Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorui Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui, nukentėjusiesiems A. S. ir O. G., laiduotojai R. Š., viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl. vairuodamas automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas nuo miesto centro pusės link Raudondvario, Kauno raj., ties namu Nr. 121B pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę jeigu ji būtų stabdoma ko pasekoje susidūrė su priekyje važiuojančiu ir sustojusiu automobiliu Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S., o šis nuo smūgio į kitą priekyje sustojusį automobilį Ford Focus valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. G., ko pasiekoje sužalojo automobilio Opel Vectra vairuotoją A. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014-09-24 apie 17.30 val., būdamas blaivus, vairavo savo techniškai tvarkingą, draustą civilinės atsakomybės draudimu Ergo draudimo bendrovėje, automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su draugu važiavo Kaune, Raudondvario pl. nuo miesto centro pusės link Raudondvario, Kauno raj. Tuo metu po darbo eismas buvo intensyvus, matomumas geras, važiavimo sąlygos buvo geros, važiavo antra eismui skirta juosta, važiuojant ties Raudondvario pl. Nr. 212B namu per vėlai pamatė priekyje sustojusių automobilių koloną, paskutinis stovėjo automobilis Opel Vectra valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis S., todėl staiga stabdė, tačiau jo automobilis šiek tiek kairiu ratu užvažiavo ant vidury važiuojamosios dalies išpilto žvyro dėl ko automobilis pradėjo čiuožti ir nespėjo sustoti ko pasekoje atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šis atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiprašė dėl padarytos avarijos sugadintų automobilių vairuotojų, jie šioje byloje nukentėjusieji, tai jo pirma avarija nuo 1982 metų, kai turi vairuotojo pažymėjimą. Jo automobilis yra draustas, todėl apie įvykį draudimui pranešė. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, jo padaryti tikrai nenorėjo, ateityje bus atidesnis. Jis pagal šeimos finansinę galimybę atlygino 300 Eur dydžio žalą nukentėjusiajam, mano, kad jo prašoma priteisti iš atsakovų beveik 900 Eur per didelė, jis neturi galimybių ją atlyginti, likusią žalą galėtų atlyginti tik jo civilinės atsakomybės draudikas. Šiuo metu jo psichinė sveikata gera, į medikus kreipėsi dėl keletą metų trukusio skyrybų su pirmąją žmona atsiradusių sveikatos problemų. (b.l. 68-69).

Kaltinamajam E. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str), tik apklaustas nukentėjusysis A. S. dėl civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. Š. kaltė yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-24 apie 17.30 val. vairavo automobilį Ford Focus valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kaune, Raudondvario pl. nuo miesto pusės link Raudondvario, Kauno raj., antra eismui skirta juosta. Eismas buvo intensyvus, oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, vairavo techniškai tvarkingą automobilį. Priekyje važiavę automobiliai sustojo prieš šviesoforą, todėl sustojo paskui juos, užsidegus žaliam šviesoforui pajudėjo iš vietos ir išgirdo automobilio ratų cypimą ir po to sekė smūgis į automobilio galinę dalį. Po susidūrimo jo automobilis šiek tiek pajudėjo į priekį. Automobiliui sustojus išlipo iš jo ir pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkęs automobilis Opel Vectra valst.Nr. (duomenys neskelbtini), o į jį kitas paskui atvažiavęs automobilis Audi 80 valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Girdėjo kalbas, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas susižalojo ir kažkas iš pašalinių pasiūlė medikų. Matė atvykusius greitosios medikus, kurie išvežė automobilio Opel Vectra vairuotoją į gydymo įstaigą. Jis sulaukė policijos pareigūnų, dalyvavo apžiūrint eismo įvykio vietą, o vėliau vyko į policiją įvykio įforminimui. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo, tik buvo sugadintas automobilis. (b.l. 52-53). Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jis pretenzijų nukentėjusiajam neturi, todėl prašė bylą` nagrinėti jam toliau posėdžiuose nedalyvaujant. (b.l. 114)

