Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2S-1012-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2S-1012-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
I. Č.
Trečiasis asmuo
SEB bankas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
` Civilinės bylos numeris e2S-1012-585/2019
Teisminio proceso numeris 2-68-3-39224-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei I. Č. – Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės I. Č. – Š. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo SEB bankas, AB, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal G. Š. ieškinį atsakovei Č. – Š. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š., tvarką. Atsakovė pateikė teismui prašymą patikslinti teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarką, nustatant, kad: 1) bendravimo su vaikais laikotarpiu G. Š. užtikrina vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai; 2) nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki balandžio 28 d. vaikai praleidžia su mama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymą patikslinti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog ieškovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti atsakovės prašymo leisti jai su vaikais atostogauti nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki balandžio 28 d., kadangi atostogos pajūryje bus naudingos šalių vaikų sveikatai, o dalyvavimas močiutės jubiliejiniame 65-ajame gimtadienyje yra reikšmingas vaikų santykiams su artimiausiais giminėmis formuoti, pagarba grįstiems šeiminiams santykiams išlaikyti. Teismo įsitikinimu, dėl šiuo metu tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų tarpusavio santykių, kurie ypatingai neigiamai veikia šalių vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, aplinkos pakeitimas, teigiamos emocijos bus vaikams į naudą. Teismui pateiktas duomenimis, šalių sūnus H. lanko Ąžuoliuko chorą, todėl turi būti nuvedamas į užsiėmimus pagal nustatytą užsiėmimų grafiką. Šalių vaikai H. ir J. turi būti nuvedami ir į kitus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, nes vaikų ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant geriausiai atitinka vaikų interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas G. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Teismui pakeitus laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovas neteko galimybės pabendrauti su vaikais per Šv. Velykas.

3.2. Bylą nagrinėjanti teisėja elgėsi šališkai, tam tikri procesiniai sprendimai nebūtų buvę priimti, jei teisėja būtų nešališka.

3.3. Pagal nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovui ne visada buvo sudarytos galimybės bendrauti su vaikais.

3.4. Teismas neturėjo teisės laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti įpareigojimo užtikrinti vaikų dalyvavimą neformalaus ir formalaus ugdymo užsiėmimuose, nes tai nėra nei išimtinis atvejis, nei itin specifinė situacija.

3.5. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo negali būti vykdoma skubiai. Teismas sprendimo nutartį vykdyti skubiai nemotyvavo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė I. Č.-Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus, bei ieškovo atstovės parengiamojo teismo posėdžio metu išdėstytą ieškovo poziciją.

4.2. Konfliktiški šalių santykiai kenkia vaikų interesams, todėl atostogos prie jūros, dalyvavimas močiutės gimtadienio šventėje vaikams darė teigiamą įtaką.

4.3. Didžioji dalis ieškovo nurodytų užsiėmimų vaikai lanko buvimo darželyje metu. Chorą „Ąžuoliukas“ sūnus H. lankė dar iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Todėl vaikas turi interesą ir toliau lankyti choro užsiėmimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl papildomų įrodymų pateikimo.

5. Apeliantas prieš apeliacine tvarka teismui pradedant nagrinėti jo pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teismui pateikė papildomus įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos. Civilinio proceso kodekso 338 straipsnyje numatyta, jog atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

6. Apeliantas prie bylos prašo prijungti atsakovės ruoštą atsiliepimą į apelianto pateiktą prašymą pirmosios instancijos teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog atsakovė yra sumokėjusi už šalių sūnaus lankomo choro užsiėmimus. Pateiktais įrodymais apeliantas siekia įrodyti, jog vaikas nelanko „Ąžuoliuko“ choro, bei, kad pati atsakovė neužtikrina vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimų lankymo. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas įrodymų priėmimo klausimą konstatuoja, jog pateiktais įrodymais siekiama įrodyti, jog šalys nesugeba pačios susitarti vaikų ugdymo klausimais, yra konflikte. Pateikti įrodymai jokių naujų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netirtų aplinkybių nepagrindžia, yra papildomi jau pateiktiems įrodymams ir nurodytoms aplinkybėms, todėl sprendžia priimti pateiktus įrodymus.

Dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiam nutartimi nustatė, jog šalių nepilnamečiai vaikai J. Š. ir H. Š. nuo 2019 m. balandžio 20 iki 2019 m. balandžio 28 d. atostogaus su atsakove. Likusiu laikotarpiu 2019 m. sausio 17 d. teismo nutartis, kuria nustatyta laikina apelianto bendravimo su vaikais tvarka liko nepakeista. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirąjį skundą atsakovės atostogos su vaikais jau yra pasibaigusios. Pirmosios instancijos teismo nustatyta teisė atostogauti su vaikais nuo 2019 m. balandžio 20 iki 2019 m. balandžio 28 d. jau yra įgyvendinta ir toliau apelianto bendravimas su vaikais vyksta įprasta 2019 m. sausio 17 d. nutartyje nustatyta tvarka. Įvertindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimas jau nebeturi jokios teisinės įtakos ginčo situacijoje, todėl nebėra skundo dalyko. Apelianto siekiama panaikinti skundžiamos nutarties dalis jau yra įvykdyta, ir jos panaikinimas jokios teisinės galios byloje nebeturės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamos nutarties dalis nebegali būti atskirojo skundo objektu, todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutraukiamas (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalis).

Dėl apelianto įpareigojimo užtikrinti vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą bendravimo su vaikais metu užtikrinti nepilnamečių šalių vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Apeliantas su šia nutarties dalimi nesutinka nurodydamas, jog nėra tokios laikinosios apsaugos priemonės, todėl teismas jos negalėjo taikyti, o situacija nėra ypatinga ar itin specifinė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiai argumentais nesutinka. Šeimos bylose galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas sureguliuoti esamą situaciją. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai, būtų užtikrintas ginčo šalių tarpusavio santykių ir santykių su nepilnamečiais vaikais stabilumas.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametis sūnus H. lanko choro užsiėmimus, tą iš esmės pagrindžia ir apelianto naujai pateikti įrodymai į bylą – atsakovės atliktas mokėjimas už vaiko lankomą būrelį. Atsakovė nurodė, jog šiuos užsiėmimus vaikas pradėjo lankyti šalims dar gyvenant kartu. Šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo susitarta, jog vaikas šiuos užsiėmimus lankys. Šiuo metu apeliantas nesutinka su choro lankymu, tačiau jokių pagrįstų ir priimtinų motyvų dėl savo nesutikimo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog visus su vaikais susijusius klausimus šalys privalo spręsti pirmiausiai atsižvelgdamos į šalių nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnaus H. interesas yra ir toliau lankyti choro repeticijas nepriklausomai nuo to, koks lankomo būrelio pavadinimas - Ąžuoliuko choras ar koks kitas choras, kurį vaikas jau buvo įpratęs lankyti. Atsakovės teigimu vaikas yra gabus muzikai, choro repeticijas lanko noriai, jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų teismui nepateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tokių užsiėmimų lankymas yra priešingas vaiko interesams, kenkia jo vystymuisi ar daro jam kitokią žalą. Nesant duomenų, jog užsiėmimai kenkia vaiko interesams, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais.

Dėl skubaus nutarties vykdymo.

10. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo motyvuoti savo sprendimą leisti skundžiamą nutartį vykdyti skubiai, nes Civilinio proceso kodekso normos reguliuojančios laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą nenumato įstatyme įtvirtinto skubaus nutarties vykdymo. Viena laikinoji apsaugos priemonė pakeičiama kita CPK 148 straipsnio pagrindu, kai teismas pritaikęs vieną iš Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytą laikinąją apsaugos priemonę, vėliau nutaria taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę, numatytą Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismo buvo prašyta taikyti tą pačią laikinąją apsaugos priemonę – laikino bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo bei įpareigoti užtikrinti vaikų dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo procesuose. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nagrinėjamas bendra CPK 145 straipsnio tvarka. Pirmosios instancijos teismui nusprendus taikyti prašomas laikinąsias pasaugos priemones, tuo pačiu buvo būtina ir taikyti Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Todėl teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis spręsdamas, jog nutartis turi būti vykdoma skubiai.

11. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl įpareigojimo užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų dalyvauti formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose ir skubaus nutarties vykdymo tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties dalies, kuria nustatyta, jog nuo 2019 m. balandžio 20 iki 2019 m. balandžio 28 d. vaikai bendraus su motina.

Likusioje dalyje atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka