- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- eA2-485-287/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., R. V.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. V. prašymą suinteresuotiems asmenims L. V. ir R. V. dėl proceso atnaujinimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su prašymu suinteresuotiems asmenims L. V. ir R. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp L. V. ir R. V. dalyje dėl turtinių įsipareigojimų bei turto padalijimo, pareiškėjos įtraukimo į bylą kreditoriumi, dėl įpareigojimo L. V. ir R. V. pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų. Pareiškėja prašyme nurodo, kad R. V. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo jos sutuoktiniui V. V. parduoti bendros nuosavybės su žmona L. V. turimą sodą (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti sodo pirkimo-pardavimo dokumentus V. V. vardu. R. V. gavo už parduodamą sodą iš V. V. 1600 Lt (463,40 Eur), tačiau dokumentų nesutvarkė, teigdamas, kad jo žmona L. V. gyvena JAV ir dėl objektyvių priežasčių negali atvykti. Nuo 2005 metų pareiškėja su savo sutuoktiniu naudojasi sodu, pilnai rekonstravo sodo namelį, tačiau iki šiol dokumentų R. V. nesutvarkė, vis nurodydamas, kad jo žmona negali parvykti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis V. V. mirė ir pareiškėjai notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi ji yra sutuoktinio turto paveldėtoja, todėl paveldėjo ir reikalavimo teisę į sodą. 2020 m. spalio 15 d., gavusi teismo sprendimo nuorašą apie santuokos nutraukimą tarp L. V. ir R. V., ji sužinojo, kad V. santuoka yra nutraukta, tačiau sodas (žemės sklypas) nebuvo įtrauktas į sutuoktinių dalintiną turtą, o jos sutuoktinis – į kreditorių sąrašą. Esant šioms aplinkybėms prašo atnaujinti civilinės bylos dėl L. V. ir R. V. santuokos nutraukimo nagrinėjimą dalyje dėl turtinių įsipareigojimų bei turto padalijimo, įtraukti ją į šią bylą kreditoriumi ir įpareigoti L. V. ir R. V. pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. V. ir R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą nepateikė, patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepateikė, prieštaravimų pareiškėjos prašymui nepateikė, neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o bylos procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
Proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra, instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
Vieni iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų, numatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 9 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl to, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų bei dėl to, kad teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtaką priimant neteisėtą sprendimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantys galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje.
Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais. CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių reiškiami reikalavimai santuokos nutraukimo byloje gali būti tiek reikalavimai dėl priteisimo (jei kreditorius turi vykdytiną reikalavimo teisę ir siekia ją įgyvendinti), tiek dėl teisinių santykių pripažinimo (jei kreditorius siekia patvirtinti esamą prievolės pobūdį) arba jų modifikavimo (jei kreditorius siekia pakeisti prievolės pobūdį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015, 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-716-744/2008 pagal pareiškėjų R. V. ir L. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pareiškėjų prašymas tenkintas, santuoka nutraukta ir patvirtinta pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 bei 9 punktų pagrindu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendime, kuriuo nutraukta L. V. ir R. V. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas nepasisakė dėl buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto – 0,0772 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas L. V. vardu. Pareiškėja nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis V. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) apie L. V. ir R. V. santuokos nutraukimą informuoti nebuvo, todėl buvo pažeisti jų, kaip kreditorių interesai. Savo, kaip kreditorių teises pareiškėja kildina iš to, kad tarp jos sutuoktinio V. V. ir R. V. (duomenys neskelbtini) buvo susitarimas, jog šis parduoda jam ir jo žmonai L. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir iki 2006 m. sausio mėnesio įsipareigoja sutvarkyti pirkimo – pardavimo dokumentus pirkėjo V. V. vardu. R. V. už sodą buvo sumokėta 1600 litų (463,40 Eur).
Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, sandorio tarp V. V. ir R. V. sudarymo metu žemės sklypas 0,0772 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad buvo registruotas L. V. vardu, priklausė L. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Buvusiems sutuoktiniams minėto žemės sklypo nepadalinus santuokos nutraukimo metu jis vis dar priklauso abiem buvusiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra, minėto turto teisinis režimas nepakito.
Šiuo nagrinėjamu atveju, iš prašymo turinio ir suformuluoto reikalavimo akivaizdu, kad pareiškėjai J. V. iš esmės nėra jokio skirtumo, kuriam iš buvusių sutuoktinių, po santuokos nutraukimo būtų atitekęs minėtas sklypas, nė vienam iš buvusių sutuoktinių ji jokių atskirų reikalavimų nereiškia, todėl darytina išvada, kad sandorio įvykdymo užbaigimo pareiškėjos pretenzijos nukreiptos ne į konkretų buvusį sutuoktinį, o į bet kurį iš jų ir/ arba abu kartu. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek iki L. V. ir R. V. santuokos nutraukimo, tiek po jų santuokos nutraukimo, neatsirado jokių naujų aplinkybių, žemės sklypo savininkas nepakito, todėl kad pareiškėja, nors ir nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydama atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje.
Prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.10
Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą.
Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-716-744/2008 Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 26 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2020 m. lapkričio 17 d., kuris po trūkumų šalinimo buvo priimtas 2020 m. gruodžio 10 d. Taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo, tai yra, pasibaigus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam naikinamajam terminui.
Šiuo atveju, pareiškėja prašyme visiškai nenurodo aplinkybių, lėmusių minėto 5 metų naikinamojo termino praleidimo priežasčių. Pastebėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas. Vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
Nors pagal kasacinio teismo praktiką teismams neužkirsta galimybė CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai darytina tik išimtiniais atvejais (pavyzdžiui teismų praktikoje pasitaikiusios teisinės situacijos, kurioms susidarius buvo sprendžiamas naikinamojo termino atnaujinimo klausimas, yra susijusios su atvejais, kai įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (neperžiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka) buvo priimtas nepranešus bylos šaliai ir jai nedalyvaujant teismo posėdyje, arba kai atskirose bylose priimtais teismų sprendimais nuosavybės teisė į tą patį daiktą buvo pripažinta skirtingiems asmenims (būtent tokios išskirtinės, netoleruotinos teisinės situacijos susidarė kasacinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014)).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, taip pat nenurodė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai apie prielaidas atnaujinti praleistą 5 metų naikinamąjį terminą. Teismas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą taip pat nenustatė tokių aplinkybių. Taip pat pareiškėja teismui pateikto prašymo negrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu.
Pareiškėja prašymą grindžia aplinkybe, jog minėtas nekilnojamojo turto objektas nebuvo įtrauktas nei į suinteresuotų asmenų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei į teismo sprendimą, dėl ko po teismo sprendimo jo teisinis statusas nėra pakitęs ir jis vis dar yra suinteresuotų asmenų nuosavybė, o tokia situacija atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, kuriems taikomas naikinamasis 5 metų terminas, per kurį prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti teikiamas.
Nepaisant aukščiau aptartų pagrindų, šio trūkumo nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Proceso atnaujinimo institutui taikyti turi egzistuoti dviejų sąlygų sutaptis, o šiuo atveju nenustatyta viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlyga, numatyta CPK 368 straipsnio 2 dalyje.
Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti reikšmės proceso atnaujinimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-370, 290 ir 291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos J. V. prašymo suinteresuotiems asmenims L. V. ir R. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp L. V. ir R. V. dalyje dėl turtinių įsipareigojimų bei turto padalijimo, pareiškėjos įtraukimo į tą bylą kreditoriumi, dėl įpareigojimo L. V. ir R. V. pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-716-744/2008.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.