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-09-24 apie 17.30 val. vairavo automobilį Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso tėčiui, važiavo Kaune, Raudondvario pl. nuo Jovarų g. link Raudondvario miestelio, antra eismui skirta juosta. Matomumas buvo geras, šviesus paros metas, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, eismas buvo intensyvus. Važiuojant Raudondvario pl. ties namu Nr. 212 B priekyje važiavę automobiliai sustojo ir jis sustojo paskui automobilį Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bestovint ir laukiant kol pajudės priekyje sustoję automobiliai išgirdo automobilio padangų cypimo garsą ir iš karto pajuto į savo stovėjusio automobilio galinę dalį smūgį nuo kurio jo automobilis atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Ford Focus. Smūgio metu susitrenkė kaklą bei galvą dėl ko pašaliniai žmonės iškvietė medikus bei policiją. Atvykus medikams buvo išvežtas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur po apžiūros buvo išleistas į namus ambulatoriniam gydymui. Ambulatoriškai gydėsi VŠĮ Centro poliklinikoje. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo, o būtent patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalas, kurios neatlygintos, todėl prašo pripažinti nukentėjusiuoju. Kadangi įvykio metu dėl patirtos traumos turėjo išlaidų, o būtent pirkti vaistai, pravažiavimas bei patirta žala kas sudaro 3 500 litų, todėl prašė pripažinti civiliniu ieškovu 3 500 litų sumai. (b.l. 25-26, 28). Teisme nukentėjusysis nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, jis patvirtino aplinkybes, kuriomis grindė patirtą neturtinę žalą. Kadangi jam teismo posėdžio metu civilinis atsakovas – kaltinamasis E. Š. atlygino padarytą 300 Eur žalą, todėl nori kad likusią žalą, kurią sudaro tiek patirta turtinė žala, tiek neturtinė žala nurodyta ieškinyje, ir jis įvertina 600 Eur atlygintų kitas atsakovas jo civilinės atsakomybės draudikas Ergo Insurance SE. Jeigu draudikas neatlygins, jis turės pretenzijų kaltinamajam.

Iš Specialisto išvados Nr. 2691/14(02), matyti, jog A. S. konstatuota kaklo raiščių patempimas. Sužalojimas įvyko kaklo judesiui viršijus fiziologines ribas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaklo raiščių patempimo jis gydėsi daugiau nei 10 dienų. (b.l. 56).

Iš Eismo įvykio vietos plano ir eismo įvykio metu darytų fotonuotraukų matyti, kad šis eismo įvykis įvyko 2014-09-24 apie 17.30 val., Kaune, Raudondvario pl. ties namu Nr.212B, jo metu buvo apgadintas tiek kaltinamojo vairuotas automobilis Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusiųjų vairuoti automobiliai Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 8-10)

Iš Ergo pažymos apie Opel Vectra valst.Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę matyti, kad po įvykio šio automobilio likutinė vertė buvo 1798 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės 4102 Lt.

Eismo įvykio kaltininkas E. Š. vairavo savo automobilį būdamas blaivus. (b.l. 17)

Kaltinamasis E. Š. anksčiau neteistas, metus laiko iki įvykio padarymo administracine tvarka nebuvo baustas (b.l. 60, 61-62), psichiatrinėje ligoninėje registruotas (b.l. 64), iš specialisto išvados Nr. 93TPK-1167 matyti, jog E. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.(b.l.58).

E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis E. Š. 2014 m. rugsėjo 24 d. apie 17.30 val. Kaune, Raudondvario pl. vairuodamas automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas nuo miesto centro pusės link Raudondvario, Kauno raj., ties namu Nr. 121B pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę jeigu ji būtų stabdoma ko pasekoje susidūrė su priekyje važiuojančiu ir sustojusiu automobiliu Opel Vectra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. S., o šis nuo smūgio į kitą priekyje sustojusį automobilį Ford Focus valst.Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą O. G., ko pasiekoje sužalojo automobilio Opel Vectra vairuotoją A. S., kuriam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys, ikiteisminio tyrimo metu jis prašė iš civilinio atsakovo priteisti 3500 Lt, neįvardindamas iš kurio (b.l. 29-31). Vienas civilinis atsakovas - kaltinamasis E. Š. iki teismo posėdžio atlyginio nukentėjusiajam 300 Eur neturtinę žalą. Kito civilinio atsakovo Ergo Insurance SE atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jis prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant bei nurodė, kad draudikas atlygino nukentėjusiajam A. S. patirtą turtinę žalą dėl transporto priemonės Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimo, išmokėjo 4102 Lt, taip pat atlygino apskaičiuotą neturtinę žąlą - atsižvelgdami į jam padarytų sužalojimų mastą ir gydymo trukmę (viso 19 dienų) išmokėjo 380 Lt (110,05 Eur) neturtinės žalos draudimo išmoką, be to atlygino UAB „Litideal 1754,50 Lt draudiminę išmoką už A. S. suteiktą pagalbinį automobilį bei atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai 50,12 Eur draudimo išmoką, kuria buvo kompensuota nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidos. (b.l. 119-131)

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą dėl sužalojimo, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t.y. jam buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, kaltinamojo E. Š., kuris buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje Ergo Insurance SE, kaltės rūšį ir formą, į draudimo kompanijos turtinę padėtį, konstatuoja, kad vieno civilinio atsakovo pilnai neatlyginta žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta kito civilinio atsakovo. Turtinė žala yra asmens turto neteikimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis prašė priteisti 400 Lt turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Todėl teismas nukentėjusiajam A. S. padarytą visą žalą vertina 900 Eur. Jo dalis 300 Eur atlyginta nukentėjusiojo, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl likusios 600 Eur žalos atlyginimo iš Ergo Insurance SE tenkintinas visiškai, nes remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl eismo vieno įvykio, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų, yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos padarymo.

Dėl prašymo taikyti laidavimą

Kaltinamojo gynėjas, kaltinamasis bei kaltinamojo žmona R. Š. prašė atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylos duomenimis R. R. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, sutinka ir nori būti vyro laiduotoja, žada jam daryti gerą įtaką.(b.l. 108-111, 132, )

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga iš esmės rodo, kad kaltinamasis E. Š. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis E. Š. pripažino savo kaltę pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas blaivus, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, per 32 metų vairuotojo stažą baustas tik 3 kartus už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2011-08-13, paskirtas baudas sumokėjęs. Jis iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam.

Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad kaltinamasis E. Š. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus, jis atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam, likusi dalis 600 Eur žalos šiuo nuosprendžiu priteistina iš kito atsakovo - Ergo Insurance SE. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisme posėdžio metu buvo pateiktas laiduotojos kaltinamojo žmonos R. Š. rašytinis prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja parodė, kad sutinka būti savo vyro E. Š. laiduotoja, ji dirba Kauno rajono socialinių paslaugų centre ir neįgaliųjų centre , jie bendrų vaikų neturi, kartu jie gyvena 6 metus, tai antra jų santuoka, ji gali daryti jam įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų, ji į jo vairavimą nesikiša, nes juo pasitiki, nenori, kad būtų taikomas užstatas, nes nedidelės jų šeimos pajamos.

Iš Kauno rajono Savivaldybės biudžetinės įstaigos „Socialinių paslaugų centras“ išduotos teismui R. R. charakteristikos matyti, kad ji dirba šio įstaigoje socialinio darbuotojo padėjėja nuo 2019 m. balandžio mėnesio, charakterizuojama išskirtinai teigiamai kaip pareiginga darbuotoja. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. (b.l. 112)

Taigi, teismo manymu, R. Š. yra asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. Š. tinkamumu būti E. Š. laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir jo gynėjo bei kaltinamojo žmonos prašymas atleisti E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant laiduotojos R. Š. prašymui, kaltinamasis E. Š. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdama blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 107 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo baustas administracine tvarka, Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdama blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. Š. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl ji iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. Š., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo žmoną R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

E. Š., iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE nukentėjusiajam padarytą 600 Eur dydžio bendrą turtinę ir neturtinę žalą.

Išaiškinti E. Š., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu E. Š., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.