- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-18
- Bylos Nr.
- e2VP-8134-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00032-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pareiškėjas
- J. Š., V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
- Advokatai
- Irmantas Čičiurka, Darius Katauskas
- Kategorijos
išvada teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Morkūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) ir V. Š. prašymus dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1653-1246/2025, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme 2025 m. gegužės 8 d. gautas J. Š. prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjo teigimu, buvusi sutuoktinė V. Š. visiškai nesilaiko santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje bendrai šalių sutartos bendravimo tvarkos su vaiku, piktybiškai riboja ir neleidžia bendrauti su vaiku jau beveik visą mėnesį. V. Š. meluoja, kad vaikas serga, ir neva dėl šios priežasties negali duoti vaiko tėvui. Ji neinformuoja apie tariamus sirgimus, be to, kaip turimi duomenys patvirtina, V. Š., meluodama vaiko tėvui J. Š. apie nesamą vaiko ligą, pati su dabartiniu sugyventiniu ir šalių bendru vaiku lankosi viešosiose vaikų žaidimų erdvėse.
2. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2025 m. gegužės 19 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, siekiant išsiaiškinti su civiline byla susijusias reikšmingas aplinkybes, Tarnybos specialistai su V. Š. bendravo 2025 m. gegužės 16 d. 14.31 val., telefonu, ji paaiškino, kad vaiko tėvas J. Š. buvo su vaiku paskutinį kartą gegužės 3-4 dienomis su nakvyne jo namuose. Šį savaitgalį tėvas taip pat planuoja pasiimti vaiką. Ji nurodė, kad ir pati skambina vaiko tėvui, sako, kad gali atvežti vaiką į parką arba į jo tėvų namus susitikti su vaiku. Teigia, kad toks tėvo prašymas teismui yra patyčios. Jos nuomone, jam sunku dar po nesenai įvykusių skyrybų. V. Š. nurodė, kad neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui. Paaiškino, kad būna vaikas suserga, tada ji praneša vaiko tėvui, kad vaikas susirgo, o jis (vaiko tėvas) galvoja, kad tyčia neleidžiama bendrauti, bet nėra taip. Vaiko tėvas visuomet turi galimybę prisijungti prie „e. sveikatos“ sistemos ir pasižiūrėti, kai kuomet vaikas serga, ji dažniausiai kreipiasi į gydytoją. Vaiko motinos teigimu, tėvas tikrai būna prisijungia prie sistemos, nes skambino jai, jog ji nenupirko visų vaistų, antibiotikų, kai vaikas sirgo. Motina nurodė, kad turi ir SMS žinutes, iš kurių matyti, kada yra susitariama dėl susitikimo su vaiku, be to, ji fotografuoja, kaip atrodo vaikas prieš vykstant susitikti su tėvu ir koks grįžta. Tai daro dėl to, kad rekomendavo socialinės darbuotojos. Papasakojo, kad ji leidžia tėvui vaiką paimti ir su nakvyne, nors pagal patvirtintą bendravimo tvarką vaikas vakare turi būti grąžinamas į jos gyvenamąją vietą. Tarnyba nurodė, kad, teismui nustačius, jog 2025 m. vasario 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1653-1246/2025 nevykdomas be svarbių priežasčių, vykdomojo rašto išdavimas neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems jo interesams. Kitus prašymo reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais.
Šalies argumentai
3. V. Š. 2025 m. gegužės 29 d. teismui taip pat pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašyme jokie argumentai nenurodomi.
Atsiliepimas
4. 2025 m. birželio 6 d. V. Š. pateikė atsiliepimą dėl J. Š. prašymo išduoti vykdomąjį raštą, kuriuo prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad J. Š. tyčia ir be jokio realaus pagrindo inicijuoja daugybinius konfliktus, ieško priekabių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nors pats ją pažeidinėja. Jo iniciatyva buvo pradėta ikiteisminė mediacija, kadangi jis siekia, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos mediacijos metu su juo nepavyko. J. Š. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad bendravimo su vaiku tvarka būtų pažeidžiama. Visa tai yra daroma, siekiant ateityje pateikti šias aplinkybes į civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jai teko kreiptis į policiją ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kadangi J. Š. paėmė sūnų 2025 m. gegužės 25 d. 08.46 val. ir negražino. 2025 m. gegužės 26 d. 10.42 val. SMS žinute pranešė, kad vaiko negražins, nes vaikas susirgo. Jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytoją, teigdamas, kad vaikui yra kosulys ir sloga. Tai buvo padaryta akivaizdžiai tyčia, siekiant negrąžinti vaiko. Pareikalavus gražinti vaiką, jis atsakė, kad negražins sūnaus namo net iki penktadienio. Po pokalbio buvo kreiptasi į policiją ir paprašyta pagalbos. 2025 m. gegužės 26 d. J. Š. tyčia atsisakė gražinti vaiką į jo gyvenamą vietą, motyvuodamas, kad nuveš jį tuo adresu, kur mama negyvena, bet yra registruota. Su policijos pagalba J. Š. vaiką grąžino ten, iš kur jį paėmė. Vaikas gražintas visas purvinas, o, nuvedus jį į dušą, pastebėta, kad yra visas sukandžiotas. Įkandimai buvo labai panašūs į blakių. Nuplovus vaiką, apie 18 val. jis buvo nuvežtas jį polikliniką. Ryte 2025 m. gegužės 27 d. 10 val. buvo gautas atsakymas iš poliklinikos, kad tai bėrimas ir kiti nespecifiniai odos pakeitimai. Vaikui buvo skirti vaistai ir namų režimas iki 2025 m. gegužės 30 d. Nesutarimai su vaiko tėvu kartojasi pastoviai, kai jis paima vaiką. V. Š. yra įsitikinusi, kad jis negali tinkamai pasirūpinti vaiku, kadangi neturi tam nei įgūdžių, nei sąlygų. Jo gyvenamoje vietoje vaikas neturi tinkamai įrengto jo buvimui kambario, netgi atskiros lovos, kadangi tėvas, vaikas ir sugyventinė visi miega vienoje lovoje. Sąlygos tame vieno kambario bute yra antisanitarinės. V. Š. pastebėjo, kad vaikas dažnai gražinamas purvinas ir apsnūdęs. Nesenai ji sužinojo, kad J. Š. norėdamas, kad sūnus nerėktų ir miegotų, duoda jam išgerti alaus. Dėl sūnaus buvimo sąlygų pas J. Š., ji kreipėsi su skundu į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad šios aplinkybės būtų ištirtos bei įvertintos.
5. 2025 m. birželio 12 d. J. Š. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad V. Š. visiškai nesilaiko šalių bendrai sutartos auklėjimo, priežiūros ir bendravimo su vaiku tvarkos. 2025 m. kovo 23 d. pažįstami ji informavo, kad V. Š. daugiau nei valandai buvo palikusi šalių vaiką vieną automobilyje. V. Š. labai dažnai pati vaiko neprižiūri, juo nesirūpina (vaiką palieka pas svetimus ir dažniausia neblaivius asmenis, kur šias aplinkybes yra užfiksavę policijos pareigūnai), todėl jis buvo priverstas kreiptis dėl privalomos mediacijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo kartu su juo. 2025 m. balandžio 29 d. įvyko pirmasis mediacijos susitikimas, o po šio mediacijos susitikimo, t. y. artėjantį savaitgalį (gegužės 3-4 d.), šalių vaikas turėjo būti su tėvu, tačiau V. Š. 2025 m. gegužės 2 d. piktybiškai pamelavo, kad vaikas serga, ir šalių iš anksto sutartu laiku jam vaiko nedavė. 2025 m. gegužės 4 d. socialiniuose tinkluose buvo pastebėta, kad V. Š., jos draugas ir šalių sūnus, visi bendrai kartu tą dieną lankėsi vaikų žaidimų kambaryje. V. Š. tokiais piktybiškais veiksmais ir elgesiu pažeidžia šalių vaiko ir J. Š., kaip tėvo, neturtinius interesus, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis, piktybiškai kenkia vaiko ir tėvo santykiui. Kai šalių vaikas sunegaluoja, V. Š. neinformuoja jo apie tai ir sergantį vaiką veža į darželį. Kai vaiko šeimos gydytoja dėl ligos išrašo šalių vaikui receptinius vaistus, V. Š. jų nenuperka, o apie tai jis sužino tik po kelių dienų iš kitų asmenų.. Nuotraukose užfiksuota, kad šalių vaikas yra su bėrimais, tai jau kartojasi kelintą kartą, tačiau V. Š. visiškai nesiima jokių veiksmų dėl šių vaiko bėrimų. Kiekvieną kartą, kai jis vis parveža vaiką motinai, arba ši pasiima pati vaiką, vaikas būna stipriai įsikabinęs į jį, kai yra perduodamas motinai, vaikas verkia ir nenori atsiskirti nuo tėvo. 2025 m. gegužės 30 d. V. Š. sergantį vaiką buvo palikusi su svetimais asmenimis, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus šiam faktui fiksuoti, o policijos pareigūnai galimai iškvietė Vaiko teisių apsaugos specialistus šiam įvykiui vertinti. Iš 2025 m. gegužės 30 d. policijos suvestinės apie įvykius nustatyta, kad V. Š. vaikui neužtikrina ramaus namų režimo, o vaiką palieka pas kitus svetimus ir dar neblaivius asmenis. Per Tėvo dieną vaikas taip pat nebuvo duotas tėvui. V. Š. prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra tik jos formalus atsakas į jo pateiktą prašymą. Prieš kelias savaites, vaikui susirgus, o motinai nesirūpinant vaiko sveikata, jis pasiėmė nedarbingumą, kad galėtų pats prižiūrėti vaiką, nuvežė vaiką pas šeimos gydytoją, tačiau vaiko motina dėl šio iškėlė konfliktinę situaciją, iškvietė policijos pareigūnus, jiems meluodama, kad jis negrąžina vaiko motinai, todėl jis nenorėdamas traumuoti vaiko, parvežė motinai sergantį vaiką.
Šalies argumentai
6. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu pareiškėjas J. Š. ir jo atstovas palaikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir prašyme nurodytus argumentus bei aplinkybes. J. Š. nurodė, kad iš pradžių po teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos viskas buvo gerai, V. Š. leisdavo vaiką pasiimti su nakvynėmis per išeiginės, problemų nebuvo. Vėliau jis pradėjo reikšti jai pastabas, dėl to, kad vaikas dažnai serga, yra neprižiūrėtas, apkandžiotas, dėl ko V. Š. tapo nepatenkinta ir pradėjo riboti susitikimus su vaiku. Pagal nustatytą tvarką vaikas jam nebuvo duotas du šeštadienius, per Tėvo dieną ir per gimtadienį. 2025 m. gegužės 3 d. ir 4 d. V. Š. nedavė jam vaiko, kadangi vaikas serga, tačiau kitą dieną, kaip jam žinoma, ji su vaiku buvo žaidimo kambaryje. Nebuvo tokių atvejų, kad vaiką pasilikdavo nakvoti be motinos leidimo. Buvo pradėta mediacija dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su juo, bet ji pasibaigė, nes su V. Š. nepavyko susitarti. Buvo iškviesta policija, nes V. Š. buvo palikusi vaiką vieną. 2025 m. gegužės 25 d., kai jis pasiėmė vaiką iš vaiko motinos, vaikas jau sirgo, kelintą valandą pasiėmė vaiką, neatsimena, galimai per pietus. Neturėjo galimybės tą pačią dieną kreiptis į gydytojus. Vaiko motina du mėnesius buvo nedarbingume dėl vaiko ligos, tačiau vaiku tinkamai nepasirūpino. Tą dieną paskambino vaiko motinai ir pasakė, kad vaiką atveš rytoj, V. su tuo sutiko. Policija atvažiavo 2025 m. gegužės 26 d., nes jis paėmė nedarbingumą dėl vaiko ligos, o vaiko motina dėl to iškvietė policiją. Jis motiną neinformavo, kad vaikas serga. Jo namuose vaikui viskas įrengta, vaikas viską turi, vaikas turi savo kambarį. Teigė, kad vaiko motina jam skambino 2025 m. gegužės 26 d. vakare su pretenzijomis, kad vaikas sergantis, norėjo nuvykti pas gydytoją. V. nusprendė pas jį atvažiuoti pasiimti vaiko, jis sėdėjo ir laukė jos, tačiau vaiko motina neatvažiavo, o vakare atvažiavo policija.
7. Teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad teismo prašo išduoti jai vykdomąjį raštą dėl to, jog J. Š. netinkamai vykdo teismo sprendimą. Po teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos priėmimo viskas buvo gerai, ji leisdavo tėvui vaiką pasiimti su nakvynėmis, kvietė į parką ir pan. Vieną dieną gavo laišką, kad bus vykdoma mediacija, kadangi ji blogai rūpinasi vaiku, mediacijoje J. Š. pasakė, kad ji iškvietė socialinę darbuotoją, kad būtent ji pirma provokuoja konfliktus, nors, kaip teigia ji, taip nėra, taip pat pas ją buvo atvykusi policija, kadangi J. Š. manė, jog ji neblaivi. Atvykusi policija ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba viską apžiūrėjo, nieko blogo nenustatė, viskas buvo tvarkinga, ji buvo blaivi. 2025 m. gegužės 25 d. ji vaiką perdavė tėvui, vaiką jis pasiėmė 8:45 val., vaikas buvo sveikas. Vakare vaiko tėvas jai paskambino ir paprašė leisti vaikui pasiliktų su nakvyne, kadangi yra jo (J. Š.) gimtadienis, ji sutiko, tam neprieštaravo, tačiau apie tai, kad vaikas serga ji nebuvo informuota. 2025 m. gegužės 26 d. ji gavo SMS žinutę iš J. Š., kad jis (be jos žinios) nuvyko pas gydytoją, pasiėmė nedarbingumą dėl vaiko ligos ir pranešė jai, kad vaiko negrąžins iki penktadienio. Po šios gautos žinutes ji paskambino į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o vėliau į policiją. Tada jai paskambino vaiko tėvas, nurodydamas, kad vaiką jis grąžins ne ten, kur ji gyvena, o ten, kur yra jos deklaruota gyvenamoji vieta. Apie 16.30 val. jis atvažiavo ten, kur ji gyvena, atidavė vaiką, kadangi jį surado policijos pareigūnai. Ji paėmė vaiką, vaikas buvo nešvariai aprengtas, neprižiūrėtas, vaiką pamaitino, prausė ir pamatė, kad vaikas apkandžiotas, tuomet ji pasiėmė vaiką ir apie 19 val. nuvyko į šeimos kliniką, kur jai gydytoja pasakė, jog vaikui galimai alergija arba „apkandžiotas“, tiksli diagnozė yra „e . sveikata“ svetainėje. Vaiko tėvas vaiką atvežti turėjo 20 val., bet atvežė anksčiau, todėl ji mano, jog jis norėjo paimti nedarbingumą, kad ji nepamatytų, kad vaikas yra apkandžiotas. Po šios dienos vaikas su tėvu nebuvo, gydytoja pasakė, kad vaikui reikalingas namų režimas iki birželio 2 d. Vaiko tėvas prašė pasiimti vaiką per tėvo dieną, bet ji bijojo įleisti jį į savo namus, kadangi ji gyvena su J. Š. sugyventinės broliu, kuris sakė, kad pas vaiko tėvą yra blogos gyvenamosios sąlygos. Teigė, kad vaiko nedavė tėvui du kartus – t. y. pirmą kartą savaitgalį 2025 m. gegužės 3-4 d., kadangi vaikas sirgo, visą dieną – gegužės 3 d. vaikas jautėsi blogai, tik naktį jam pagerėjo, o ryte, gegužės 4 dieną, jis jautėsi geriau, todėl jie nuvyko į žaidimų kambarį, o antras kartas – per tėvo dieną. 2025 m. gegužės 4 d. tėvas neprašė leisti pasiimti vaiką. Nedarbingumas jai buvo išduotas iki pirmadienio, pirmadienį vaikas nuėjo į darželį, nes buvo sveikas, pas gydytoją nesikreipė. Ji sutikdavo, kad tėvas vaiką pasiimtų su nakvynėmis, nes ir pats vaikas to norėjo, nors vaikas dar nekalba, bet iš paties vaiko matosi, vaiko santykis su tėvu yra geras. Kai vaikas serga, ji visada vaiko tėvą apie tai informuoja. Kai vaikas serga ir yra išrašomi vaistai, ji kartais jų neperka, kadangi jų turi namuose, o receptas išrašomas tam, kad, jeigu jie pasibaigtų, ji turėtų galimybę juos papildomai įsigyti. Vaikui sergant, tėvui nesudaromos galimybės vaiką pamatyti 2-3 val., kadangi ji nežino, ar pats J. Š. yra sveikas. Ji paprašo jo pažymos iš gydytojo. Ji žino, kokios yra sąlygos pas vaiko tėvą – vienas kambarys, nešvaru, jis nemoka tvarkyti namų. Ji nori, kad vaiko tėvas pateiktų pažymą iš gydytojo dėl savo sveiktos tik tuomet, kai jis nori atvykti pas ją, sergant vaikui, kitais atvejai, pažymos nereikia, tačiau vėliau patikslino, jog pažyma reikalinga visuomet. Per tėvo dieną vaiko tėvas jai parašė ir paprašė susitikti su vaiku 1-2 val., ji atrašė, kad jai reikia žinoti, jog jis sveikas, todėl paprašė pateikti jai pažymą iš gydytojo 2025 m. gegužės 26 d. vakare, kai ruošėsi vykti pas gydytoją, neatvažiavo pasiimti vaiko, kadangi jis nepasakė jai savo buvimo adreso, sakė, kad yra neblaivus. Policijos antrą kartą 2025 m. gegužės 26 d. ji nekvietė, kas kvietė, nežino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje liudytoja M. U. nurodė, kad žino, jog yra netinkamai vykdomas teismo sprendimas. V. Š. neduoda J. Š. susitikti su vaiku, kai vaikas serga, nors jis turi tokią teisę. Buvo atvejis, kai V. Š. sugyventinis užpuolė J. Š., kai jis vyko grąžinti vaiką vaiko motinai. Vaikas turėjo būti pas vaiko tėvą per vaiko tėvo gimtadienį, bet buvo iškviesta policija. Tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina turi lygias teises į vaiką, tačiau tėvo bendravimas su vaiku ribojamas. Net kai vaikas neserga, vaiko motina taip pat riboja tėvo ir vaiko susitikus, prašo tėvo atvežti pažymas, kad jis yra sveikas, neserga. Bendravimo tvarkos pažeidimai, ribojimai iš motinos pusės prasidėjo neseniai, kai vaiko tėvas paėmė vaiką ir jis buvo prastos sveikatos būklės. J. jai parašė ir paprašė ateiti, kadangi ji gyvena netoli, ji atėjo ir pamatė, kad vaikas atrodo sergantis, sloga, kosulys. Vaiko tėvas vaiką nuvedė pas gydytoją, gydytojas išrašė vaistus, tada parašė V. Š., kad paėmė nedarbingumą dėl vaiko ligos, kadangi vaikas serga, bet V. Š. iškvietė policiją. Tą pačią dieną jau grąžinus vaiką motinai, vaiko motina skambino J. Š. sakė, kad vaikas serga, kad važiuos į polikliniką, užvažiuos pasiims jį, kad galėtų vykti kartu, tačiau ji pas J. neatvažiavo, J. Š. jos laukė, tačiau antrą kartą atvyko pas jį policija. Su V. Š. jos senai nebendrauja, kai V. Š. sužinojo, kad ji J. Š. pusėje, o ne jos, V. Š. ją užblokavo socialiniuose tinkluose, vėliau atblokavo, bet jos iki šiol nebendrauja. Ji nėra nei V. Š., nei J. Š. giminaitė.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjo J. Š. atstovas advokatas Irmantas Čičiurka teismo posėdyje nurodė, kad iš teismui pateiktų šalių susirašinėjimų SMS žinutėmis matyti, kad V. Š. nedavė pareiškėjui sūnaus pasimatyti ir pabendrauti 2025 m. kovo 29 d. (šeštadienį), 2025 m. gegužės 2 d. (penktadienis). 2025 m. gegužės 25 d. pareiškėjas pasiėmė sūnų pas save ir bendru šalių susitarimu sūnus liko su nakvyne. Kadangi pareiškėjo vertinimu, sūnus atrodė sergantis (stipriai kosėjo ir turėjo slogą), 2025 m. gegužės 26 d. (pirmadienį) pareiškėjas vaiką nuvežė į polikliniką pas šeimos gydytoją, kur gydytojas atlikęs pirminius tyrimus ir įvertinęs vaiko sveikatos būklę, išdavė pareiškėjui nedarbingumą iki 2025 m. gegužės 30 d. (penktadienio). Apie pareiškėjui išduotą nedarbingumą, pareiškėjas nedelsiant informavo vaiko motiną, tačiau, motinos reakcija buvo neadekvati – motina kreipėsi į Tarnybą ir vėliau į policijos pareigūnus. J., nenorėdamas su vaiko motina veltis į konfliktus, perdavė vaiką jai, o jam išduotas dėl vaiko ligos nedarbingumas buvo anuliuotas. 2025 m. gegužės 30 d. 16:27 val. vaiko motina SMS žinute parašo vaiko tėvui: „sūnus M. sergantis, todėl jis visą šį savaitgalį bus namuose“, J. Š. į tai vaiko motinai parašė: „Dvi valandas aš rytoj turiu matyti sūnų pagal susitarimą“, tačiau vaiko motina atrašo: „Pateik pažymą iš gydytojo, kad tu nesergi utėlėmis ir esi sveikas“. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vaiko motina visiškai nepagrįstai reikalauja iš vaiko tėvo jai pateikti gydytojų pažymas apie jo paties sveikatą ir riboja bendravimą su vaiku. Iš pareiškėjo pateiktų vaiko duomenų iš „e. sveikatos“, matoma, vaiko motinai dar kartą buvo pratęstas nedarbingumas dėl vaiko ligos nuo 2025 m. gegužės 30 d. (penktadienio) iki 2025 m. birželio 2 d. (pirmadienio), tačiau vaiko motina sergančiam vaikui neužtikrino namų ramaus režimo šiam laikotarpiui (tokia buvo gydytojų rekomendacija), bet sergantį vaiką vieną paliko pas savo senelius, nors vaiko tėvas prašė net kelis kartus arba duoti vaiką, arba bent sudaryti iki dviejų valandų pasimatyti su vaiku jo faktinės gyvenamoje vietoje. Pareiškėjas taip pat 2025 m. gegužės 31 d. rašė vaiko motinai ir teiravosi, kada galės pamatyti vaiką, į ką vaiko motina atrašė, kad vaikas serga ir jis su vaiku gali pabendrauti per video skambutį. Taip pat 2025 m. birželio 12 d. vaiko tėvas J. Š. pasiteiravo vaiko motinos: „Šeštadienį man sūnaus vėl neduosi?“, į šią žinutę vaiko motina nieko neatrašė ir vaiko nedavė. V. Š. pateiktas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra visiškai nepagrįstas, nepateiktas nei vienas įrodymas.
10. V. Š. atstovas advokatas Darius Katauskas nurodė, kad po teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos iš pradžių viskas vyko sklandžiai, šalys nekonfliktavo, paskui šalims prasidėjo mediacija dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, mediaciją iniciavo J. Š., kadangi siekia, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, manytina, jog ši byla buvo inicijuota tik tam, kad būtų parodoma kokia neva bloga yra motina. Buvo kviesta policija vaiko motinai, pranešant, kad vaiko motina neblaivi, tačiau iš policijos gauto rašto matoma, jog pažeidimų nebuvo nustatyta, vaiko motina buvo blaivi. Tai reiškia, kad vaiko tėvas siekia sukurti tokias situacijas, kurios būtų naudingos jam kitoje byloje, kad neva jam draudžiama bendrauti su vaiku. Šalys buvo sutarusios, kad tėvas vaiką paima be nakvynių, vaiko motina savo noru leido kartais vaikui pasilikti pas tėvą su nakvynėmis. Visos paminėtos šioje byloje aplinkybės – kad vaikas vieną dieną sirgo, o kitą dieną buvo vaikų žaidimų kambaryje, kad vaikas buvo vienas paliktas automobilyje ir kt., svarbios kitai bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, o ne šioje. Pareiškėjo pateikti duomenys neįrodo, kad jam buvo ribojamas bendravimas su vaiku. Pareiškėjas remiasi SMS žinutėmis, tačiau pateiktos yra ne visos žinutės, o tik tos, kurios jam buvo naudingos. Be to, vertimas yra atliktas advokato, o advokatai pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalį neužsiima vertėjo paslaugomis. Pareiškėjas vaiką pasiėmė 2025 m. gegužės 25 d., parašė vaiko motinai, kad vaiko negrąžins, o gegužės 26 d. jai parašė, kad vaikas sergantis ir dėl vaiko ligos jis pasiėmė nedarbingumą. Iš SMS žinučių galima suprasi, kad vaikas susirgo 26 d., todėl tėvui buvo naudinga paimti nedarbingumą savaitei, kadangi artėjo jo gimtadienis. V. Š. advokatas pažymėjo, kad J. Š. prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, turėtų į tai atsižvelgti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1653-1246/2025 patenkino J. Š. ir V. Š. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis).
12. Teismo sprendimu patvirtintos Sutarties 1.3. punkte numatyta: „<...>1.3.1. Šalys papildomai susitaria, kad iki šalių nepilnamečiui vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metukai, tėvas J. Š. su savo nepilnamečiu sūnumi M. Š. bendrauja be nakvynės pas tėvą, kur kas antrą šeštadienį ir sekmadienį, J. Š. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. Atsižvelgiant į J. Š. darbo pobūdį ir slenkantį darbo grafiką, J. Š. įsipareigoja prieš savaitę informuoti V. Š. apie savo darbo grafiką. Šalių nepilnamečiui vaikui M. Š. suėjus (duomenys neskelbtini) metams, tėvas J. Š. su savo nepilnamečiu sūnumi M. Š. bendrauja su nakvynėmis pas tėvą kas antrą savaitgalį, kur J. Š. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 9 val. ir vaiką grąžina motinai sekmadienį iki 20 val. 1.3.2. Tėvas J. Š. bendrauja su sūnumi M. Š. per savo gimtadienį ir tėvo dieną. <...> 1.3.8. Šalių nepilnamečiui vaikui susirgus ar sergant, numatyto tėvo ir vaiko bendravimo metu, tėvas turi teisę aplankyti vaiką jo faktinės gyvenamosios vietos adresu ir su vaiku pabūti nuo 1 val. iki 2 val. Apie ketinimą aplankyti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną iki numatyto apsilankymo pradžios likus 2 val. Tėvas J. Š. su nepilnamečiu vaiku M. Š., šio ligos metu, bendrauja el. ryšio priemonėmis, esant tėvo norui, gali nekliudomai lankyti sergantį savo nepilnametį vaiką jo faktinės gyvenamosios vietos adresu. Nepilnamečio vaiko motina neturi teisės vaiko tėvui riboti aplankyti / lankyti savo sergantį vaiką jo gyvenamosios vietos adresu. Taip pat, šalių vaikui sergant, tėvas turi teisę vaiko tėvų susitarimu paimti nedarbingumą ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką M. Š. tėvo gyvenamosios vietos adresu iki vaikas visiškai pasveiks. Vaiko motina taip pat turi teisę lankyti sergantį vaiką, kai šis būna pas vaiko tėvą. 1.3.9. Šalių nepilnamečiui vaikui gydantis dėl ligos gydymo įstaigose, vaiko motina V. Š. įsipareigoja tą pačią dieną pranešti vaiko tėvui J. Š. išsamią informaciją apie vaiko M. Š. sveikatos būklę, gydytojų rekomendacijas, įstaigos pavadinimą, adresą, kurioje gydomas vaikas. Be to, vaiko motina neturi teisės riboti ir / ar kitaip prieštarauti tam, kad vaiko tėvas J. Š., jo šeimos nariai bei artimieji lankytų sūnų gydymo įstaigose. 1.3.10. Nepilnamečio vaiko M. Š. tiek tėvas, tiek motina turi teisę savo nepilnametį vaiką palikti su savo šeimos nariais, artimaisiais giminaičiais. <...>1.3.14. Šalių bendru susitarimu raštu (žinutėmis, el. paštu), šalys turi teisę sutarti dėl tėvo papildomo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiko, kuris nenumatytas šioje bendravimo su vaiku tvarkoje. Taip pat, esant abipusiam šalių susitarimui, šalys gali nukrypti nuo šios bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgiant į atitinkamai pasikeitusią situaciją, į vaiko poreikius, rėžimą pagal amžių arba paties vaiko išreikštą norą likti pas tėvą su nakvynėmis ilgiau nei numatyta šioje bendravimo tvarkoje.“.
13. 2025 m. gegužės 8 d. teisme gautas J. Š. prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
14. 2025 m. gegužės 29 d. V. Š. taip pat pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl J. Š. ir V. Š. prašymų dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumas.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
17. CPK 646 straipsnis reglamentuoja vykdomųjų raštų išdavimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
18. Teismų praktika dėl vykdomojo rašto išdavimo proceso tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra nevienoda – vieni teismai laikosi nuomonės, kad tokiu atveju vykdomasis raštas išduodamas pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, kiti teismai laikosi pozicijos, kad vykdomasis raštas turi būti išduodamas remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi.
19. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikos sutarties sąlygų turinys ir vykdomojo rašto išdavimo pagal jas klausimas sprendžiamas laikantis tokių CPK 646 straipsnio 3 dalies bei teismų praktikoje plėtojamų taisyklių: teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-1249/2025 ir joje nurodytą teismų praktika).
20. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nutartimi pasisako dėl vykdytinų, bet neįvykdytų taikos sutarties sąlygų, tačiau iš naujo nevertina šalių taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Vykdytinumo savybe pasižymi ne teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, o taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-1249/2025).
21. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 n. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020,14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir procesiniame sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
Dėl J. Š. prašymo
22. Iš pareiškėjo J. Š. pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo nevykdymo, jo rašytinių paaiškinimų bei teismo posėdžių metu teiktų žodinių paaiškinimų matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog V. Š. nesilaiko Sutartyje bendrai šalių sutartos bendravimo tvarkos su vaiku - piktybiškai riboja ir neleidžia jam bendrauti su vaiku jau beveik visą mėnesį. V. Š. nuo 2025 m. kovo 29 d. nedavė vaiko keturis kartus: 2025 m. kovo 28 d., 2025 m. gegužės 3-4 d. (savaitgalis), 2025 m. gegužės 25 d. ir 2025 m. birželio 1 d. (tėvo diena). Prašymą išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjas iš esmės grindžia į bylą pateiktu tarp šalių vykusiu susirašinėjimu. Pastebėtina, kad šalys tarpusavyje bendravo rusų kalba, į bylą yra pateikti pareiškėjo advokato Irmanto Čičiurkos padaryti susirašinėjimo vertimai (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).
23. Vertinant J. Š. nurodytus V. Š. pažeidimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, svarbu minėtus pažeidimus vertinti aplinkybių visumos kontekste kartu su pačios V. Š. pateiktais paaiškinimais dėl kiekvienos situacijos.
24. Dėl 2025 m. kovo 29 d. į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad J. Š. 2025 m. kovo 28 d. (penktadienį) parašė SMS žinutę V. Š. „Rytoj imu sūnų“, V. Š. atrašė „Labas, ne, jis serga”.
25. Dėl 2025 m. gegužės 3-4 d. pareiškėjas nurodė, kad šalių vaikas turėjo būti su juo, tačiau V. Š. 2025 m. gegužės 2 d. piktybiškai pamelavo jam, jog vaikas serga, ir šalių iš anksto sutartu laiku vaiko nedavė, tačiau, kaip matyti iš socialinių tinklų, 2025 m. gegužės 4 d. (sekmadienį) V. Š., jos draugas ir šalių sūnus, tą dieną lankėsi vaikų žaidimų kambaryje. Tuo tarpu V. Š. paaiškino, kad J. Š. nedavė vaiko, kadangi 2025 m. gegužės 3 d. vaikas jautėsi blogai, tik naktį vaikui pagerėjo, o ryte (2025 m. gegužės 4 d.), vaikas jautėsi gėriau, todėl nuvažiavo į žaidimų kambarį. V. Š. pažymėjo, kad būtent 2025 m. gegužės 4 d. tėvas neprašė leisti paimti vaiką.
26. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo vertimo, matyti, kad J. Š. 2025 m. gegužės 2 d. (penktadienis) 11.55 val. rašė V. Š. „Rytoj sūnų imu“, į ką pastaroji atrašė „Jis sergantis, bus namuose“, vėliau vaiko tėvas paklausė, kodėl ji jam iš anksto nepranešė apie tai, kad vaikas serga, į ką vaiko motina atsakė, jog jis pats iš anksto jai nerašė ir nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vaikas 2025 m. gegužės 3 d. sirgo. Pagal pirmiau nurodytą Sutarties punktą, vaikui susirgus ar sergant, numatyto tėvo ir vaiko bendravimo metu, tėvas turi teisę aplankyti vaiką jo faktinės gyvenamosios vietos adresu ir su vaiku pabūti nuo 1 val. iki 2 val., apie ketinimą vaiko tėvas turi informuoti motiną. Iš aptarto susirašinėjimo nematyti, kad vaiko tėvas būtų norėjęs atvykti į vaiko motinos gyvenamąją vietą, kad galėtų praleisti su vaiku keletą valandų. 2025 m. gegužės 4 d., kaip nurodė V. Š., vaiko sveikatos būklei pagerėjus, ji su vaiku ir dabartiniu gyvenimo draugu nuvyko į žaidimų kambarį. Duomenų, kad tėvas būtų prašęs leisti susitikti su vaiku būtent 2025 m. gegužės 4 d., byloje nėra. Be to, pastebėtina, kad pagal bendravimo tvarką, vaikui susirgus, vaiko tėvas su vaiku gali bendrauti el. ryšio priemonėmis. Abu tėvai turi stengtis komunikuoti, geranoriškai tartis, tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad tą dieną buvo ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas el. ryšio priemonėmis.
27. Dėl 2025 m. birželio 1 d. (tėvo dienos) pareiškėjas nurodė, kad V. Š. iš anksto jam sakė, kad artėjančiai tėvo dienai jis vaiko negaus, taip ir buvo, t. y. tėvo dienos proga, vaiko motina jam vaiko nedavė. Teigė, kad tą dieną, ji jam net neatrašė. Tuo tarpu V. Š. paaiškino, kad J. Š. tą dieną parašė ir paprašė susitikti su vaiku 1-2 valandas, tačiau ji jam atrašė, kad jai reikia žinoti, jog jis sveikas, prašė pateikti pažymą iš gydytojo.
28. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo vertimo, matyti, kad 2025 m. gegužės 27 d. (antradienis), J. Š. parašė V. Š. „Šeštadienį imu mažylį“, į ką pastaroji atrašė „Jeigu jis pasveiks, tada paimsi, susirašysime penktadienį“. Vaiko tėvas „Tuomet man dviems valandoms sudaryk galimybę, kad aš galėčiau su juo pabūti“. 2025 m. gegužės 30 d. (penktadienis) V. Š. informavo vaiko tėvą „sūnus M. sergantis, todėl jis visą šį savaitgalį bus namuose“, J. Š. atrašė „Dvi valandas aš rytoj turiu matyti sūnų pagal susitarimą“, V. Š. „Pateik pažymą iš gydytojo, kad tu nesergi utėlėmis ir esi sveikas“. 2025 m. gegužės 31 d. (šeštadienis), vaiko tėvas parašė „Kada aš su mažyliu galiu pabūti?“, V. Š. atrašė „Per video skambutį su juo bendrausi“, J. Š. „Tu nesupratai?“, V. Š. „J., M. sergantis. Pas jį sloga ir dar įkandimai. Jis iki 2 dienos ant pažymos. Susijus su paskutiniu įvykiu su tavimi, aš privalau rūpintis jo sveikata pagal susitarimą“. J. Š. „Tėvo dienos proga irgi sūnaus nepamatysiu, ar aš teisingai suprantu?“, į šį klausimą V. Š. nieko neatrašė. Kaip matyti iš šių susirašinėjimų, vaiko motina informavo vaiko tėvą, kad vaikas serga, ir pasiūlė vaiko tėvui su vaiku pabendrauti el. ryšio priemonėmis, t. y. per video skambutį, kaip yra ir numatyta Sutarties 1.3.8. punkte, todėl, nors ir pripažintina, kad reikalavimas tėvui pateikti gydytojo pažymą, ir yra perteklinis, tačiau vis dėlto manytina, kad vėlgi nėra pagrindo teigti, jog vaiko tėvo ir vaiko bendravimas buvo nepagrįstai ribojamas.
29. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, teismas daro išvadą, kad vaiko motina vaiko ligos atvejais informuodavo tėvą apie vaiko ligą, be to, vaiko tėvas turi prieigą prie „e.sveikatos“ ir gali matyti informaciją apie vaiko būklę, ką vaiko tėvas ir daro, kadangi minėjo, jog stebėjo sistemą ir matė, kad V. Š. nėra įsigijusi gydytojo vaikui paskirtų vaistų.
30. 2025 m. gegužės 25 d. J. Š. buvo pasiėmęs vaiką pas save, remiantis bendru tėvų susitarimu, vaikas liko nakvoti pas tėvą, ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Kadangi, pareiškėjo vertinimu, sūnus atrodė sergantis, tai 2025 m. gegužės 26 d. jis nuvežė vaiką pas šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs vaiko būklę, išdavė nedarbingumą iki 2025 m. gegužės 30 d. (penktadienio). Pareiškėjo teigimu, apie jam išduotą nedarbingumą nedelsiant buvo informuota V. Š., be to, jai buvo pranešta, kad dėl ligos vaikas bus grąžintas tik penktadienį. V. Š. kreipėsi į Tarnybą ir į policijos pareigūnus, todėl vaikas 2025 m. gegužės 26 d. buvo grąžintas motinai, nors pagal patvirtintą tvarką ir tėvas turi teisę paimti nedarbingumą ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką savo gyvenamosios vietos adresu iki vaikas visiškai pasveiks.
31. Teismo vertinimu, nėra pakankamai įrodymų teigti, kad ir šiuo konkrečiu atveju buvo nepagrįstai ribojamas vaiko ir tėvo bendravimas. Pastebėtina, kad, nors pagal Sutarties 1.3.8 punktą, šalių nepilnamečiui vaikui susirgus, tėvas turi teisę paimti nedarbingumą ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką M. Š. tėvo gyvenamosios vietos adresu iki vaikas visiškai pasveiks, tačiau tam būtinas abiejų vaiko tėvų susitarimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, V. Š. leido tėvui paimti vaiką su nakvyne, tačiau susitarimo dėl to, kad, vaikui susirgus, tėvas gali imti nedarbingumą, nebuvo, todėl V. Š. pagrįstai 2025 m. gegužės 26 d. prašė vaiką grąžinti jai.
