Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-209-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00492-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.3.1; 1.1.8.12. 2.5.16(S)

2017 m. kovo 22 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio M. P. teikimą dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 18 d. gautas antstolio M. P. teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad antstolis vykdydamas 2011 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1031/10 dėl 181,01 Eur skolos išieškojimo iš skolininko B. D. Valstybės naudai nustatė, jog jis sąskaitų kredito įstaigose neturi. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, registruoto skolininko vardu, nėra. VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba. Skolininkas išsiskyręs ir nėra deklaravęs tikslios gyvenamosios vietos (paskutinis žinomas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas). Skolininkas neturi turto ar pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus.

Prokuroras prašė teikimą tenkinti, nes daug metų jau negalima išieškoti baudos, nuteistasis niekur nedirba, be gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnis nustato, kad baudą priverstinai išieško antstolis. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei BVK numatytos taisyklės (BVK 24 str. 4 d.).

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BVK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad 2017 m. sausio 17 d. antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje patvirtina, jog 181,01 Eur skolos iš skolininko D. B. pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą išieškoti nėra galimybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 7 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 5 MGL dydžio baudos išieškojimo iš nuteistojo D. B.

Antstolio teikime nurodyta, kad skolininko turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, nerasta. Duomenų apie tai, kur šiuo metu faktiškai gyvena ar būna nuteistasis, antstolis nepateikė ir vykdymo procese nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad tokie duomenys būtų nustatyti. Paieškos, kad nustatyti nuteistosios buvimo vietą, antstolis per policiją neinicijavo (CPK 620 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Šiuo atveju teismas priėmė nutartis nuteistąjį atvesdinti į posėdį, tačiau policijos pareigūnams to padaryti nepavyko. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl šiuo atveju antstolis, kuriam buvo pateikta vykdyti baudos bausmė, turėjo išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistuoju visais žinomais jo galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui, bendradarbiaudamas su policija, inicijuoti nuteistojo paiešką, vadovaujantis CPK 620 straipsnio 3 dalimi.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, kad paskelbti nuteistojo paiešką, išieškotojas, šiuo atveju tai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atstovaujanti Lietuvos valstybę, neprivalo teikti nei atskiro prašymo dėl paieškos paskelbimo, nei duomenų, kad nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, kaip yra numatyta CPK 620 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju bauda, kurią vykdo antstolis, yra kildinama iš baudžiamojo teisinio santykio ir yra kriminalinė bausmė, o ne įsiskolinimas valstybei, kuris būtų kildinamas iš civilinio teisinio santykio. Todėl tokiu atveju bausmę vykdanti institucija (antstolis) nuteistojo atžvilgiu veikia visų pirma vadovaudamasis BVK ir kitais bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais (BPK 348 str. 3 d.). Bausmės baudos vykdymas yra užtikrinamas valstybės prievarta būtent per antstolį (BVK 24 str.), todėl valstybė, atstovaujama VMI, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės surasti nuteistąjį bei išieškoti baudą (įvykdyti bausmę) neturi teikti jokių papildomų prašymų bei duomenų. Šiuo atveju baudos, atsiradusios iš baudžiamojo teisinio santykio, skirtingai nei skolos, kurios išieškojimą taip pat vykdo antstolis, kildinamos iš civilinio teisinio santykio, vykdyme išieškotojas neprivalo imtis jokių papildomų veiksmų, nes šis vykdymas pagal įstatymą yra priverstinis ir pati valstybė jo vykdymą užtikrina įstatyme numatytomis prievartos priemonėmis, viena kurių yra minėta paieška. Teismų praktikoje analogiškose situacijose taip pat pripažįstama, kad CPK 620 straipsnis reglamentuoja skolininko paiešką vykdymo procese ir nepavykus nustatyti tikslios nuteistojo gyvenamosios vietos, antstolis privalo spręsti klausimą dėl nuteistojo paieškos paskelbimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-40-648/2013).

Byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog antstolis svarstė galimybę inicijuoti nuteistojo paiešką, nustatyti jo faktinę gyvenamąją ar kitas buvimo vietas. Tai rodo, kad visos galimybės susisiekti su nuteistuoju nebuvo išnaudotos, nebuvo stengiamasi sužinoti, dėl kokių priežasčių nuteistasis nevykdo baudos bausmės, o taip pat neišnaudojo ir galimybės inicijuoti nuteistojo paieškos paskelbimą per policiją, jeigu nuteistojo faktinė buvimo ar gyvenamoji vieta yra nežinoma.

Pažymėtina, kad tik aukščiau minėtos paieškos metu yra galimybė bausmę vykdančiam antstoliui išsiaiškinti, ar nuteistasis nėra išvykęs nuolat gyventi, dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Tokiu atveju antstolis turėtų spręsti dėl teikimo teismui dėl bausmės baudos išieškojimo vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai inicijavimo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis (TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998).

Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog baudos išieškojimo laiką būtų buvę vertinama, ar nuteistasis turi objektyvią galimybę paskirtą baudą sumokėti ir pripažinus tokios galimybės nebuvimą atitinkamai būtų inicijuojamas teikimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes pagal BVK 25 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Taigi, antstolis privalo ne tik įvertinti nuteistojo turtinę padėtį, bet realiai nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne, imtis aktyvių veiksmų tam, kad nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą, ir tik tuomet spręsti klausimą, ar kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba areštu, arba su teikimu dėl baudos vykdymo perdavimo, jeigu paaiškėtų, kad nuteistasis gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio M. P. teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

atmesti antstolio M. P. teikimą dėl nuteistajam D. B. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.