- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-80-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. Č., M. S.
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. Č. ir M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-764-872/2013 pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms L. Č. ir M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 2683,74 Lt skolos už socialinio būsto nuomą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotos valdyti ieškovui. UAB „Verkių ūkis“ ir L. Č. 2002-03-27 pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 64, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). Vilniaus gyventojų registro duomenimis atsakovė L. Č. savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 2002-05-13, o atsakovė M. S. - nuo 2002-07-26. Atsakovės L. Č. ir M. S. gyvena (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu deklaruota jų gyvenamoji vieta, todėl tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naudojasi butu, privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Atsakovės turi įstatyminę pareigą mokėti nuomos mokestį ir reguliariai, sutartu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-06-30 už buto nuomą yra susidariusi 2683,74 Lt skola. Atsakovės, naudodamosios Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, perduotomis ieškovui patikėjimo teise, ir neatsiskaitydamos už nuomą, pažeidžia ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises (LR CK 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., 6.583 str. 1 d., 6.584 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė L. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. L. Č. suremontavo butą už savo lėšas - keitė santechniką ir langus, bet nežinojo, kad reikės pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovei neteisingai paskaičiuotas nuomos mokestis pagal būsto plotą. Prašoma priteisti skola neturėtų būti priteista ir iš jos dukters M. S., nes ji bute negyvena nuo 2005 m.
Atsakovė M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su ieškiniu nesutinka, nes jokių įsipareigojimų ieškovui neturi. Pažymėjo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2005 m. Per patikrinimus minėtos aplinkybės buvo užfiksuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:
1) priteisti iš atsakovių L. Č. ir M. S. ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai 2545,30 Lt skolą už socialinio būsto nuomą, 138,44 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2) priteisti iš atsakovių L. Č. ir M. S. lygiomis dalimis 3 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai;
3) priteisti iš atsakovių L. Č. ir M. S. lygiomis dalimis 24 Lt valstybės naudai;
4) Atmesti ieškovo prašymą dalyje dėl 305,96 Lt išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovas patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2002-03-27 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Verkių ūkis“ ir L. Č., 54,70 kv.m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas atsakovei L. Č. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui. Pagal gyvenamosios patalpos paso 2002-03-27 duomenis 54,70 kv. m bendrojo ploto butą sudaro 16,55 kv. m - kambarys, 11,17 kv. m - virtuvė, 3,54 kv.m - vonios kambarys, 3,55 kv. m - koridorius, 1,63 kv.m - sieninė spinta, 1,13 kv. m - sandėliukas, 6,23 kv.m - pagalbinė patalpa, rūsys, 10,90 kv. m - bendrojo naudojimo patalpa. Vilniaus Gyventojų registro duomenimis atsakovė M. S. gyvenamąją vietą šiuo adresu yra deklaravusi nuo 2002-07-26, o atsakovė L. Č. - nuo 2002-05-13. Pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą ir mokesčių paskaičiavimo lentelės patvirtina, jog už ginčo butą laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-06-30 yra susidariusi 2545,30 Lt skola bei 138,44 Lt delspinigiai. Teisme liudytojais apklausti J. G. ir L. S. patvirtino, jog į bylą pateiktas ginčo patalpų planas neatitinka faktinių aplinkybių, nes dalis patalpų nėra šildoma. Į bylą atsakovė pateikė 2013-06-12 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus raštą dėl bendrojo naudojimo patalpų šildymo, kuriame nurodyta, jog iš atsakovės naudojamų patalpų nešildoma yra patalpa, pažymėta numeriu 319-1. Ieškovo atstovė paaiškino, jog yra atliekamas ginčo patalpos (buto) kadastrinių duomenų tikslinimas. Teismas nurodė, jog pagal 2002-03-21 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 610V 1.1 punktą buvo nuspręsta L. Č. trijų asmenų šeimai išnuomoti vieno kambario 54,70 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto butą (duomenys neskelbtini). Pagal 2006-05-10 Vilniaus kolegijos patikrinimo akto Nr. V9-64 duomenis - iki 2005 m. rugsėjo mėn. bute gyveno 3 žmonės, nuo 2005 metų rugsėjo bute gyvena 2 žmonės, todėl karšto vandens sąnaudos turi būti skaičiuojamos pagal normas vienam gyventojui. Teismo posėdyje atsakovė L. Č. paaiškino, jog nuo 2005 m. gyveno bute kartu su kita mažamete dukra, o M. S. kartu negyvena. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad, nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t.y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas keitėsi. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003-01-01 pakeitė (pervadintas) Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Šalių sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 5 p. numato, jog nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas, ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Byloje pateikti Vilniaus gyventojų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė M. S. nuo 2002-07-26 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), duomenų apie kitą jos deklaruotą gyvenamąją vietą byloje nėra, todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti skolą iš abiejų atsakovių solidariai. Pagal CK 6.583 str. nuostatas už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad už buto nuomą nuo 2011-03-01 iki 2012-06-30 yra susidariusi 2545,30 Lt dydžio skola, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki birželio mėn. paskaičiuoti 0,04 % dydžio delspinigiai, t.y. 138,44 Lt. Atsakovės šią susidariusią skolą iš dalies pripažino. Teismas konstatavo, jog ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovių solidariai 2545,30 Lt skolą už socialinio būsto nuomą, susidariusią už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-06-30. Atsakovės prašomų priteisti delspinigių neginčijo, todėl už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki birželio mėn. ieškovo paskaičiuotus 138,44 Lt delspinigius teismas priteisė iš atsakovių solidariai ieškovo naudai. Ieškovo prašymo dėl priteisimo 305,96 Lt už VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos sudarymą teismas netenkino, nes šių išlaidų nepriskyrė prie bylinėjimosi išlaidų (LR CK 6.6 str., 6.37 str., 6.71 str., 6.210 str. 1 d., 6.477 str., 6.583 str.; CPK 88 str., 92 str., 96 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovės L. Č. ir M. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamos pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimą:
1) atmesti ieškinį dalyje dėl M. S. skolos;
2) dalyje dėl L. Č. priteisti nuomos mokestį tik už realiai gyvenamąjį bei naudojamą naudingą plotą;
3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 64 5 p. nustato, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas, ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Vadovaujantis šia sutarties nuostata, pagal prievoles, kylančias iš šios sutarties, atsako tik kartu gyvenantys su nuomininku asmenys. Tai, kad M. S. gyvenamoji vieta tik formaliai deklaruota motinos L. Č. nuomojamame bute, nėra pagrindas priteisti iš jos motinos skolą. Faktiškai M. S. negyvena bute nuo 2005 m. Tai patvirtino ne tik atsakovės, bet ir liudytoja L. S. bei L. Č. kaimynai. Vienodo dydžio ir tarifo nuomos mokestis skaičiuojamas tiek už gyvenamąjį plotą 16 kv. m, tiek už bendro naudojimo patalpas 38 kv. m. Nuomos mokesčio apskaičiavimas yra neteisingas, nes gyvenamasis plotas savo naudingumu negali būti prilygintas bendrojo naudojimo nešildomoms patalpoms. Patalpų nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas už buto gyvenamąjį šildomą plotą. Pasirašius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atsakovei nebuvo perduotos patalpos Nr. 318-3, 318-4, 318-5, bei nepaaiškinta, kad ji gali naudotis kartu su kaimyne L. S.. Patalpų planas bei Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas jai buvo pateikti 2010 m. su ieškiniu. Ieškovas, reikalaudamas nurodyto ieškinyje nuomos mokesčio dydžio, yra nesąžiningas, kadangi privalėjo informuoti gyventojus apie nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimus bei Vyriausybės 2011-08-17 nutarime Nr. 906, 2.1 p. nurodytą taikomą 0,4 nuomos mokestį mažinantį koeficientą (LR CK 1.5 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo trukmę toje vietoje ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pareiga informuoti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą kyla iš šalių kooperavimosi principo. Asmuo, nepranešdamas apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, elgiasi nesąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką. Pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą atsakovė M. S. nuo 2002-05-13 iki šiol deklaruoja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis į bylą pateiktu buto planu, šiam butui nepriklauso į naudingąjį būsto plotą neįeinančios patalpos, todėl nuomos mokestis apskaičiuotas teisingai, įtraukiant buto bendrąjį plotą ir butui priklausančių bendro naudojimosi patalpų plotą. Atsakovės prašo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientą ir perskaičiuoti buto nuomos mokestį, tačiau jos nepareiškė byloje priešieškinio reikalavimo, todėl teismui tenkinant minėtą reikalavimą, būtų peržengtos ieškinio ribos (LR CK 2.17 str., 5.583 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes byloje nėra nustatytas viešasis interesas (CPK 320 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, išsamiai įvertino visas esmines aplinkybes, surinktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl taikytinų teisės normų nagrinėjamiems teisiniams santykiams, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas visiems pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau nepasisako dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Taigi nuomos sutartis yra atlygintinė, turinti aiškią paskirtį – joje turi būti gyvenama. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Nuomininko pareiga už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų.
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, jog atsakovės, kurios deklaravo gyvenamąją vietą bute Didlaukio g. 63-311, Vilniuje, yra solidariai atsakingos dėl šio buto nuomos mokesčio susidariusio įsiskolinimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovių teiginiai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 4). Pagal 2002 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 64 (b.l. 13-14) 2.2 p. nuostatas nuomininkė L. Č. įsipareigojo mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 2.2 p.), o 5 p. numatyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Gyventojų registro duomenimis minėtame bute savo gyvenamąją vietą skolos susidarymo laikotarpiu buvo deklaravusios abi atsakovės (b.l. 15). Nagrinėjamu atveju abi atsakovės tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ir susidarė 2683,74 Lt skola, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog už susidariusį įsiskolinimą yra solidariai atsakinga ne tik atsakovė L. Č., sudariusi minėtą nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir atsakovė M. S., deklaravusi savo gyvenamąją vietą skolos susidarymo laikotarpiu.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės M. S. atsakomybės už bute, kuriame atsakovė teigia negyvenanti nuo 2005 m., susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą. Byloje nėra duomenų, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė M. S. buvo sudariusi kitos gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutartį, kad ji buvo raštu informavusi ieškovą apie tai, kad bute (duomenys neskelbtini), negyvena ir nurodžiusi kitą savo adresą. Dėl šios priežasties teismas nesiremia liudytojų parodymais dėl to, kokie asmenys gyvena bute (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovės M. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo bute (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad už minėto buto susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą yra atsakinga ir apeliantė M. S.. Pažymėtina, kad apeliantė ir po apeliacine tvarka skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimo priėmimo nėra pakeitusi savo deklaruotos gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 198).
Teismas daro išvadą, kad apeliantė M. S. neįrodė, jog skolos dėl nuomos mokesčio susidarymo laikotarpiu ji negyveno bute (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas 2013-12-19 sprendimu pagrįstai nustatė, jog atsakovės yra solidariai atsakingos už susidariusį įsiskolinimą dėl nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, reikalaudamas nurodyto ieškinyje nuomos mokesčio dydžio, yra nesąžiningas. Siekdamos įgyvendinti rungimosi ir dispozityvumo principus procese, atsakovės, manydamos, kad joms taikytinas LR Vyriausybės 2011-08-17 nutarime Nr. 906 2.1 p. nurodytas 0,4 nuomos mokestį mažinantis koeficientas, turėjo teisę pareikšti priešieškinį ieškovui dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo ar sumažinimo. Kadangi byloje nėra pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštus materialinio pobūdžio reikalavimus.
Pagal LR CK 6.583 str. už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą yra nustatyta prievolė kas mėnesį mokėti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo registro duomenys yra teisingi, kol jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Nagrinėjamu atveju nėra nuginčyti viešojo registro duomenys, kad butas (duomenys neskelbtini), yra su bendro naudojimo patalpomis (b.l. 4), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais abejoti (CK 4.262 str.).
Teismas pažymi, kad apeliantės nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti skolos dėl nuomos mokesčio dydį. Ieškovas, įrodinėdamas skolos dydį, pateikė apskaičiavimą (b.l. 16 - 19), kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė skolos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis skolos dėl nuomos mokesčio dydžio pagrindimas yra tinkami.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 7 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-21 nutartimi (b.l. 190) apeliantėms buvo atidėtas 41 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, apeliantės įgijo pareigą sumokėti atidėtą žyminio mokesčio dalį lygiomis dalimis, t.y. po 5,94 EUR, valstybės naudai. Atsakovės neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas ieškovui, nes byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str. 4 d., 88 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių L. Č. ir M. S. po 5,94 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio valstybės naudai.