32. Be to, J. Š. nurodė, kad 2025 m. gegužės 30 d. (penktadienis) buvo iškviesti policijos pareigūnai vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes vaiko motina V. Š. paliko vaiką su svetimais girtaujančiais asmenimis, o pati išvažiavusi. Vaikas buvo sergantis, todėl gydytojai rekomendavo vaikui būti namų režime ir poilsyje nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki 2025 m. birželio 2 d. bei vartoti gydytojų išrašytus receptinius medikamentus. Kad vaikas serga, vaiko motina neinformavo vaiko tėvo ir šiam nepasiūlė paimti vaiko pas save, jeigu ji pati negalinti būti ir rūpintis sergančiu vaiku, o paliko vaiką su girtaujančiais svetimais asmenimis. Vaiko motina teismo posėdyje paaiškino, kad tą dieną ji buvo kartu su vaiku pas senelius, ji nebuvo vaiko palikusi vieno. Pastebėtina, kad į bylą buvo pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato raštas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gegužės 30 d. 16:09 val. patikrinta gauta informacija. Buvo bendrauta su V. Š., ji buvo blaivi (0.00 prom.), vaikas M. Š. prižiūrėtas, aplinka tvarkinga. Pažeidimų nenustatyta (e. bylos t. 2, b. l. 19). Atsižvelgiant tai, darytina išvada, kad J. Š. nuogąstavimai dėl netinkamos vaiko priežiūros yra nepagrįsti.
33. Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su netinkama vaiko priežiūra (vaikas buvo vienas paliktas automobilyje, vaikas buvo apkandžiotas blusų, vaiko motina neperka vaikui gydytojo išrašytų vaistų, nevykdo gydytojų rekomendacijų ir kt.), teismo vertinimu, jos nėra reikšmingos šioje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai.
34. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad pareiškėjas neįrodė prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo, todėl prašymas atmestinas.
Dėl V. Š. prašymo
35. Iš V. Š. atsiliepime į pareiškėjo J. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų aplinkybių ir argumentų bei paaiškinimų, teiktų posėdžio metų, matyti, kad ji laikosi pozicijos, jog pareiškėjas be jokio pagrindo ieško priekabių dėl bendravimo su vaiku, nors pats ją pažeidinėja, kadangi pasilieka vaiką nakvynei, nors tokia galimybė teismo patvirtintoje tvarkoje iki vaikui sueis (duomenys neskelbtini) metai nenumatyta. V. Š. teigimu, pareiškėjas J. Š. šią bylą iniciavo tik dėl to, kad visa tai ketina panaudoti kitoje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
36. Pasisakant dėl V. Š. prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo, visų pirma, pastebėtina, kad teismui pateiktas prašymas yra visiškai nemotyvuotas – prašyme nenurodomos jokios aplinkybės ir argumentai, kuo jis grindžiamas. Tik iš atsiliepimo į J. Š. prašymą galima daryti išvadą, kad V. Š. prašymas grindžiamas tuo, jog tėvas vaiką pasiima su nakvyne, nors pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką vaikas iki jam sueis (duomenys neskelbtini) metai su tėvu turi būti bendraujama be nakvynių. Tačiau teismo posėdžio metu pati V. Š. pripažino, kad vaiko santykiai su tėvu yra geri ir kad ji pati leisdavo tėvui paimti vaiką su nakvyne, todėl minėta aplinkybė, jog vaikas pasilikdavo pas tėvą nakvoti, negali būti vertinama kaip bendravimo tvarkos pažeidimas, kadangi Sutarties 1.3.14 punkte numatyta, kad šalių bendru susitarimu šalys turi teisę sutarti dėl tėvo papildomo bendravimo su nepilnamečiu vaiku laiko, kuris nenumatytas šioje bendravimo su vaiku tvarkoje.
37. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad, kaip nurodė šalys bylos nagrinėjimo metu, vaiko tėvas J. Š. yra iniciavęs privalomąją mediaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir, jeigu šalims nepavyks taikiai susitarti, planuoja kreiptis su ieškiniu į teismą. Akivaizdu, kad ši aplinkybė kelia tarp šalių įtampą ir sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms kilti, todėl tiek viena, tiek kita pusė gali būti linkusi situaciją vertinti neobjektyviai ir neadekvačiai.
38. Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nors tiek vaiko tėvas J. Š., tiek motina V. Š. dėl šiuo metų įtemptų tarpusavio santykių ir nesusikalbėjimo galbūt ne visada tiksliai laikėsi Sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog Sutarties sąlygos buvo iš esmės pažeistos, ar kad tam tikri nežymūs teismo patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai buvo padaryti išskirtinai dėl V. Š. ar J. Š. kaltės.
39. Pažymėtina, kad Sutarties 1.3. punkte šalys sutarė, kad: „Šalys susitaria, kad, gyvendami skyrium, turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su vaiku, dalyvaudami jo auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, tėvai įsipareigoja nenuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime ar bendrauti su nepilnamečiu sūnumi gali būti ribojamos tik Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų nustatyta tvarka“.
40. Natūralu, kad tokioje situacijoje tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina turi tam tikrų pretenzijų vienas kito atžvilgiu, tačiau atkreiptinas abiejų šalių dėmesys, kad dėl to neturėtų nukentėti vaiko gerovė ir interesai, kurie šiuo atveju laikytini prioritetiniais. Vaikui emociškai yra reikšmingi abu tėvai, dėl kurių tarpusavio konfliktų paprastai vaikas patiria neigiamus jausmus, todėl vardan vaiko gerovės tėvams turi būti svarbesni vaiko, o ne jų pačių interesai. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo mažamečio vaiko labui.
41. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, tiek pareiškėjo J. Š., tiek ir suinteresuoto asmens V. Š. prašymai dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
43. Netenkinus nei J. Š., nei V. Š. prašymų išduoti vykdomąjį raštą, teismo vertinimu, teisinga ir pagrįsta būtų nepriteisti šalims vienai iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant jas prie jų pačių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 290-292 straipsniais ir 646 straipsniu,
nutaria:
J. Š. (J. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.