Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „ILTE“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp D. D. ir UAB „Obelita“, taikyti restituciją – priteisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybę UAB ,,Obelita“, o D. D. priteisti jo sumokėtą kainą 4 900 Eur; pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp „UAB „Obelita“ ir UAB ,,Hekus“, taikyti restituciją, t. y. priteisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – darželio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybę UAB ,,Hekus“, o UAB ,,Obelita“ priteisti sumokėtą kainą 10 500 Eur; priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodytus sandorius ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66, 1.86 straipsnių pagrindais, nes šie sandoriai pažeidė ieškovės, kaip atsakovės UAB ,,Hekus“ kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „SME Finance“ neatlygintinai perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties. UAB „SME Finance“ (finansų tarpininkas) su UAB ,,Hekus“ 2020 m. gruodžio 30 d. buvo sudariusi Paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 100 000 Eur paskola. Paskola suteikta pagal skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ (Finansinės priemonės) schemą, patvirtintą 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-539 (Schema). Schemoje numatyta, kad paskolų gavėjams lengvatinės paskolos teikiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, paskolų teikimas pagal Finansinę priemonę yra valstybės pagalba paskolų gavėjams ir šios lengvatinės paskolos teikiamos išskirtinai apyvartiniam kapitalui finansuoti (Schemos 2, 7.2., 9.1. papunkčiai). Atsakovei nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, finansų tarpininkas neatlygintinai perleido, o ieškovė (tuo metu UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (INVEGA)) perėmė reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties. Apie paskolos sutarties nutraukimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota ieškovės 2022 m. gruodžio 16 d. pranešimu. Kadangi savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį atsakovė nevykdė, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose atsakovės UAB ,,Hekus“ atžvilgiu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1149-488/2023 dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo iš atsakovės. Teigė, kad būdama atsakovės kreditore pagal paskolos sutartį, ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi UAB ,,Hekus“ įsipareigojimai atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamas pirmasis sandoris buvo sudarytas 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašant Turto pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Hekus“ ir UAB „Obelita“. UAB „Hekus“ sudarant ginčijamąjį sandorį, buvo atstovaujama D. D., kuris yra UAB „Hekus“ vadovas. UAB „Obelita“, sudarant ginčijamąjį sandorį, buvo atstovaujama jos vadovės I. D., kai D. D. ir I. D. yra sutuoktiniai. Teigė, kad minėtu ginčijamu sandoriu sutarta Turto pardavimo kaina – 10 500 Eur, nors valstybės įmonės „Registrų centras“ atlikto 2023 m. kovo 16 d. masinio vertinimo metu nustatyta turto vertė buvo 35 900 Eur. Ieškovė darė išvadą, jog minėtas turtas buvo perleistas už žymiai žemesnę nei vidutinę rinkos vertę. Teigė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant tyčia sąmoningai sumažinti UAB ,,Hekus“ turto masę.

4. Nurodė, kad antrasis ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2023 m. kovo 22 d., pasirašant Turto pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Obelita“ ir D. D.. UAB „Obelita“, sudarant minėtą ginčijamąjį sandorį, buvo atstovaujama I. D., kuri yra UAB „Obelita“ vadovė. Tokiu būdu, minėtu sandoriu UAB „Obelita“ vadovė I. D. perleido turtą savo sutuoktiniui D. D.. Pastarojo ginčijamo sandorio 5.1 p. ir 5.2 p. buvo nurodyta, jog D. D. turtą įsigyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine I. D., kas reiškia, kad perleistas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. I. D. ir D. D. nuosavybės teise. Teigė, kad Turtas buvo perleistas už žymiai žemesnę nei už vidutinę rinkos vertę, be to, sandoris sudarytas visiems atsakovams jau žinant, t. y. 2023 m. kovo 22 d., kad neįvykdžius ieškovės reikalavimų, ieškovė inicijuos skolos išieškojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Ieškovė teigė, kad egzistuoja visos būtinos CK 6.66 straipsnyje numatytos actio Pauliana taikymo sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Pradiniu ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei vidutinė rinkos vertė, kainą, šiuo sandoriu parduotas turtas buvo vienintelis nekilnojamas turtas, kuris priklausė UAB ,,Hekus“. Tokiu būdu, perleisdama ginčo turtą, atsakovė UAB ,,Hekus“ sumažino savo turto masę ir nepaliko galimybės ieškovei patenkinti finansinį reikalavimą iš šio atsakovės turto masės. Be to, ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos, nes D. D. ir I. D. yra sutuoktiniai, o nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad UAB ,,Hekus“ ir UAB ,,Obelita“ valdo sutuoktiniai, kurie yra valdymo organai, todėl patys atsakovai, juridiniai asmenys, žinojo, o ir negalėjo nežinoti, kad ginčijami sandoriai yra sudaromi pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus.