- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-3263-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15329-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, teikianti išvadą institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimu nustatyto jo teiktino nepilnamečiam sūnui išlaikymo dydį iki 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis – liko be darbo, 2011 m. liepos mėn. buvo registruotas darbo biržoje, jo pajamas sudaro 560 Lt bedarbio pašalpa, turi kitą šeimą, jo sugyventinė laukiasi, gyvena pas tėvus, kurie jam padeda. Ieškovas neturi galimybių teikti priteisto 500 Lt išlaikymo nepilnamečiui savo sūnui. Jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovas neturi
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, nurodė, kad ieškovas nuo 2011 m. gegužės mėn. nemoka išlaikymo, yra susidaręs įsiskolinimas, visą vasarą nebuvo sūnaus niekur išsivežęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino. Teismas pripažino, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyta išlaikymo suma nepilnamečio sūnaus poreikių ir būtinų vystymosi sąlygų užtikrinimo atžvilgiu yra minimali, nes vaikas norėtų realizuoti savo teisę į papildomą ugdymą, t.y. lankyti būrelius, turi sveikatos problemų, dėl ko jam kas mėnesį reikia pirkti imunitetą stiprinančių vaistų, vitaminų, ligos atveju- kitų vaistų. Atsakovės darbo užmokestis sudaro 1200 Lt per mėnesį, jai reikia išlaikyti butą, pirkti higienos prekių, todėl išlaikymo sumažinimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Be to, ieškovas jaunas, sveikas, kvalifikuotas (profesija- baldų gamintojas), todėl galėtų dirbti ir užsidirbti ne tik savo naujai šeimai, tačiau ir vaiko Dariaus išlaikymui. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinė padėtis nuo 2009 m. vasario 18 d. teismo sprendimo iš esmės pasikeitė, nes jis būsimus pasikeitimus galėjo numatyti, planuoti savo būsimas pajamas bei išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą pakeisti ir nepilnamečiam sūnui D. M. priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės nuo bylos teisme iškėlimo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl sprendimą grindė išvadomis, neatitinkančiomis faktinės situacijos. Ieškovo turtinės padėties pablogėjimas ir pajamų sumažėjimas, bedarbystė, taip pat vaiko gimimas įtakoja ieškovo turtinę padėtį, todėl pagrįstai galima konstatuoti turtinės padėties pasikeitimą.
2. Teismas pažeidė prioritetinę vaikų teisių bei teisėtų interesų apsaugos principą, nes neįvertino, jog remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, jis privalo išlaikyti ne tik vaiką, dėl kurio išlaikymo yra kilęs ginčas, bet privalo materialiai išlaikyti abu savo vaikus. Tvirtina, kad aprūpinant 500 Lt dydžio išlaikymu sūnų Darių, kitas ieškovo sūnus, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, bus paliktas be jokio išlaikymo. Mano, kad turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris užtikrintų bent minimalius abiejų vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. vasario 18 d. teismo sprendimu buvo nustatyta minimali 500 Lt dydžio suma nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, jog ji buvo teismo patvirtinta ne kaip minimali, o šalių bendru sutarimu, pasirašant santuokos nutraukimo sutartį, nes tokio dydžio išlaikymą leido teikti ieškovo pajamos.
4. Teismas neįvertino, kad ieškovas aktyviai ieškojo darbo, registravosi darbo biržoje, tačiau per daugiau nei penkis mėnesius darbo susirasti jam nepavyko. Be to, teismas, teigdamas, kad ieškovas gali dirbti ir užsidirbti, neįvertino ir neanalizavo šiuo metu galiojančio baldininko profesijos paklausos darbo rinkoje, o taip pat daugiau nei trejus metus besitęsiančios nepalankios šalies ekonominės padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovas, būdamas darbingas vyras, privalo elgtis protingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, turi garantuoti nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų užtikrinimą. Vaikų teisės ir teisėti interesai neturi pasikeisti tėvams nutraukus santuoką. Teigia, kad jos žiniomis ieškovas įsidarbino ne pilną darbo dieną, dėl to jo darbo užmokestis sudaro 0,5 MMA, o likusią darbo užmokesčio dalį gauna neoficialiai, kadangi faktiškai jo dirbamas darbo laikas sudaro pilną darbo dieną, t.y. 8 darbo valandas per dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nepilnamečiam sūnui D. M. teikti 500 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas prašo aukščiau minėtu sprendimu nustatytą 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui sumažinti iki 350 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovo prašymo netenkino.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui duomenis, kad jis neturi jokio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto. Tačiau tai nelaikytina esmingai pasikeitusia aplinkybe, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas tokį turtą turėjo, o jo turtinė padėtis pablogėjo jam jo netekus. Tuo tarpu savo prašymą sumažinti sūnaus išlaikymui nustatytos sumos dydį grindžia darbo netekimu, naujos šeimos sudarymu ir naujo vaiko gimimu. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. ieškovui pakeistas darbo užmokestis, sumažinant jį iki 0,5 MMA (b.l. 9). 2011 m. liepos mėnesį ieškovas registruotas darbo biržoje (b.l. 15). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra darbingas, jauno amžiaus asmuo, turintis baldų gamintojo profesiją. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijso teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovo turima profesija suteikia jam galimybes dirbti ir užsidirbti. Apelianto argumentai, kad teismas neįvertino jo turimos profesijos paklausos ir ekonominės padėties darbo rinkoje, nepagrįsti, nes būtent jis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismo aktyvumas šeimos bylose pasireiškia ginant prioritetinius vaikų interesus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo registravimasis darbo biržoje neįrodo jo pakankamų pastangų imtis visų įmanomų priemonių gauti pajamas, atitinkančias jo profesiją bei galimybes. Tuo tarpu apelianto nurodomos kitos aplinkybės - naujos šeimos sukūrimas ir pagausėjimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra numatomi ir planuojami įvykiai, pagal kuriuos turėtų būti planuojamos ir pajamos bei išlaidos. Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apeliantas nuo 2012 m. kovo 12 d. yra dirbantis asmuo. Byloje nėra duomenų apie šiuo metu jo gaunamas pajamas, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad ieškovo materialinė padėtis leidžia jam mokėti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Juolab, kad įvertinus atsakovės gaunamas vidutines mėnesines pajamas (1200 Lt) bei vaiko poreikius (mokyklinio amžiaus, turi sveikatos problemų, nori lankyti būrelius, tačiau motinai neužtenka lėšų) matyti, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis vaikui yra reikalingas, siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto sveikatos būklę, jo jauną amžių, atsakovės turtinę padėtį bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, daro išvadą, kad apeliantas pagal savo galimybes yra pajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymą. Išlaikymo dydžio sumažinimas iki 350 Lt pažeistų šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, dėl ko jis nebegali mokėti 500 Lt per mėnesį sūnui, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti nustatyto D. M. teiktino išlaikymo dydį.
Apelianto argumentai, kad dėl D. M. teiktino išlaikymo dydžio nukentės kito jo vaiko interesai, atmestini. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovo naujoje šeimoje gimęs vaikas yra išlaikomas abiejų tėvų gyvenančių kartu. Tuo tarpu ginčo šalių sūnus D. M. išlaikomas atsakovės, kuriai atitenka kasdieninis vaiko išlaikymas bei priežiūra. Be to, būtina yra atsižvelgti ir į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad mokyklinio amžiaus D. M. poreikiai ženkliai didesni nei mažamečio, kuris, apelianto teigimu, neseniai gimė. Ieškovas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
Dėl nurodytų motyvų ir nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teisingai įvertino ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, D. M. poreikius ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nustatyto išlaikymo dydis yra optimalus, todėl nėra būtinybės jį mažinti. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.