Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Mariaus Bajoro ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Saldainis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3025-580/2018, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovių pareiškimą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 tenkino ieškovės Rovio Entertainment Ltd. ieškinį atsakovėms UAB „PROFISA“ ir UAB „Saldainis“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus teritorinė muitinė. Teismas pagrindą sprendimo už akių priėmimo egzistavimui konstatavo nustatęs aplinkybę, kad atsakovių atstovas per teismo nustatytą terminą byloje nepateikė tripliko.Atsakovės UAB „PROFISA“ ir UAB „Saldainis“ kreipėsi į teismą, prašydamos civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 atnaujinti procesą. Nurodė, kad teisinio pagrindo sprendimo už akių priėmimui šiuo atveju nebuvo, kadangi nei atsakovių atstovui, nei atsakovėms nebuvo įteiktas ieškovės dublikas. Nors atsakovių atstovas – advokatas T. U., atsiliepime į ieškinį buvo pareiškęs prašymą jam skirtus procesinius dokumentus siųsti paštu, advokatui buvo įteiktas teismo pranešimas, kuriame nurodyta, jog jis privalo aktyvuoti Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyrą. Atsakovių vertinimu, toks teismo reikalavimas yra neteisėtas. Atsakovių atstovas niekada nebuvo sukūręs paskyros LITEKO sistemoje, o suklastota advokato paskyra neturi sukelti procesinių pasekmių atsakovėms. Ieškovė Rovio Entertainment Ltd. atsiliepimu su atsakovių prašymu dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 atnaujinimo nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio norma yra imperatyvi, o atsakovių atstovas sąmoningai neaktyvavo savo LITEKO VEP posistemio paskyros. Teismas, priimdamas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017, teisingai konstatavo, kad atsakovės laiku nepateikė tripliko. Trečiasis asmuo byloje – Vilniaus teritorinė muitinė, atsakovių prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovių advokatas, nevykdydamas CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatytos pareigos procesinius dokumentus gauti per VEP posistemio paskyrą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovių UAB „PROFISA“ ir UAB „Saldainis“ prašymo dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 atnaujinimo netenkino. Teismas nustatė, kad paskutinė diena atsakovėms civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 pateikti tripliką buvo 2017 m. spalio 30 d., tačiau nei iki 2017 m. spalio 30 d., nei vėliau, teisme atsakovių triplikas nebuvo gautas.Sprendė, kad teismas, civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 informuodamas atsakovių atstovą T. U. apie pareigą sukurti paskyrą LITEKO VEP posistemyje, bei parengęs ir išsiuntęs pranešimą dėl tripliko pateikimo elektroninių ryšių priemonėmis, nepadarė teisės taikymo klaidų. Tuo tarpu atsakovių atstovas T. U., iki 2017 m. spalio 12 d. nesukūręs paskyros, prisėmė iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatytos pareigos nevykdymo kilusias teisines pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės UAB „PROFISA“ ir UAB „Saldainis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas neįsigilino į prašymo dėl proceso atnaujinimo esmę – skundžiamoje nutartyje minimi byloje nedalyvavę asmenys.Siuntimas/kėlimas procesinių dokumentų į 2017 m. spalio 16 d. neegzistavusia EPP paskyrą buvo aiški teismo klaida civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 – įstatymas tokio įteikimo būdo nenustato.Elektroninės paskyros atsakovių atstovas, iki Vilniaus apygardos teismui atsiunčiant 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimą civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 ir niekada anksčiau, neturėjo – jos neturėdamas, paskyros panaikinti negalėjo.Civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 iškilus klausimui dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo proceso dalyviams, apsiribota išimtinai vien tik siaurinamuoju, klaidingu CPK 175¹ straipsnio 9 dalies aiškinimu, neva šios teisės normos formuluotė reiškia imperatyvią pareigą advokatams turėti elektroninę paskyrą. Galiojusios ir privalėtos taikyti suvestinės (2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) Teismų įstatymo redakcijos 37¹ straipsnio 2 ir 3 dalies teisės normų, nustatančių tik teisę, bet ne imperatyvią įstatymo nustatytą pareigą turėti ir naudoti elektroninę paskyrą, netaikymas buvo aiški teismo klaida.Ieškovė Rovio Entertainment Ltd. atsiliepimu į atsakovių atskirąjį skundą prašo atsakovių atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovių jos naudai turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 810 Eur. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismo nutarties 16 punkte padaryta techninė klaida – vietoje atsakovių nurodant kitą asmenį, nepaneigia teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.Atsakovų atstovas (advokatas) ignoruoja CPK įtvirtintas imperatyvias nuostatas, konkrečiai – CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Atsakovių atstovas per teismo nustatytą terminą nesukūręs paskyros, prisiėmė šios pareigos nevykdymo pasekmes. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 17.2 punktas numato, kad teismas sukuria paslaugų gavėjo paskyrą ir suteikia jam prisijungimo duomenis, kai asmuo, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroniniu ryšių priemonėmis, nėra sukūręs savo paskyros LITEKO VEP posistemyje.Atsakovių atstovo nurodomos aplinkybės dėl jo parašų ir antspaudų klastojimo kitose bylose yra visiškai nesusijusios su atsakovių atstovo LITEKO paskyra VEP posistemyje – atsakovų atstovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-45-806/2017 yra susijusi su neteisėtu atsakovų atstovo T. U., kaip advokato, paskyros LITEKO VEP posistemyje sukūrimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakovės pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 grindžia netinkamu teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą byloje elektroninių ryšių priemonėmis, aiškinimu bei taikymu, t. y. kad sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas, buvo priimtas, teismui netinkamai – jų advokatui elektroninių ryšių priemonėmis – išsiuntus atsakovėms skirtus procesinius dokumentus (dubliką), dėl ko atsakovės nustatytu terminu byloje negalėjo pateikti tripliko.Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. CPK 175¹ straipsnio 9 dalis numato, kad advokatams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo 23 punktas numato, kad, jei adresatas privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau jo LITEKO VEP posistemio paskyra nėra aktyvi, teismas registruotu laišku informuoja proceso dalyvį, kad jis privalo aktyvuoti savo LITEKO VEP posistemio paskyrą ir nustato ne trumpesnį nei 7 kalendorinių dienų terminą paskyrai aktyvuoti. Suėjus teismo nustatytam terminui atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į proceso dalyvio LITEKO VEP posistemio paskyrą ir šie procesiniai dokumentai laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai asmuo, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, nėra sukūręs savo paskyros LITEKO VEP posistemyje, teismas sukuria paslaugų gavėjo paskyrą ir suteikia jam prisijungimo duomenis šiame taisyklių skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) priemonėmis teismo proceso dalyviams teikiamų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 17.2 punktas).Nagrinėjamu atveju atsakovės civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 buvo atstovaujamos advokato T. U.. Byloje teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimu informavo atsakovių atstovą apie tai, kad jo LITEKO VEP posistemės paskyra nėra aktyvi, įpareigojo atsakovių atstovą (advokatą) per septynias kalendorines dienas aktyvuoti savo LITEKO VEP paskyrą ir išaiškino, kad, suėjus nustatytam terminui, jam skirti procesiniai dokumentai bus išsiųsti į jo LITEKO VEP posistemės paskyrą ir šie procesiniai dokumentai bus laikomi įteiktais teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas teismo pranešimas atsakovių atstovui (advokatui) T. U. buvo išsiųstas paštu (registruotu laišku) jo atsakovių vardu teiktame atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (bylos duomenimis, pranešimas atsakovių atstovui (advokatui) T. U. įteiktas 2017 m. spalio 5 d.). Dubliko kopija, kartu su teismo pranešimu dėl tripliko pateikimo, atsakovių atstovui buvo siunčiama per LITEKO VEP posistemės paskyrą. Taip pat 2017 m. spalio 17 d. teisėjo rezoliucijomis, išsprendus atsakovių 2017 m. spalio 13 d. prašymus dėl procesinių dokumentų siuntimo, buvo nuspręsta atsakovėms skirtus procesinius dokumentus teikti tik jų atstovui (advokatui) elektroniniu būdu, kadangi taip operatyviau. Aptartų aplinkybių visetas patvirtinta, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 tinkamai taikė šios nutarties 13–14 punktuose aptartas proceso teisės normas, aiškiai reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą advokatams.Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, įtvirtinanti subjektų, kuriems teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, ratą, – viena iš proceso operatyvumą bei ekonomiškumą užtikrinančių priemonių. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamos teisės normos imperatyvųjį pobūdį patvirtina vien tik lingvistinės išraiškos priemonės – žodžio „įteikia“ vartojimas. Be to, advokato profesinė veikla, jo teisinis statusas iš esmės įpareigoja advokatą turėti LITEKO VEP posistemės paskyrą. Advokatas, neturėdamas, neaktyvuodamas paskyros, prisiima neigiamų padarinių kilimo riziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju atsakovių atstovas – advokatas, prieš teismui civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 išsiunčiant jam procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, bylos procese jau veikė – atsakovių vardu buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, taigi, be kita ko, turėjo pareigą aktyviai domėtis nagrinėjamos bylos eiga, teismo gautais bei priimtais procesiniais dokumentais, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė (advokatas 2017 m. rugsėjo 21 d. atsakovių vardu pateikęs atsiliepimą į ieškinį, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė, o jo atsakovių vardu teiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas tik 2018 m. sausio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo byloje).Pažymėtina, kad atsakovių atskirajame skunde nurodomas Teismų įstatymo 37¹ straipsnis, konkrečiai – šios straipsnio 2 bei 3 dalys, skirtingai nei minėta CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, nereglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo advokatams būdo, jose tik aptariama susipažinimo su elektroninėmis bylomis galimybė (Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalis) bei visų proceso dalyvių teisė visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti naudojantis elektroninių ryšių priemones (Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 sprendęs dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovėms, atstovaujamoms advokato, būdo, pagrįstai vadovavosi imperatyvia CPK 175¹ straipsnio 9 dalies, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą advokatams, nuostata, o ne bendromis Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą šioje byloje nebuvo. Teisėtų bei pagrįstų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų nepaneigia ne tik aptartieji atsakovių atskirojo skundo argumentai, bet ir atsakovių nurodomas, pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas, aiškus rašymo apsirikimas – byloje nedalyvaujančio asmens nurodymas (pirmosios instancijos teismo nutarties 16 punktas).Netenkinus atsakovių atskirojo skundo, ieškovei iš atsakovių priteisiamos jos turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, neviršijančios Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių – 340,32 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Rovio Entertainment Ltd. iš atsakovių UAB „PROFISA“ ir UAB „Saldainis“ 340,32 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.