Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-08-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-18563-1099/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
2YT-18563-1099/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13896-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Pavel Liubkevič (pirm.)
Pareiškėjas
E. Ž.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18563-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13896-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19; (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,dalyvaujant pareiškėjai E. Ž.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja E. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo Z. Š. (Z. Š.) mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.

2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas Z. Š.. Po jo mirties nei pareiškėja, nei jos motina B. Š., kuri mirė (duomenys neskelbtini), nepriėmė tėvo palikimo. Pareiškėja pažymi, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėja aiškina, kad per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog jos motina yra priėmusi Z. Š. palikimą. Be to, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjo Z. Š. palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymi, kad nėra pradėjęs paveldėjimo procedūros po Z. Š. mirties. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis Z. Š. mirė būdamas santuokoje (sutuoktinė B. Š. (pareiškėjos motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini))); turėjo vieną pilnametį vaiką: E. Ž. (pareiškėja). Palikėjo Z. Š. palikimą, pagal byloje esančius duomenis, sudaro: žemės sklypas, gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkio pastatas, šulinys ir garažas (jų dalys), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (minėtas turtas įregistruotas pareiškėjos motinos B. Š. vardu, tačiau buvo įgytas santuokoje). Testamentų registro duomenimis, Z. Š. testamento sudaręs nebuvo; jo palikimas nepriimtas.

8. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ „Registro centras“ pažyma apie asmens duomenis ir gimimo liudijimas, patvirtina E. Ž. ir Z. Š. giminystę.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

12. Taigi, iš pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui (žemės sklypas, gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkio pastatas, šulinys ir garažas (jų dalys), esantys adresu (duomenys neskelbtini)) priimti praleido, nes manė, jog jos motina po tėvo mirties priėmė jo palikimą, be to, pareiškėja neturėjo teisinio išsilavinimo bei pakankamai teisinių žinių dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Nustatyta, kad sužinojusi apie nepriimtą palikimą, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi teisinės pagalbos dėl tėvo Z. Š. palikto turto paveldėjimui reikalingos informacijos ir dokumentų surinkimo bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

13. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. pareiškėja manė, kad jos motina po tėvo Z. Š. mirties priėmė jo palikimą, pareiškėjos teisinių žinių stoka, turėjo įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus Z. Š. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

14. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (teisinių žinių stoka, pareiškėjos manymas, kad jos motina po tėvo Z. Š. mirties priėmė jo palikimą) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo Z. Š. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po Z. Š. (Z. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai E. Ž., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal Z. Š. (Z. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič