- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-117-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė (pran.)
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Kategorijos
- 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-837-767/2013 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui Radviliškio rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui A. J. dėl 2012-12-27 Radviliškio rajono savavaldybės tarybos sprendimo Nr. T-420 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. Ž. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą prašydamas dėl ieškinyje nurodytų pažeidimų panaikinti 2012-12-27 Radviliškio rajono Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-420 „Dėl Viešosios įstaigos Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus skyrimo į pareigas“ ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-12-03 dalyvavo Radviliškio rajono Savivaldybės administracijos rengtame konkurse VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Konkurso nugalėtoja buvo pripažinta A. J., kuri 2012-12-27 į direktoriaus pareigas buvo paskirta nuo 2013-01-02, penkerių metų laikotarpiui. Ieškovas pagal konkurso rezultatus buvo pripažintas antru laimėtoju. Ieškovas mano, kad 2012-12-27 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-420 neteisėtas ir naikintinas dėl to, kad: 1) paminėto Sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2 punkte yra aiškiai nurodyta, kad šis įsakymas taikomas tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, priimtiems į pareigas po šio įsakymo įsigaliojimo. Ieškovas nurodo, kad rengiant Tarybos sprendimo Nr. T-420 projektą paminėtas įsakymas buvo įsigaliojęs, todėl Tarybai sprendimas net negalėjo būti pateikiamas; be to, direktoriaus pareigas paskirtas asmuo pradėjo eiti tik nuo 2013-01-02, t.y. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintiems reikalavimams jau taip pat galiojant; 2) Tarybos sprendimas naikintinas ir dėl to, kad jis priimtas pažeidžiant Sveikatos ministro įsakymu patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų 4.5 ir 7.1 punktus, kuriuose yra nustatyta, kad pagal bendruosius kvalifikacinius reikalavimus asmuo, siekiantis eiti į įstaigos ar jos filialo vadovo pareigas, turi atitikti bendrąjį reikalavimą – turėti administracinio darbo sveikatos priežiūros ir (arba) socialinių paslaugų srityje patirties (4.5 p.) bei pagal
papildomą kompetenciją–pretendento papildoma kompetencija laikoma – vadovavimas sveikatos veiklos valdymo subjektams (ar jų filialams) patirtis; 3) LR DK 101 straipsnis reglamentuoja konkurso būdu skiriamų asmenų į tam tikras pareigas tvarką, todėl atsakovas nekreipdamas dėmesio į aukščiau paminėtą teisės aktą, atitinkamai paminėto straipsnio nuostatas, neteisėtai sudarė darbo sutartį, todėl panaikinus neteisėtą Tarybos sprendimą, su trečiuoju asmeniu darbo sutartis turėtų būti nutraukta pagal LR DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Taip pat ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismas turi tam tikrą pagrindą laikyti, kad jis dėl jo pažeistų teisių į teismą kreipiasi pavėluotai, prašė šiam ieškiniui senaties terminų netaikyti ir vadovautis vienu iš pamatinių teisinės valstybės principų – teisės viršenybės principu. Nurodė, kad šiuo atveju akivaizdus viešojo administracinio subjekto teisės aktų nesilaikymas negali būti toleruotinas.
Šalies argumentai
Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, o nustačius, jog nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas ginčija viešojo administravimo subjekto – Savivaldybės tarybos priimtą teisės aktą, kurio apskundimui taikytini ne LR CK nustatyti ieškinio senaties terminai, o specialūs, kituose įstatymuose nustatyti priimto teisės akto apskundimo teismui senaties terminai. Kadangi ieškovas neprašo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, atsakovas prašė, kad ieškinyje išdėstytiems reikalavimams būtų taikytinas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio senaties terminas ir ieškinys būtų atmestas LR CPK 1.131 str. 1 d. pagrindu. Konkursas vyko 2012-12-03, konkursui organizuoti buvo taikomos tuo momentu galiojančios teisės aktų nuostatos, o įvykus priėmimui, kaip numatyta Sveikatos priežiūros įstatyme, konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Tik pasibaigus konkursui, 2012-12-18 priimti Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimai. Teisės aktai atgal negalioja, todėl mano, kad Savivaldybė nepažeidė teisės aktų organizuodama konkursą. Taryba savo sprendimu vadovą į pareigas tik skiria – tik formaliai patvirtina konkurso rezultatus.
Trečiasis asmuo A. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nagrinėjamojoje byloje atsakovas Radviliškio rajono Savivaldybė prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį pagal LR Administracinių bylų teisenos įstatymą dėl 2012-12-27 Radviliškio rajono Savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. T-420 panaikinimo.
Kadangi yra ginčijamas viešojo subjekto – Savivaldybės tarybos priimtas teisės aktas, todėl teismas sprendė, kad šio ginčo atveju taikytini ne Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio senaties terminai, o specialūs, kituose įstatymuose nustatyti priimto teisės akto apskundimo teismui senaties terminai, t.y. ginčo atveju taikytinas LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovas pats nurodė, kad jis apie jo tariamai pažeistą teisę, kurią dabar teisme ginčija, sužinojo 2013-02-01, tačiau į teismą ieškiniu dėl savo tariamai pažeistų teisių gynybos kreipėsi tik 2013-04-04. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas, pripažindamas ir atsižvelgdamas į tai, kad teismas turi tam tikrą pagrindą laikyti, kad jis dėl jo pažeistų teisių į teismą kreipėsi pavėluotai, prašo jo pareikštam ieškiniui netaikyti senaties terminų, tačiau neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodo priežasčių, kodėl šį terminą praleido.
LR CK 1.131 str. 1 d. numatyta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal formuojamą teismų praktiką, remiantis CK 1.131 str., ieškinys atmetamas nepaisant net ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Atsižvelgiant į tai, teismas argumentų dėl ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo teismo sprendime nenagrinėjo.
Teismas pažymėjo, kad konkursas VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms užimti vyko 2012-12-03, kai galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“ (įsakymo redakcija su pakeitimais galiojusi nuo 2010-05-28 iki 2012-12-22, Žin., 2010, Nr. 61-3009), kurio 1 p. patvirtino kvalifikacinius reikalavimus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams. Kvalifikacinių reikalavimų 1 p. nustatė, kad „Kvalifikaciniai reikalavimai taikomi priimant asmenis į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovus viešo konkurso būdu. Kvalifikacinių reikalavimų 5 p. nustatė, kad Administracinio darbo stažo reikalavimas netaikomas: 5.1. asmeniui, siekiančiam užimti sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios tik pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, vadovo pareigas. Kadangi viešas konkursas, t. y. priėmimas į VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas įvyko 2012 m. gruodžio 3 d., tai pretendentams, dalyvavusiems viešame konkurse, buvo taikomi tą dieną galiojantys teisės aktai - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“, t.y. 2010-05-28 redakcijos patvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. V-1181 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 299 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams tvirtinimo“ pakeitimo“ įsigaliojo tik 2012 m. gruodžio 23 d., t. y. jau pasibaigus priėmimui į VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas. Be to, Įsakymo 2012 m. gruodžio 18 d. redakcijos 2 p. nedviprasmiškai išaiškinta, kad šis įsakymas taikomas tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, priimamiems į pareigas po šio įsakymo įsigaliojimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad A. J. į VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas yra paskirta pažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas ieškovo prašymu privalėjo vadovautis vienu iš pamatinių teisinės valstybės principu – teisės viršenybės principu. Teismas atmesdamas ieškinį, visai neatkreipė dėmesio, kokie bus pažeisti bei ir yra pažeidžiami viešieji interesai, atitinkamos kategorijos valstybės piliečių lūkesčiai bei tikėjimas, kad jiems bus teikiama ne tik valstybės garantuojama kvalifikuota medicininė pagalba, bet tos pagalbos organizaciniais klausimais bei užtikrinimu rūpinsis atitinkamą kvalifikaciją bei kompetenciją turintis asmuo. Apelianto įsitikinimu, atsakovas privalėjo spręsti kito konkurse dalyvavusio asmens skyrimo į pareigas klausimą, o ne remtis konkurse pirmą vietą užėmusio asmens rezultatais, nes tai akivaizdžiai pažeidžia visų asmenų, kurie naudojasi atitinkamos medicinos įstaigos paslaugomis, interesus bei lūkesčius, o atsakovo bei trečiojo asmens gynybiniai argumentai laikytini nepagrįstais bei siekimu nepabloginti savo reputacijos netinkamu teisės aktų interpretavimu.
2. Teismas sprendime nurodė, kad dėl ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimas sprendime nenagrinėtinas, tačiau apie tai trumpai pasisakė. Apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti bei pasisakyti apie tai, kad pagal LR DK 93, 99 straipsnių, reglamentuojančiuose darbo sutarties sąvoką ir jos sudarymą, nuostatas bei pagal esančią teismų praktiką, darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai prasideda tik sudarius darbo sutartį, atitinkančią įstatymų reikalavimus, o ne paskelbus konkursų rezultatus. Ieškovo ginčijamas Tarybos sprendimas buvo priimtas jau įsiteisėjus naujiems medicinos įstaigų vadovų skyrimo reikalavimas, todėl neteisėtu teismo sprendimu yra įteisinama prielaida piktnaudžiauti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas sprendimu, nepažeisdamas procesinių teisės normų, tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, tinkamai taikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiasis asmuo A. J. pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teisme nagrinėjamas atvejis nepatenka į sąrašą, kurie priskiriami viešo intereso grupei. Radviliškio rajono savivaldybės taryba priėmė individualų administracinį aktą dėl asmens priėmimo į pareigas. Teismas tinkamai išaiškino teisės normas reglamentuojančias kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas ir tinkamai nustatė jų galiojimo ribas, t.y. išnagrinėjo teisėtumo klausimą. Todėl nagrinėjant bylą buvo sprendžiamas teisės viršenybės principas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo S. Ž. apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesines teisės normas, pagrįstai apelianto ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.
Dėl viešo intereso
Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo ir teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą. Viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą suvokiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas.
Ginant viešąjį interesą ir asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, svarbu konkrečioje byloje nustatyti, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą – gindamas viešąjį interesą ar subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą. Be to, skiriasi ir ieškinio tenkinimo sąlygos, nes ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti ieškinį dėl viešojo intereso gynybos. Tuo tarpu asmuo, kuris gina savo subjektinę teisę, bylos nagrinėjimo metu turi įrodyti šios savo teisės pažeidimą.
Apelianto manymu, nors dėl jo pažeistų teisių į teismą jis kreipėsi pavėluotai, ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, o teismas privalėjo vadovautis vienu iš pamatinių teisinės valstybės principų – teisės viršenybės principu. Įsitikinęs, kad teismas atmesdamas ieškinį, visai neatkreipė dėmesio į viešojo intereso buvimą, kadangi administracinio darbo stažo neturinčio asmens vadovavimas, akivaizdžiai pažeidžia visų asmenų, kurie naudojasi atitinkamos medicinos įstaigos paslaugomis, interesus bei lūkesčius.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apelianto įsitikinimą, kad kvalifikacinius reikalavimus neatitinkantis ir į sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas paskirtas trečiasis asmuo, reiškia viešojo intereso pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas prašo panaikinti 2012-12-27 Radviliškio rajono Savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-420 „Dėl Viešosios įstaigos Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus skyrimo į pareigas“. Tai yra Radviliškio rajono Savivaldybės tarybos priimtas individualus administracinis aktas dėl trečiojo asmens priėmimo į pareigas. Nors Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja ieškovui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, tačiau šiuo atveju, ieškovo ginčijamu Savivaldybės tarybos sprendimu, nebuvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai apskritai, be to, ieškovo ginčijimas Savivaldybės sprendimas su ieškovo asmeniu nėra niekaip susijęs. Teismo pažymėtina ir tai, kad ieškovas, nesutikdamas su 2012-12-03 įvykusio viešojo konkurso – priėmimo į VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas, rezultatais, įstatymų nustatyta tvarka galėjo juos skųsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje sprendžiamas išskirtinai ieškovo subjektinės teisės galimas pažeidimas, sprendžia, kad ši aplinkybė nepatvirtina viešojo intereso egzistavimo.
Pažymėtina, kad kalbant apie teisės viršenybę, neišvengiamai susiduriame su pačios teisės samprata ir esme, jos prigimtimi. Nors tai ir yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, teismo nuomone, teisingumas turėtų būti suprantamas kaip tam tikrų vertybių, nuostatų taikymas visiems be išlygų. Teisėjų kolegijos nuomone tai, kad apeliantas netinkamai aiškina ir taiko teisės normas, nesuponuoja išvados, jog ieškovui ieškinio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, o teismas nesivadovavo teisės viršenybės principu.
Dėl senaties termino taikymo
Nors apeliaciniame skunde nėra argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjęs teismas, pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad ieškovas nors ir prašė netaikyti senaties, tačiau neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino ir nenurodė priežasčių, kodėl šį terminą praleido. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino, pagrįstai taikė ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ir vadovavosi LR CK 1.131 str. 1 d., kurioje numatyta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl ginčo esmės
Nors pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo sprendime nenagrinėjo, tačiau apie tai trumpai pasisakydamas skundžiamame sprendime, jokio pažeidimo nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo A. J. į VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas yra paskirta nepažeidžiant tuo metu galiojusius teisės aktus, laikytina teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodomas argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti bei pasisakyti apie tai, kad darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai prasideda tik sudarius darbo sutartį, atitinkančią įstatymų reikalavimus, o ne paskelbus konkursų rezultatus, įtakos teisėtam Savivaldybės tarybos sprendimui neturi. Radviliškio Savivaldybės taryba, priėmusi ginčijamą 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. T-420, veikė kaip darbo teisinių santykių subjektas, kuris pagal įstatymų nustatytą tvarką pasirašo darbo sutartį su asmeniu ir taip veikia ne viešojo administravimo srityje. Pažymėtina ir tai, kad viešojo konkurso būdu asmenį priėmus į sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas, Savivaldybės taryba sprendimu tik patvirtina viešojo konkurso priėmimo rezultatus.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.