleisto termino.
Ieškovas S. M. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti tenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis netenkinti apelianto prašymo yra visiškai nemotyvuota. Pažymi, kad praleisto termino atnaujinimo institutas yra taikomas ne kažkokiais kitais atvejais, o būtent tada, kai įstatymo nustatytieji terminai yra praleidžiami, įvertinus šią aplinkybę yra aišku, jog nutartyje teismo pateikta motyvacija tiek teisiniu, tiek loginiu aspektais yra ydinga. Taigi vertinant ieškovo veiksmus (prašymo dėl teisinės pagalbos VVGTPT vasario 6 d. pateikimą) ir įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimą (30-ies dienų terminas baigėsi vasario 8 d.), yra aišku, kad S. M. dėl teisinės pagalbos parengiant apeliacinį skundą teikimo į VVGTPT kreipėsi įstatymo nustatytam terminui nepasibaigus. Pažymi ir tai, jog ieškovui, atsižvelgiant į turtinę padėtį (t. y. negalėjimą savo lėšomis pasisamdyti advokatą) yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šios teisės realizavimas yra susijęs su eilės pagal įstatymą būtinų dokumentų (turto ir pajamų deklaracijos, VSDFV, darbo biržos pažymų) šią antrinę teisinę pagalbą organizuojančiai tarnybai pateikimu, o šiems veiksmams atlikti yra būtinos laiko sąnaudos. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad apelianto sutuoktinė sausio mėnesį pagimdė vaiką (duomenys apie jos nėštumą ir jo trukmę yra pateikti į bylą) yra aišku, kad kreiptis dėl teisinės pagalbos teikimo anksčiau nei vasario 6 d. neturėjo realios galimybės. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir tuo užkirsdamas galimybę tolesnei bylos eigai, neįvertino aplinkybės, jog tinkamas šios bylos išsprendimas yra reikšmingas ne išimtinai ieškovui asmeniškai, o yra susijęs su kito ieškovo nepilnamečio vaiko, gimusio dabartinėje santuokoje, teisėtų interesų (t. y. vaiko teisės į tinkamą materialinį išlaikymą) apsauga bei teisių realizavimu ir todėl turi viešojo intereso pobūdį. Teismas užkirsdamas kelią bylos eigai nesigilino į tai, jog teisės į apeliaciją atėmimu yra prioritetiškai ginamos tik vieno vaiko teisės į išlaikymą, nors abiejų vaikų teisės į išlaikymą yra lygios ir interesas yra lygiavertis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą J. M. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Argumentas, jog apeliantas negalėjo anksčiau pateikti apeliacinio skundo dėl to, jog S. M. sutuoktinė pagimdė negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Taip pat apelianto teiginys, jog tinkamas bylos išsprendimas yra reikšmingas ne išimtinai jam asmeniškai, o yra susijęs su kito jo nepilnamečio vaiko, gimusio dabartinėje santuokoje, teisėtų interesų apsauga, yra nepagrįstas. Pažymi, kad S. M., būdamas darbingas vyras, privalo elgtis protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, turi garantuoti abiejų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 307 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendimą paskelbė 2012 m. sausio 9 d. (b. l. 64-66, 69-70). Ieškovas S. M. bylą nagrinėjant iš esmės dalyvavo teismo posėdyje, todėl buvo informuotas apie procesinio sprendimo paskelbimą. Kaip matyti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. vasario 6 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, S. M. dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi sprendimo išdavimo dieną, t. y. 2012 m. vasario 6 d. (b. l. 76-78). Pažymėtina, kad paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti – 2012 m. vasario 8 d., o apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas tik 2012 m. kovo 8 d. (b. l. 71-74). Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, motyvuodamas tuo, jog antrinės teisinės pagalbos asmenims suteikimas yra susijęs su eilės pagal įstatymą būtinų dokumentų pateikimu, per visą įstatymo nustatytą laiką buvo aktyvus ir stengėsi realizuoti savo teisę į interesų gynybą teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių priežasčių nevertino, apsiribodamas argumentu, jog ieškovas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė praėjus mėnesiui laiko po sprendimo paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apylinkės teismas kompleksiškai neįvertino visų ieškovo nurodytų aplinkybių, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Kaip matyti iš į bylą pateikto sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, S. M. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta, todėl akivaizdu, jog šio veiksmo atlikimui buvo būtinos laiko sąnaudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas dėl antrinės teisinės pagalbos (tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas dėl pagalbos suteikimo) kreipėsi likus dviem dienoms iki įstatyme nustatytos paskutinės dienos apeliaciniam skundui pateikti dienos, todėl darytina išvada jog ieškovas dėjo pastangas gauti teisinę pagalbą dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl pirmosios instancijos motyvai, jog ieškovas kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos praėjus mėnesiui nuo sprendimo paskelbimo, pripažintini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo teikti teisinę pagalbą ieškovui paskyrus advokatę Jolitą Urbaitytę, ji turėjo pareigą tinkamai atstovauti apeliantui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2007 yra konstatavęs, kad procesinė teisė vesti bylą per atstovą (CPK 51 str.) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 str., 133 str. 2 d.) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo procesinė teisė į apeliaciją galėjo būti pažeista dėl nekvalifikuoto atstovavimo. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdžio protokolo (b. l. 64-66), jame bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo advokatė Jolita Urbaitytė, todėl akivaizdu, jog atstovė žinojo apie teismo sprendimo priėmimo datą ir laiką, sprendimo įsiteisėjimo dieną. Tą pačią atstovę paskyrus atstovauti ieškovui apeliacinės instancijos teisme, likus iki sprendimo įsiteisėjimo trims dienoms, advokatė, būdama profesionali teisininkė, suprasdama, jog nespės surašyti apeliacinio skundo, galėjo pirmosios instancijos teismui pateikti prašymą dėl procesinio termino apeliaciniam skundui pateikti pratęsimo (CPK 77 str.), tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o apeliacinį skundą pateikė praėjus mėnesiui nuo termino skundui paduoti pabaigos. Nors darytina prielaida, kad procesinis terminas praleistas pakankamai ilgą laiko tarpą, esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovas nėra finansiškai pajėgus pasisamdyti kitą profesionalų advokatą atstovauti apeliacinės instancijos teisme, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė, pateikdama skundą praėjus mėnesiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, apeliantui atstovavo nekvalifikuotai, byloje sprendžiamas su vaiko išlaikymu susijęs klausimas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis bei sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą ieškovo apeliaciniam skundui paduoti (CPK 78 str., 307 str. 2 d. 1 p.).
Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, o praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujinamas. Byla su apeliaciniu skundu perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui CPK 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti ieškovui S. M. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo paduoti.
Civilinę bylą Nr. N2-2793-131/2012 su ieškovo S. M. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo perduoti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalyje numatytiems veiksmams atlikti.